Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovų planas čekiukų skandalą nugesinti pasiūlymu rengti priešlaikinius rinkimus, o jiems nepavykus – atsistatydinti visai Vyriausybei, nepadarė įspūdžio ne tik koalicijos partneriams, bet ir daliai konservatorių.

Kai kurie šios partijos atstovai nepabūgo viešai aiškinti, kodėl šis kelias nėra teisingas.

Nors kai kurie TS-LKD atstovai atvirai žiniasklaidai kritikuoja patį sprendimą, kurį partijos vadovybė priėmė bandydama suvaldyti krizę, jau galima jausti ir tam tikrą nusivylimą pačia I. Šimonyte.

Kalbama, kad susidūrus su kokiomis nors problemomis, jos grasinimai atsistatydinti už uždarų durų yra skambėję ne kartą ir ne du.

„I. Šimonytė pasirašė sau mirties nuosprendį politikoje“, – neseniai sakė vienas konservatorių koalicijos partneriams priklausantis parlamentaras.

Ar tikrai?

Apie tai paklaustas VDU docentas I. Kalpokas Delfi teigė nesantis tuo tikras.

„Bet manau, kad Europos Parlamento nuosprendį tai tikrai pasirašė. Pagal tai, kaip šiuo metu klostosi visa situacija, aš visiškai įsivaizduoju konservatorių sąrašą į Europos Parlamentą, kurį veda I. Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis“, – kalbėjo jis.

Janeliūnas: ji yra partijos lyderė

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius, politologas T. Janeliūnas Delfi sakė jokiu būdu nesutinkantis su vertinimu, kad I. Šimonytė, kaip politikė, nepasiteisino.

„I. Šimonytė nuo kandidatavimo į prezidentus laikotarpio vienaip ar kitaip yra konservatorių partijos lyderė. Jos dėka konservatoriai sėkmingai pasirodė Seimo rinkimuose, pristatydami ją kaip būsimą premjerę, konstravo visą savo įvaizdį, programą, Vyriausybės veikimo principus. Šia prasme tai yra labai ryškus konservatoriams laikotarpis, neilga, bet I. Šimonytės epocha, kuria kurta partijos politika pastaruosius ketverius metus“, – sakė jis.

Tad, anot jo, nebūtų teisinga sakyti, kad ji nepasiteisino kaip politikė, nepaisant to, kaip ji nuspręstų elgtis toliau, – pasitraukti iš pačios aukščiausios viršūnės ar imtis kokių nors kitų pareigų.

Politologas pabrėžė, kad ji vis dar yra ryški asmenybė, daranti didelę įtaką tiek partijai, tiek apskritai nacionalinei politikai.

Arba plaukia, arba skęsta kartu

Po I. Šimonytės sprendimo pagaliau įstoti į TS-LKD buvo kalbama, kad ji ruošiasi perimti partijos vairą iš G. Landsbergio, kurio kadencija turėtų baigtis 2025 metų pradžioje, jei partija nesumanys rinkimų surengti anksčiau.

Vis dėlto I. Kalpokas mano, kad po visko, kas dabar vyksta, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu jos šansai tapti vadove yra prarasti.

Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė

„Iš tiesų buvo nemažai kalbų apie galimą I. Šimonytės pirmininkavimą. Reikėtų prisiminti, kad apskritai lyderystės kaita konservatorių partijoje vyko, galima sakyti, valdžios perdavimo būdu. Iš A. Kubiliaus pirmininkavimas perduotas G. Landsbergiui, greičiausiai paskui turėjo būti perduota I. Šimonytei. Dabar jie yra tokioje situacijoje, kad arba plaukia, arba skęsta kartu. Kol kas visos indikacijos, kad skęsta kartu“, – kalbėjo politologas.

Jis teigė suprantantis nusivylimą I. Šimonyte, kaip politike, nes iš tiesų į ją dėta daug vilčių.

Tačiau pašnekovas siūlė nepamiršti, kad dalį konservatorių sėkmės Seimo rinkimuose lėmė būtent I. Šimonytės atsineštas teigiamas bagažas iš prezidento rinkimų.

Bet tai, ką mes stebime šiek tiek daugiau nei metus, nuo „Belaruskalij“ trąšų vežimo per Lietuvą skandalo ir pirmojo pareiškimo, kad ketinama viską mesti ir atsistatydinti, anot I. Kalpoko, rodo, jog nuolatinis nuovargis ir nesugebėjimas susitvarkyti su įtampa duoda vaisių.

Pasak I. Kalpoko, reikia pažiūrėti ir į aplinką pačioje konservatorių partijoje, kur su G. Landsbergio atėjimu įsitvirtino jaunų ir patirties mažai turinčių politikų karta.

„O visko mačiusių, vėtytų ir mėtytų, ne vieną krizę mačiusių ir žinančių, kaip su jomis tvarkytis, karta buvo patraukta į šoną. Kai yra kadencija, kurioje įtampa po įtampos, krizė po krizės, o komanda aplink tave šviežia ir nežinanti, kaip dorotis su situacija, kartais sprendimai gali būti ir būna nepamatuoti, iš šono atrodo karštakošiški ir ne visai atitinkantys valstybės geriausius interesus“, – kalbėjo politologas.

Nepasitenkinimą gali suvaldyti

Profesoriaus T. Janeliūno nuomone, I. Šimonytės galimybės ateityje tapti TS-LKD pirmininke priklauso nuo jos asmeninio pasirinkimo.

„Kiek ji turi ambicijos ir energijos vadovauti partijai, ar jai apskritai tai įdomu. Sakyčiau, čia yra pagrindinis kriterijus, nuo kurio reikėtų atsispirti. Partijoje nepasitenkinimas gali būti suvaldytas ir paaiškinta argumentuojant, kodėl pasirinkti tokie sprendimai“, – sakė politologas.

Tomas Janeliūnas

Jis atkreipė dėmesį, kad vadovauti partijai, kuri pereitų į opoziciją arba turėtų prastesnius Seimo rinkimų rezultatus, būtų lengviau ir taip būtų galima savotiškai atsikvėpti bei į viską pažiūrėti iš kitos perspektyvos.

„Tai kaip tik gali būti atokvėpis premjerei nuo tokios atsakomybės, kurią dabar turi“, – pabrėžė jis.

Be Šimonytės prasidėtų pasistumdymai

T. Janeliūnas sutiko, kad nieko panašaus į I. Šimonytę konservatorių partija vis dėlto neturi.

O jei ji priimtų sprendimą apskritai atsiriboti nuo politikos, politologo vertinimu, TS-LKD grėstų panirti į krizę, nes labai tikėtina, kad partijoje prasidėtų vidinės grumtynės dėl to, kuris jos sparnas turėtų įsivyrauti.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu partijoje vyrauja liberalesnis požiūris, nors TS-LKD yra nemažai tradicinių pažiūrų narių, nepatenkintų šiuo liberalumu.

„Be I. Šimonytės ir aiškaus lyderio partijoje gali vykti nemaži pasistumdymai, ar čia, pavyzdžiui, neatsiranda erdvės iškilti kažkam iš lyderių konservatyviojoje pusėje? Tai galėtų būti partijos posūkis į kitą pusę, kas greičiausiai nepatiktų daliai rinkėjų. Partija gali grįžti į laikus, kada buvo vertinama ne kaip visa apimanti partija, bet kaip siauros rinkėjų grupės politinė jėga“, – kalbėjo jis.

Krikdemai kedena plunksnas

I. Kalpoko teigimu, galima numanyti grumtynes tarp skirtingų partijos flangų.

„Iš to, kaip dėliojasi situacija, matyti, kad bus konfliktas tarp liberalesnio ir krikdeminio flangų. Iš to, kaip elgiasi Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, matyti, kad jie galvoja apie tai, kas bus toliau partijoje, ir kad jie turėtų papildomų argumentų sakydami: baikime su eksperimentais, mums reikia grįžti prie tradicinių, konservatoriškų vertybių ir stabilumo“, – teigė jis.

Ignas Kalpokas

I. Kalpoko nuomone, tam tikru sprendimu šioje situacijoje konservatoriams galėtų tapti Monika Navickienė. Pasak politologo, ji nėra itin atpažįstamas veidas, o tai prisideda prie to, kad visuomenės nuomonė apie ją nėra neigiama.

„Šioje Vyriausybėje tai šioks toks pasiekimas“, – ironiškai pastebėjo jis.

Pasak pašnekovo, ji gali būti tai, ko konservatoriams šiuo metu reikia, – ramaus, nekonfliktiško lyderio, nebūtinai veržliai vedančio į priekį ir „puolančio į sprendimus“.

Esą ji, nors ir būdama G. Landsbergio sparno atstovė, galėtų būti priimtinas variantas ir krikdemams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (61)