Šios niūros prognozės pateikiamos Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docento Rolando Tučo atliktame prognostiniame gyventojų kaitos tyrime. Kokią ateitį mokslininkas prognozuoja Kėdainių rajonui ir kas galėtų išgelbėti nuo emigracijos jau ganėtinai stipriai nukentėjusį regioną?

Iš Kauno apskrities sparčiausiai trauksis Kėdainiai

Kaip Lietuva atrodys po penkerių metų? Kuriuose šalies miestuose bei rajonuose gyventojų daugės, o kurie bus pasmerkti lėtai agonijai?

Šiuos klausimus nagrinėjęs Vilniaus universiteto mokslininkas, docentas Rolandas Tučas paskelbė nieko gera nežadančias tyrimo išvadas. Jo skaičiavimais, per penkerius metus šalis neteks 5,43 procento gyventojų, o 2022 metais Lietuvoje bus galima suskaičiuoti tik 2 mln. 693 tūkst. 160 žmonių.

Kėdainių rajonui T. Tučo prognozės taip pat nėra džiuginančios, preliminariais vertinimais, per penkerius metus gyventojų skaičius sumažės 10,24 procento. Tai kur kas daugiau nei kaimyniniame Jonavos rajone, kur žmonių turėtų sumažėti 7,41 procentu.

Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas gyventojų kaitą analizuoja ne vienerius metus. Pagal jo atliktus tyrimus buvo perbraižytos rinkimų apygardos.

Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas gyventojų kaitą analizuoja ne vienerius metus. Pagal jo atliktus tyrimus buvo perbraižytos rinkimų apygardos.
Šalia esančiam Kauno rajonui prognozuojama optimistinė ateitis – gyventojų skaičius jame turėtų padidėti 6,14 procento, kai tuo tarpu Kauno miestas neteks 6,27 proc. gyventojų.

Kaip šalies nykimo kontekste atrodo Kėdainių rajono situacija, kaip ir kokiomis priemonėmis galima bent dalinai sumažinti emigracijos mastus lokaliame šio rajono lygmenyje? Apie tai interviu „Rinkos aikštei“ pasakojo Vilniaus universiteto mokslininkas R. Tučas.

– Jūsų atlikto tyrimo rezultatai šokiruoja, prognozuojama, jog gyventojų skaičius didės tik keliose šalies savivaldybėse. Kas lemia emigracijos tendencijas skirtinguose regionuose ir kaip visos šalies mastu atrodo Kėdainių rajonas?

– Gyventojų skaičiaus didėjimas numatomas ne tik žiedinėse savivaldybėse (aplinkui didžiuosius šalies miestus esančios jų rajono savivaldybės). Kiek saugiau gali jaustis ir šalies didmiesčių savivaldybės. Tai šalia sostinės esančios Trakų, Elektrėnų savivaldybės, sąlyginai šalia Kauno esantys Kaišiadorių ir Kėdainių rajonai. Nors juose situacija galbūt nėra pati geriausia, Kazlų Rūdos ar pajūrio savivaldybėse ji kur kas optimistiškesnė.

O patys liūdniausi šalies regionai, kuriuose tikrai nepanašu, jog kažkas greitu laiku keisis į gerąją pusę, tai šiaurinė Lietuvos dalis, taip pat Pagėgių savivaldybėje, kurioje prognozuojamas gyventojų sumažėjimas yra 14,08 procento.

Šiame kontekste Kėdainiai užima tarpinę padėtį. Šiame rajone situacija nėra pati blogiausia, tačiau ji nėra tarp tų savivaldybių, kurioms būtų galima prognozuoti perspektyvų augimą. Kėdainiai nėra mažas miestas, turi savo pramonę, tai irgi gerina situaciją.

– Kėdainiai įsikūrę vos už pusšimčio kilometrų atstumu nuo Kauno, o šiais laikais tai nėra didelis atstumas vykti į darbą. Kaip manote, ar pasikeitimai darbo rinkoje, pakitęs požiūris į gyvenimą viename regione, o darbą kitame, kaip nors darytų įtaką gyventojų skaičiaus mažėjimui?

– Čia esama įvairių nuomonių bei tendencijų. Šiuo metu pastebima ne tik suburbanizacija, kai žmonės keliasi gyventi į užmiesčio zonas, į vadinamąsias žiedines savivaldybes. Aukštųjų, informacinių technologijų specialistai gali gyventi toli nuo miesto ir dirbti naudodamiesi šiuolaikinėmis ryšių technologijomis. Manau, kad ateityje ši tendencija gali vystytis ir gražiausios Lietuvos vietos, prie ežerų ar pajūrio, net ir esančios toli nuo didžiųjų centrų, gali būti gyvenamos.

Kėdainiai, kaip ir visa Vidurio ar Šiaurės Lietuva, nėra turtingi rekreaciniais resursais, čia nėra objektų, kurie labai trauktų žmones, ežerų ir panašiai. Todėl labai svarbi tampa infrastruktūra. Šalia Kėdainių driekiasi magistralė „Via Baltica“, bet mes visi žinome, kad šis kelias – labai užkrautas.
Jeigu būtų nutiesta plati, kelių eismo juostų magistralė, jungianti Vilnių, Kauną ir besidriekianti link Rygos, tuomet susisiekimas ženkliai pagerėtų laiko prasme. O tai Kėdainiams būtų ypač naudinga, žmonės galėtų greitai nuvykti į Kauną, Jonavą ar šalia jų esančias savivaldybes.

Ne tik atlyginimo dydis viską lemia

– Kas, Jūsų nuomone labiausiai skatina jaunimo emigraciją į užsienio šalis? Ar didesnis darbo užmokestis šiuo metu išlieka esminiu tai lemiančiu faktoriumi?

– Pas mus visą laiką akcentuojamas mažas darbo užmokestis, tarsi tai būtų vienintelė priežastis. Juk yra visa eilė priežasčių, dėl ko jauni žmonės migruoja. Psichologinis kontekstas galbūt čia jiems nevisai mielas, nes nuvažiavus į Vakarus jie pasijunta visai kitaip – žmonės šypsosi, darbdaviai – mandagūs, įstatymai – lankstūs. Kai pas mus visa tai dar per daug sustabarėję.

Jaunimas visą laiką ieško, veržiasi pamatyti. Kalbant apie emigracijos tendencijas, galima manyti, jog šiuo metu jaunimas galbūt mažiau prisirišęs prie gimtosios vietos, socialiniai ryšiai su tėvais – ne tokie svarbūs. Dėl to galima lengviau išvykti, nes rūpintis tėvais ne itin reikia, jie galbūt turi susikaupę pakankamai pajamų. Tai ir lemia, kad jaunimas kažkur vis išvyksta. Čia noriu pastebėti, kad jaunų žmonių migracija savotiškai gelbsti ir Vilnių. Jeigu nebūtų šio papildymo, Vilniuje žmonių skaičius taip pat gal ne taip sparčiai, kaip kitose savivaldybėse, tačiau mažėtų.

Kas pristabdytų emigraciją?

– Kėdainiams geografiškai artimiausias miestas yra Kaunas. Neseniai paskelbta, kad čia užsienio bendrovės investuos šimtus milijonų eurų, iškils tūkstančius naujų darbo vietų sukursiančios gamyklos. Galbūt ši aplinkybė padėtų sumažinti jaunimo emigraciją iš Kėdainių rajono, kai atsiras galimybė darbo užsienio kompanijose gauti visai šalia namų?

– Kaip jau esu minėjęs, Kėdainiams šiuo metu svarbiausia – greitas susisiekimas. O šitie signalai apie į Kauną ateinančias investicijas yra labai pozityvūs. Jeigu atsiras tokio dydžio įmonės, Kaunas neturės tiek darbo jėgos, tad jos bus bandoma pritraukti iš aplinkinių savivaldybių. Tada gal ir Kėdainiams atsivertų naujos galimybės.

Aišku, reikėtų kiek pavažiuoti, bet atsiradus darbų tai žmones kiek sulaikytų nuo emigracijos. Kad ji sustos, nelabai tikiu.

Gavę neblogai apmokamą darbą žmonės galėtų čia likti ir kartu išlaikyti socialinius ryšius, kurie – labai svarbūs. Juk čia yra tėvai, tuose pačiuose Kėdainiuose gyvena broliai, seserys, kiti giminaičiai. O išvykę svetur žmonės tokio psichologinio ryšio jau nebeturi ir tuomet prasideda įvairios psichologinės problemos.

Gal buvimą svetur pateisina tik gaunamos didelės pajamos, kurios yra kelis kartus didesnės nei čia. Tačiau, jei šis atotrūkis sumažėtų bent per pusę, žmonės labai greitai pasvertų. Įvertintų, kad čia yra jam įprasta aplinka, socialiniai ryšiai, galų gale gyvena savame būste, tai nekainuoja. Juk tai didesnė pusė, kurią papildomai uždirbčiau užsienyje, ko gero, išleisiu pragyvenimui, kuris ten tikrai nėra pigus. Taigi, esant tokiai situacijai, galima būtų pasvarstyti, kur naudingiau gyventi ir dirbti.