Kiek pavojingi Baltarusijos neteisėto vadovo ir Rusijos prezidento vieši pareiškimai ir ar V. Putino spaudimas A. Lukašenkai gali atsiliepti Lietuvai, buvo kalbama laidoje „Delfi tema“.
Lukašenkos ir Putino retorika
„Aš norėčiau grįžti į 2009 metus, kai buvo paviešintas pratybų „Zapad“ scenarijus. Jis buvo labai agresyvus ir dalis to scenarijaus būtent buvo įsiveržimas į Lietuvą ir teritorijos užėmimas. Tas pats pasikartojo 2013, 2017 metais ir kitomis „Zapad“ pratybomis. Tai jau nuo tada eina pavojingi ženklai. Dabar, aišku, vyksta įtampos didinimas“, – laidoje sakė atsargos pulkininkas.
Lukašenkos komunikacija, pasak jo, rodo, kad jis gauna vis didesnį spaudimą iš Kremliaus, kurio pareiškimai, kaip svarstė S. Guzevičius, gali reikšti planus skelbti oficialų karą Ukrainai, o nebe „specialiąją karinę operaciją“, kaip įvardijama dabar.
„Taip gali būti, bet klausimas, ar to reikia Kremliui. Aš manau, kad jie labiausiai norėtų ir užbaigti šį konfliktą su maksimalia nauda sau įvardindami tai būtent kaip „specialioji operacija“, bet, aišku, jei tie veiksmai klostysis sudėtingai, tai gali pasukti link plataus karo, kuris jau iš principo vyksta, tik įvardinant tikraisiais žodžiais“, – kalbėjo S. Guzevičius.
L. Jonavičius teigė, jog nuolatinis autoritarinių lyderių – A. Lukašenkos ir V. Putino – priešiškumo ukrainiečiams kurstymas, skirtas vidaus auditorijoms, reikalingas tam, kad jie galėtų pateisinti savo veiksmus.
„Tos retorikos, ar tai būtų apie pilno karo paskelbimą, ar kitų valstybių be Ukrainos užpuolimą, mes irgi girdime nuo pat vasario mėnesio iš esmės, tad tai, kas čia šeštadienį nuskambėjo, nėra kažkokia kitokia retorika nei buvo anksčiau – mes girdėjome ir apie visuotinės mobilizacijos planus, ir Baltarusijoje, ir Rusijoje, ir daug kitų dalykų. Dauguma tų žodžių beveik niekada nepasitvirtino iki galo, taip, kad ta retorika yra tas fonas, kuris iš esmės skirtas vidaus auditorijai“, – pastebėjo ministro patarėjas.
Tokiu būdu, pasak jo, išorės auditorijai yra grasinama ir bandoma „atmušti“ norą tiekti paramą bei ginklus Ukrainai.
L. Jonavičius A. Lukašenkos ir V. Putino santykius karo Ukrainoje metu įvardijo kaip „meilę iš išskaičiavimo“.
„Lukašenka turi savo interesus, Putinas turi savo interesus. Tie interesai dažnai nesutampa, o kas sutampa – noras išlikti valdžioje“, – sakė laidos dalyvis.
Ar Baltarusija gali fiziškai įsitraukti į karą
S. Guzevičiaus vertinimu, A. Lukašenka nesvarsto įtraukti į karą Ukrainoje savo pavienių Baltarusijos karinių pajėgų, nebent tą padaryti privers Kremlius.
„Jie priklausomi nuo Rusijos ginkluotės tiekimo, nuo kitų resursų kaip šaudmenų, tų pačių degalų, transporto priemonių, nes tos kariuomenės, kaip ir KGB, integracija su Rusija jau yra seniai įvykusi. Todėl yra klausimas, ar rusai užsinorės ir privers juos galų gale įsitraukti į karą“, – sakė atsargos pulkininkas.
Jis teigė nemanantis, kad ukrainiečiai iš tiesų galėjo inicijuoti ataką į Baltarusijos teritoriją, kurioje yra rusiškos technikos, dalyvaujančios kare.
„Tie apšaudymai iš Baltarusijos teritorijos vyksta nuo pat karo pradžios, nuo vasario mėnesio. Aš manau, jog vienas iš strateginių ukrainiečių tikslų yra kaip tik visais įmanomais būdais parodyti Baltarusijai, kad jiems neverta įsitraukti į atvirą konfliktą. Baltarusiai visus šiuos mėnesius pakankamai sėkmingai manevravo, išvengdami savo kovinių vienetų Ukrainos teritorijoje įsitraukimo“, – paaiškino S. Guzevičius.
L. Jonavičius atkreipė dėmesį, kad techniškai numušti neva Ukrainos į Baltarusiją paleistų raketų tokiomis priemonėmis, kokias paminėjo A. Lukašenka, yra neįmanoma.
„Plius, jokių įrodymų, kad yra kokios nors nuolaužos ar skeveldros būtų kur nors parodytos, mes nematėme. Čia greičiausiai iš tikrųjų yra tik provokacija“, – svarstė jis.
Nuo karo A. Lukašenką, jo manymu, stabdo ne tik karinis veiksnys, kad Baltarusijos armija nėra pajėgi, bet ir politinės priežastys.
„Jei Lukašenka eitų į karą, jis greičiausiai supykdytų ar priverstų nusigręžti paskutinius realius rėmėjus, kurie yra Baltarusijoje dabar, nes visa jo logika iki šiol buvo pastatyta ant to, kad jis yra geras vadovas, todėl, kad leidžia Baltarusijai išlikti taikiai, klestinčiai ir visokiai kitokiai valstybei, todėl visa ši retorika, kurią sako Lukašenka, yra įtikimo Putinui taktika“, – sakė L. Jonavičius.
Taip, anot jo, A. Lukašenka demonstruoja lojalumą Kremliui.
„Jeigu Rusija sakytų, kad tu jau eik į karą, Lukašenkai būtų milžiniškas galvos skausmas. Manau, kad jis tikrai to nenori daryti, nors pagal esamas priklausomybes jis turėtų labai nedaug argumentų, kodėl jis to negalėtų daryti“, – kalbėjo politologas.
Kodėl Lukašenka iki šiol nepasiuntė savo pajėgų į Ukrainą
L. Jonavičiaus teigimu, A. Lukašenka iki šiol Baltarusijos karinėmis pajėgomis neįsitraukė į karą Ukrainoje todėl, kad nenori prarasti valdžios.
„Karas reikštų vidinius papildomus didelius sunkumus ir problemas, ko jam visiškai nereikia. Lukašenka, tikiu, vis dar galvoja, kad jis iš tikrųjų balansuoja, kad tas jo neįsitraukimas pasikeitus situacijai ar karui Rusijai einant nelabai gera linkme, leistų vėl jam atsigręžti ir išlaikyti tą balansavimo politiką. Pas mus Vakaruose tokių iliuzijų jau gal neliko – tikiuosi, kad neliko, bet pas jį tai tikrai veikia ir yra“, – paaiškino ministro patarėjas.
Jam antrino ir atsargos pulkininkas S. Guzevičius.
„Matyt, labiausiai A. Lukašenka nori išvengti vidinių problemų. Vienas labai svarbus klausimas būtų, kokia gi iš tikrųjų yra šiandieninės Baltarusijos kariuomenės motyvacija ir moralė? Aš nemanau, kad jie degtų noru atsidurti tokioje situacijoje kaip Rusijos kariai, todėl, kad nuostoliai būtų milžiniški, ką jie akivaizdžiai mato ir vargu, ar nori“, – sakė buvęs karys.
Be to, kaip akcentavo pašnekovas, Baltarusijos kariuomenė neturi tiek žmogiškųjų išteklių papildymo kaip Rusijos armija.
„Klausimas, kas tada įvyktų kariuomenėje – ar neprasidėtų masinė dezirtyracija, dalinių pasidavimas, apskritai kai kurių dalinių ar karių perėjimas į ukrainiečių pusę? Mes turime baltarusių batalioną, kovojantį už Ukrainą“, – priminė S. Guzevičius.
A. Lukašenka, anot jo, irgi tai vertina bei stebi situaciją, bandydamas padaryti viską, kad nebūtų įtrauktas į šį karą.
L. Jonavičius taip pat atkreipė dėmesį, kad Baltarusijai įsitraukus į karą, jos nukautų karių palaikai grįžtų šeimoms, kas keltų papildomas įtampas šalies viduje.
„Dabar Baltarusijos visuomenėje susiskaldymas tarp tų, kurie vis dar remia Lukašenką ir tų, kurie yra atvirai prieš jį, yra vis didesnis, o įtampa vis stipresnė, kas vėlgi, turint omenyje ir jau minėtą Kalinausko batalioną reiškia, kad vidinis karinis perversmas nėra atmestinas variantas tokiu atveju, o to Lukašenkai tikrai nereikia“, – pastebėjo politologas.
L. Jonavičiaus teigimu, sunku pasakyti, ar Vakarai ima po truputį perprasti autoritarinių režimų vadovų mąstymą.
„Tai kaip judantis taikinys, į kurį galima šaudyti, šaudyti – atrodo, vienu momentu jau pataikei, bet po tam tikro laiko jis jau vėl pasikeitęs“, – sakė politologas.
Ar Kremliaus spaudimas Lukašenkai gali atsisukti prieš Lietuvą
S. Guzevičius laidoje pakomentavo dabartinę karo eigą.
„Mes matome sukruvintą Rusijos kariuomenę, šliaužiančią pirmyn bei užimančią, kad ir po nedaug, bet vis didesnę, ir didesnę Ukrainos dalį“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
Ukrainiečiams, pasak jo, trūksta įvairios ginkluotės, kurios būtų pakankamai.
„Tada mes galime tikėtis persilaužimo frontuose – tas klausimas išlieka nuo pirmų karo dienų“, – sakė S. Guzevičius.
L. Jonavičius, kalbėdamas apie A. Lukašenkos pareiškimus, teigė, kad kai kurie jų jau dabar yra nukreipti prieš Lietuvą.
„Kas stebi Lukašenkos retoriką, tas žino, kad ji yra retorika – labai garsi retorika, kartais net įspūdinga retorika, visi griebiasi už galvos, dažniausiai po tos retorikos neseka praktiniai veiksmai. Čia yra įsiteikimo Putinui elementas, o antras galbūt elementas yra tai, kad galbūt su tokia retorika Lukašenka bando padėti pagrindą tai situacijai, jei netyčia vis dėlto rusai priverstų įsitraukti į karą Ukrainoje“, – sakė ministro patarėjas.
A. Lukašenka buvo paminėjęs, kad „nenori pramušinėti jokių „Suvalkų koridorių“. S. Guzevičius teigė besitikintis, kad Lietuva imasi visų reikiamų priemonių šiai jautriai teritorijai apsaugoti.
„Aišku, jų niekada nebus per daug – ypač kovinių dronų klausimu, kurie tampa vis svarbesni mūšio lauke“, – pastebėjo atsargos pulkininkas.
Be to, pašnekovas atkreipė dėmesį ir į informacinį karą.
„Neužtektų vien pasiruošti fiziškai – mūsų priešininkas yra jau nuo 2005 metų parengęs naratyvą informaciniame kare, apie tai, kad Lietuvos karalystė Viduramžiais buvo sukurta baltarusių, nors tokio žodžio „baltarusiai“ nebuvo tada. Tai veda prie teritorinių pretenzijų – nuo 2013 metų per kiekvienas „Zapad“ pratybas yra kartojamas naratyvas, vedantis prie to, kad Vilniaus kraštas turi priklausyti Baltarusijai. Tai sakoma pakankamai atvirai įvairiais šaltiniais“, – akcentavo S. Guzevius.
Jo vertinimu, tam Lietuva vis dar neskiria pakankamo dėmesio.
„Mes turėtume būti labai gerai pasiruošę atremti šį naratyvą ir užsibrėžti raudonas linijas su labai solidžiais faktais ir mūsų Vakarų kolegų palaikymu šiuo klausimu, nes jei šis naratyvas neveikia Lietuvoje, mes turime duomenų, kad jis puikiai veikia pačioje Baltarusijoje. Mums reikėtų perlaužti tą nuomonę ar bent įnešti abejonę į visą šį blefą“, – pastebėjo atsargos pulkininkas.
L. Jonavičius patikino, kad Lietuva aktyviai dirba dekonstruodama dezinformaciją bei fiksuodama melagienas.
„Spaudimas jau seniai atsisukęs prieš Lietuvą. Ar mes dedame pakankamai pastangų – neįmanoma atsakyti, kas yra tas „pakankamai“. Kad dirbama šiuo klausimu, tai tikrai taip – Lietuva tikrai daug daro dezinformacijos ir jos dekonstravimo klausimais, lyginant vakarietiškame kontekste.
Visą laiką galima daryti daugiau, bet, mano supratimu, šiuo metu situacija yra pakankamai normali. Darome tiek, kiek galime daryti“, – pridūrė jis.