Kol Lietuva ginčijosi, estai nuėjo kitu keliu: dar neaišku, kas kam galės pavydėti

Vokiečių brigada Lietuvoje – kaip, kur ir kada? Tokios diskusijos Lietuvoje peraugo į ginčus, įgavo politinių atspalvių, o susitarimus ir planus lydėjo nesibaigiančios interpretacijos. Net ir sutarus dėl esmės, neaiškumų liko iki šiol. O štai estai pasuko kitu keliu ir pernelyg nesikremta – jie jokios nuolat dislokuotos brigados negavo, bet dėl to ne tik nesirieja, jie ir toliau nuosekliai dėlioja savo gynybos planus, kurie paremti kitokiais esminiais principais.

Jei tai būtų filmas apie vokiečių brigadą, o pastaroji būtų personažas, tai žiūrovui iš Estijos brigados „Litauen“ istorija atrodytų kaip tragikomiška drama, kurioje brigada per visą filmą išgyveno tikrai dramatišką personažo arką – iš pradžių ji atrodė vienaip, persimainė, dabar atrodo kitokia.

Iš pradžių abi šalys aiškinosi bendrą valstybių lyderių Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo komunikatą – jį skirtingai ėmė skaityti net Lietuvos pareigūnai, atsakingi už karinių sprendimų priėmimą.

Pavyzdžiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Lauryną Kasčiūną nustebino krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko užimta pozicija dėl sprendimo, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įsikišo ragindamas siekti labai aiškios formuluotės bei didesnės ambicijos dėl išankstinio ir nuolatinio brigados dislokavimo, nors prezidentūra į tokius siūlymus sureagavo piktai.

Sakydamas, kad dėl brigados jau esą viskas aišku ir aiškiai pasakyta, prezidentą suerzino ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, jis sulaukė ne mažiau suklusti privertusių raginimų, kai Gitanas Nausėda pareiškė, kad Vokietijos kariuomenė esą nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero.