Anot teisininkės, dėl nesutarimų kaimynystėje kyla daug ginčų, pasiekiančių net teismus. Tam, kad tokių ginčų nekiltų, reikia remtis bendrosiomis teisinėmis taisyklėmis.
„Yra bendrosios teisinės taisyklės – jeigu norite tvorą statyti ant sklypo ribos, peržengiant tą sklypo ribą, visais atvejais reikia kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo“, – teigia teisininkė. Anot jos, toks sutikimas turėtų būti raštiškas, kadangi žodinio neįmanoma įrodyti.
„Teisės aktai nenustato notarinės formos, užtenka rašytinio, tačiau sudarant rašytinį sutikimą rekomenduoju detaliai aptarti, kokia tvora bus statoma, nes vėliau, sudarius labai aptakų sutarimą, vėlgi, kaimynų santykiams suprastėjus, situacijų gali būti visokių“, – pataria moteris.
„Jeigu tvorą norima statyti kuo arčiau sklypo ribos, nesilaikant jokių atstumų, bet ir neperžengiant tos ribos, tai ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų insoliacijos reikalavimų, tai yra šviesos pralaidumo reikalavimų. Jeigu norite statyti akliną tvorą nepaprašę kaimyno sutikimo, turite ją atitraukti vieno metro atstumu nuo sklypo ribos iš savo sklypo šiaurinės, rytų ir vakarų pusių“, – paaiškina K. Jonaitienė.
„Kadangi tavo šiaurinė pusė kaimynui bus pietinė, ir jeigu tu pastatai aukštą tvorą, kenčia kaimyno augalai, jis iš pietinės pusės negauna šviesos, kyla visokių kitokių nesklandumų“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Medžiai – kokiu atstumu gali būti ir ar yra jų aukščio ribojimai?
„Jeigu sodinami medžiai ir krūmai, kurie yra iki dviejų metrų aukščio, jie formuojami arba dar augs, turi būti sodinami vieno metro atstumu iš visų pusių. Aukštesni, nuo dviejų iki trijų metrų, turi būti sodinami dviejų metrų atstumu, o jeigu medžiai yra virš trijų metrų, tai šiaurinėje pusėje – atstumas penki metrai nuo sklypo ribos, visose kitose – trijų metrų atstumu“, – aiškina teisininkė.
„Daugiausia ginčų praktikoje kyla dėl gyvatvorių iš tujų. Tujos, kurios formuojamos iki 1,30 metro, iš šiaurinės pusės turi būti sodinamos vieno metro atstumu, o iš kitų pusių mažesniu. Jeigu jos formuojamos aukštesnės, tai, vėlgi, iš visų pusių turi būti paliktas vienas metras nuo sklypo ribos“, – teigia K. Jonaitienė.
Ką daryti, jeigu jūsų kieme auga senas medis, kuris sklype buvo jau prieš jums atsikraustant, tačiau kaimynams trukdo?
„Visais atvejais žemės įstatymas nustato taip, kad tu savo žemės sklype vykdydamas ūkinę ir kitokią veiklą privalai nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių ir įstatymais saugomų interesų. Jeigu tavo augančio medžio šakos arba šaknys patenka į kaimyninį žemės sklypą, privalai tą medį apgenėti“, – LNK vidurdienio žiniose kalba K. Jonaitienė.
„Praktikoje, žinoma, vieni kaimynai dažniausiai reiškia pretenzijas, o kiti kaimynai nereaguoja. Tokiu atveju rekomenduoju išsiųsti kaimynams rašytinį reikalavimą apgenėti ir sutvarkyti savo augmeniją. Jeigu nereaguoja, tas šakas ir šaknis, kurios patenka į tavo sklypo teritoriją, gali apgenėti pats“, – teigia pašnekovė.
Anot advokatų kontoros ALIANT vyriausiosios teisininkės, ginčų kaimynystėje kyla įvairių.
Juos, teisininkės teigimu, būtų galima skirstyti į dvi grupes. Vieni ginčai dažniausiai kyla dėl kaimynų nesikalbėjimo ir priimant sprendimus savarankiškai ar tam tikrus veiksmus vykdant savo kaimynų teritorijoje. Kita kategorija – netikėčiausi nutikimai. Vienu jų teisininkė pasidalino ir LNK reportaže:
„Toks naujausias ir mane pačią labai nustebinęs atvejis, – atsikraustė naujakuriai, naujas kvartalas; kaimynai jau buvo įsirengę tvorą, kuri – naujakurių žemės sklype. Jie jokių pretenzijų nutarė nereikšti, tačiau atėjo kaimynai ir pareikalavo atskirą tvorą prie savo tvoros priglausti, kadangi, anot jų, nesąžininga, kad jie dabar turi gražią tvorą. Kadangi kaimynai nereagavo, tai tie kiti kaimynai perlipę per tvorą su dažais išdažė visą jų tvoros pusę, tikėdamiesi, kad dabar jie bus priversti tvertis naują“, – kurioziška situacija dalinasi K. Jonaitienė.
„Yra netgi tokių bylų – statant stoginę, ji turi būti atitraukta trijų metrų atstumu, ir kaimynai nusprendė, kad buvo atitraukta 2,98 metro, tad kreipėsi į teismą“, – patirtimi dalinasi K. Jonaitienė.
Anot pašnekovės, svarbiausia – kalbėtis su kaimynais, tartis, turėti raštiškus ir kuo detalesnius sutarimus, kad tokių ginčų pavyktų išvengti.
„Kartais būna, kad susitaria – statysim tvorą. Pastato ir tada kaimynas sako, kad ne tokios tikėjosi. Arba tiesiog kaimynų santykiai dėl ko nors kito subjūra ir ta tvora tampa priežastis suvesti sąskaitas. Tai jeigu yra galimybė, siūlau prie susitarimo pridėti tvoros eskizą, jį patvirtinti parašu, kad susipažinote, numatyti, kokia ta tvora bus: ar surenkamas pamatas, koks aukštis, iš kokių medžiagų, kokios spalvos, jog nebūtų galimybės kilti ginčams, o jeigu jų kils, liksite laimėtojas“, – pataria teisininkė.
