Kodėl Europa nesukontroliuoja savo išorės sienų

ES Turkijai pasiūlė finansiškai palengvinti pabėgėlių naštą mainais į griežtesnę šalies išorės sienų kontrolę, tuo metu ES išorinių sienų kontrolė išlieka silpna. Kai kurios šalys galbūt to nelabai ir nori: sulaikius nelegalius imigrantus, tektų jais rūpintis, ir kur kas patogiau, jeigu jie keliauja į kitas šalis. Taip svarsto politologas Tomas Janeliūnas. LRT.lt kalbintas analitikas L. Kojala pastebi, kad, pavyzdžiui, graikams trūksta finansavimo sienų apsaugai.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius T. Janeliūnas pažymi, kad ES sienos visų pirma yra nacionalinių valstybių, tad atsakomybė pirmiausia tenka toms šalims, kurių sienos yra išorinės ES sienos. Tais atvejais, kai nebesugeba veiksmingai kontroliuoti savo sienų, jos gali prašyti ES pagalbos, siekdamos sustiprinti savo pajėgas. Tačiau, pašnekovo teigimu, kai kurios šalys galbūt nelabai nuoširdžiai to nori.

„Tai reikštų, kad pabėgėliai, nelegalūs imigrantai, kurie patenka į tą šalį, yra joje sulaikomi ir turėtų ten likti. O kai sienos daugiau ar mažiau pralaidžios, galima užmerkti akis ir palinkėti gero kelio imigrantams, keliaujantiems į kitas šalis. Tai tipinis atsakomybės vengimas ir noras, kad patiems nereikėtų tuo rūpintis. Manau, kad graikai ir italai iš dalies netgi piktnaudžiauja tuo“, – kalba T. Janeliūnas.

Rytų Europos studijų centro analitikas (RESC) L. Kojala taip pat pastebi atsakomybės kratymosi tendenciją. Antai graikai tikina, kad jiems trūksta finansavimo sienų apsaugai.

„Kiek teko kalbėti su pačiais graikais, jie sako, kad ES neskiria pakankamo finansavimo bendrai sienų apsaugai. Graikija, kaip fronto linijoje esanti valstybė, jaučiasi palikta viena atsakinga dėl į visą Europą plūstančių žmonių. Tai tampa politiku žaidimu, kai visos pusės kratosi atsakomybės tol, kol kažkas už tai nesutinka mokėti pinigų“, – sako L. Kojala.

Griežtesnei kontrolei neprieštarautų net A. Merkel

Dar prieš keletą mėnesių Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikino, kad priimamų pabėgėlių skaičiui ribos būti neturėtų, ir kritikavo Vengrijos premjero Viktoro Orbano politiką, užtikrinančią sienų kontrolę pirmiausiai ten, kur jos neturėtų būti kertamos. Tačiau šiandien ji greičiausiai neprieštarautų didesnei ES išorės sienų kontrolei, mano LRT.lt pašnekovai.

„Tam tikru lygiu didesne savo sienų kontrole susirūpino daugelis šalių. Švedija, kuri yra pati atviriausia pabėgėliams iš visų ES valstybių, Vokietija, kalbėjusi, kad turime būti atviri, Austrija ir kitos. Politine retorika galbūt to neišreikšdamos, praktiniais sprendimais pajudėjo didesnės sienų kontrolės link. Todėl Graikijos veiksmai, kurie užtikrintų išorės sienos kontrolę ir mechanizmą, leisiantį atskirti teisinio prieglobsčio ir pabėgėlio statuso vertus žmonės nuo bandančių manipuliuoti esama situacija, būtų, matyt, sveikintini. Abejoju, ar kuris nors lyderis galėtų leisti sau atvirai kalbėti taip, kaip A. Merkel kalbėjo prieš du mėnesius, nes jau imama aiškiau suprasti pabėgėlių skaičiaus mastus“, – teigia L. Kojala.

Paskatų saugoti sienas neužtenka

Pasak LRT.lt pašnekovų, tikėtina, kad specialios programos, padidintas finansavimas galėtų padėti geriau užtikrinti ES išorės sienų kontrolę, tačiau visiškai sklandžiai to padaryti, nesprendžiant problemų vietose, kur jos kyla, neįmanoma.

„Vienas iš variantų paskatinti šalis labiau norėti saugoti savo sienas – specifinės programos. Dabartinė paskatų sistema nėra įtikinama, todėl šalys geriau užmerkia akis prieš pabėgėlių srautus, nei viduje rūpinasi jais.

Paramos sistema veikia ir dabar. Lietuva taip pat gaus ES išmokas už kiekvieną priimtą pabėgėlį. Tačiau ne visoms šalims tokia parama, matyt, atrodo pakankama“, – kalba T. Janeliūnas.

Pasak L. Kojalos, nors ES skyrė finansų pabėgėlius priimančioms šalims, tačiau kurį laiką prioritetu, sprendžiant problemą, laikė bendradarbiavimą su Turkija.

„Tai buvo politiškai brangus sprendimas – žadėti valstybei kelis milijardus eurų, leisti manyti, kad gali atsiverti nauji derybų dėl stojimo į ES, vizų liberalizavimo Turkijos piliečiams svertai. Bet tai ir parodo, kad Turkija buvo absoliutus prioritetas sprendžiant šią bėdą.

Tačiau tiek Italijai, tiek Graikijai, turinčioms salų, plačius pasienio ruožus ties jūra, sukontroliuoti srautus, užsiverti yra praktiškai neįmanoma. Problema turi pirmiausiai būti sprendžiama ten, kur ji kyla – Sirijoje“, – tvirtina L. Kojala.