Tarp populiariausių prekių vyrauja pigiausios
Šiemet iš didžiųjų prekybos centrų tinklų buvo atrinktos 49 populiariausios kasdienio vartojimo prekės. Pasak LPĮA vykdančiojo direktoriaus Lauryno Vilimo, pagal šiuos duomenis galima susidaryti bendrą vaizdą apie Lietuvos gyventojų vartotojų įpročius.
Šių tyrimų duomenimis, išlieka tendencija, jog dažniausiai renkamasi lietuviškus maisto produktus (61 proc.). Daugmaž per pusę pasidalina lietuviškų ir užsienietiškų gėrimų mėgėjai. Tačiau kai kurioms prekėms lietuviai yra ypač lojalūs. „Populiariausios prekės“ duomenimis, tą patį glaistytą sūrelį Lietuvos pirkėjai dažniausiai renkasi jau penkerius metus. Jie taip pat ir 2009, ir 2013 metais dažniausiai rinkosi tą pačią tyrelę vaikams, kavą, šokolado plytelę bei makaronus. Jau penkerius metus jie ištikimi tam pačiam pomidorų padažui bei majonezui, sulčių gėrimui ir kai kuriems alkoholiniams gėrimams.
„Kaip matome, Lietuvos žmonių pasirinkimo kriterijus vis dar yra kaina. Tačiau jau keletą metų, kai ekonominė situacija pradėjo šiek tiek stabilizuotis, žmonės ėmė rinktis šiek tiek brangesnes, vadinasi, ir kokybiškesnes prekes. Nereikia apsigauti – kokybiška, natūralesnė prekė yra brangesnė. Jei ūkininkas augina penkias karvutes gražioje sodyboje toli nuo kelio, jo produkcija bus visada brangesnė negu tų, kurie augina didelę kaimenę ir maitina ją pramoniniais pašarais. Taip yra visur, greičiausiai taip bus ir ateityje. Tokios tendencijos visame pasaulyje. Maisto poreikis pasaulyje didėja ir toliau didės, natūralūs gamybos pajėgumai negali jo patenkinti, todėl atsiranda technologijos, kurios šį procesą pagreitina.
Vis dėlto žmonių sąmoningumas kyla. Krizės metu pagal kainą maistą rinkosi net per 80 proc. vartotojų, taigi absoliuti didžioji dauguma. Tuo tarpu 2013 m. prekės ženklai buvo pasirenkami tie patys, bet jau brangesnio segmento. Tai ypač galima pasakyti apie pieno, konditerijos gaminius, makaronus. Taigi žmonės pasitiki tuo pačiu gamintoju, bet krizės metu pirkdavo pigesnes jo prekes, o dabar renkasi brangesnes. Tai nereiškia, kad dabar žmonės turi daugiau pinigų, tiesiog suvokia, kad krizė baigėsi ir taupyti juodai dienai, kaip anksčiau, nebereikia. Be to, per pastaruosius keletą metų labai svarbus tapo kokybės klausimas. Žmonės šiuo metu pasirengę mokėti daugiau už kokybiškesnį maistą. Taigi nors dabartinis gyventojų pajamų lygis dar neleidžia rinktis vien tik geriausias prekes, kokybiškesnių ir brangesnių prekių segmentas auga. Ko gera, žmonėms tampa svarbu, ką jie deda į savo vidų. Pagaliau šiandien tampa populiaru rūpintis savo sveikata ir investuoti į ją. Kokybiškas maistas – viena iš šios investicijos dalių“, - teigė pašnekovas.
Populiarėja ūkininkų produkcija
Kita tendencija, kurią rodo tyrimai, kad populiarėja vietinių ūkininkų produkcija. Šiandien jau praktiškai kiekvienas prekybos centras turi susitarimus su ūkininkais dėl jų tiekiamos produkcijos. Šie produktai yra brangesni, tačiau žmonės juos pamėgo – tai rodo didėjantys pardavimai.
„Taigi kaina, skirtingai nei prieš dvejus trejus metus, panašu, pradeda užleisti dominavimo pozicijas. Dabar, be kainos, svarbi ir produkto kokybė, natūralumas, jo pateikimas, sveika pakuotė. Todėl įmonės, investuojančios į savo prekinį ženklą ir norėdamos jaukintis savo lojalius vartotojus, privalo turėti labai plačią pasiūlą – nuo pigiausių prekių iki patenkinančių išrankiausių vartotojų poreikius. Investuojant vien tik į žemą kainą nebus įmanoma išlaikyti vartotojų. Ateis kitas, kuris pasiūlys dar mažesnę kainą, ir jie išeis. Taigi investicija tik į žemą kainą jau turi būti pamirštas dalykas“, - įsitikinęs pašnekovas.
Mitybos tyrimas: tik 21 proc. gyventojų rūpi, kad produktas būtų sveikas
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas atliktas Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas taip pat parodė, kad tik 21,3 proc. lietuvių, rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai. Labiausiai maisto produktų pasirinkimą lemia jų kaina – 36,8 proc., kiek mažiau produkto skonis – 27,9 proc. 9,9 proc. atvejų maisto pasirinkimą lemia šeimos įtaka. Tiesa, vyrų ir moterų pasirinkimo kriterijai skiriasi. Daugiau moterų (26,8 proc.) nei vyrų (15,1 proc.) maistą renkasi pagal jų naudą sveikatai, tuo tarpu vyrai pirmenybę teikia skoniui.
„Lyginant su paskutiniu tyrimu, kuris buvo darytas 2007 m., šiuo metu didesnė dalis žmonių, rinkdamiesi maistą, galvoja apie sveikatą. Anksčiau pagal šį kriterijų rinkdavo tik kiek per 18 proc. žmonių, dabar – per 20 proc. Mažiau žmonių produktus renkasi ir pagal skonį. Anksčiau skonis buvo labai svarbus beveik 34 proc. respondentų. Tai didelis privalumas, kad sveikata žmonėms rūpi labiau nei kiti kriterijai. Kita vertus, šiuo metu didesnei daliai žmonių rūpi produkto kaina. 2007 m. pagal kainą produktus rinkosi 32,6 proc. žmonių, dabar – beveik 37 proc. Taigi nors gyventojų išprusimas mitybos klausimais didėja, ekonominė situacija verčia žmones pirkti pigesnius produktus.
Bloga tendencija, kad šviežių daržovių ir vaisių Lietuvos gyventojai valgo per mažai. 1997 m. kasdien šviežias daržoves valgydavo 70,3 proc. žmonių, 2007 m. - 43,4 proc., o dabar – tik 40,4 proc. Tuo tarpu grūdinių produktų (taip pat ir duoną) kasdien valgo – 72 proc. Šis rodiklis pagerėjo. 2007 m. kasdien jų valgė 58 proc. Tiek daržovės, tiek grūdinės kultūros mitybos piramidėje sudaro pagrindą, taigi tarsi mes valgome tai, ką ir turėtume valgyti, bet proporcijos tarp šių produktų yra blogos. Kadangi daržovių valgome per mažai, negauname pakankamai antioksidacinių medžiagų, kurios mažina riebalų oksidaciją, o tuo pačiu – aterosklerozės plitimą, todėl širdies ir kraujagyslių ligos sergamumo ir mirtingumo sistemoje išlieka pirmoje vietoje“, - aiškino mitybos specialistas.
Žuvies vartojimas praktiškai nepakito, tačiau mes per mažai valgome riebios žuvies, kurie riebiųjų rūgščių nesočiųjų šaltinis. Šį poreikį patenkina tik apie 30 proc. gyventojų., o tai vėlgi didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kalbant apie mėsą, kuriai tyrime didelio dėmesio neskirta, pasak R. Stuko, didelių pokyčių ar nerimą keliančių skaičių nėra, tačiau žmonės per mažai vartoja jautienos, o tik ji gali mus aprūpinti vitaminu B12, kuris labai svarbus kraujo gamybai.