„Net būdamas paprastas kareivis aš niekada neišduosiu savo valstybės ir duotos priesaikos – visi žino, kad manimi galima pasikliauti“, – pirmadienį Vilniaus apygardos teisme sakė K. Michailovas.
Daugiau kaip dvi valandas trukusioje kalboje K. Michailovas ne kartą užsiminė, kad pareigūnus Medininkuose galėjo nužudyti Vilniaus OMON pareigūnai. „Koks buvo šio nusikaltimo tikslas?“ – prokurorų klausė kaltinamasis.
„Aš žinau, kad nieko nepadariau, tad kokia turėjo būti mano reakcija, kai mane atvežė į Lietuvą ir pareiškė, kuo esu įtariamas – ką, aš turiu sekti pasakas? Sakiau prokurorui, jeigu jums žinoma, gal jūs paaiškinkite, pagrįskite dokumentais savo poziciją, nes aš žinau, kad niekaip su tuo nesu susijęs“, – kreipdamasis su paskutiniu žodžiu į jo baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą, sakė K. Michailovas.
Jis aiškino, kad kurį laiką buvo įsitikinęs, jog teisme jam net neverta kalbėti – esą niekam nėra svarbi jo pozicija.
„Aš noriu, kad visi čia esantys galvotų savo galva, ne mano, ne prokurorų ir net ne teismo – noriu, kad jūs suprastumėte, jog aš nenoriu kažką pakreipti į savo pusę – kiekvienas elgiasi remdamasis savo gyvenimo patirti“, – tvirtino K. Michailovas
Savo kaltę neigiantis kaltinamasis negailėjo kritikos tiek valstybės kaltinimą palaikantiems prokurorams, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai. K. Michailovas piktinosi, kad teismas neapklausė visų liudytojų, be to, esą trukdė jo gynėjams apklausinėti liudytojus.
„Kai tik mano gynėjai pradeda apklausinėti pagrindinius liudytojus, ir jie supranta, kad advokatas juos spaudžia prie sienos, teismas iš karto liudytojams skuba į pagalbą – arba pašalina klausimus, arba pradeda pats klausinėti, – aiškino K. Michailovas. – Atsiprašau už sarkazmą, bet čia mes ne greitąją pagalbą žaidžiame. Tai nėra smulkmena – teismas vadovaujasi principu, kas stipresnis, tas teisus”.
Jis taip pat piktinosi, kad šališki buvo ne tik prokurorai ir teisėjai, kuriuos ne kartą siekė nušalinti, bet ir žiniasklaida.
„Nemažai žmonių atėjo į teismą įsitikinę, kad esu kaltas – jie mano, kad čia teisia sovietų specnazo žudiką, - kalbėjo kaltinamasis. – Ikiteisminio tyrimo metu visa žiniasklaida kalbėjo, kad esu kaltas, pamiršdami, jog egzistuoja ir nekaltumo prezumpcija“.
Paskutinio žodžio metu K. Michailovas ne kartą užsiminė, kad Lietuvos pareigūnus Medininkų pasienio poste galėjo nužudyti Vilniaus OMON‘e dirbę pareigūnai.
„Prokurorai vadovaujasi buka kariška logika – jeigu Vilniaus OMON‘e nebuvo ginklų, kuriais buvo nužudyti pareigūnai, tai vadinasi jie ir negalėjo nužudyti, – kalbėjo jis. – Tačiau jie drąsiai teigia, kad rygiečiai galėjo tą padaryti, aną padaryti – jie nori matyti situaciją taip, kaip nori: atvažiavo rygiečiai, apgavo naivius Vilniaus OMON pareigūnus ir išvažiavo“.
K. Michailovas taip pat aiškino, kad Lietuvos pareigūnai jį vertė prisiimti kaltę dėl žudynių Medininkuose – esą kartą jis be advokatų žinios buvo nuvežtas į Policijos departamentą.
„Etapavimo metu pačiu banaliausiu ir fiziniu būdu bandė mane priversti prisiimti kaltę, be to, jie atviru tekstu pasakė, kad jeigu teismas mane išleis, aš būsiu nužudytas, – teigė jis. – Arba jūsų valstybė veikia pagal teisinius arba pagal kriminalinius metodus. Aš kaip buvęs pareigūnas suprantu tuos pareigūnus, neturiu jiems pretenzijų, jie savo darbą padarė, tai gali suprasti tik tie žmonės, kurie žino, kas yra tarnyba“.
Buvęs omonininkas taip pat pabrėžė, kad Latvijoje buvo priverstas pasikeisti pavardę, nes sutiko padėti vietos valdžiai demaskuojant nusikaltėlius. „Ar tai ne sąžiningumo ir padorumo pavyzdys?“ – K. Michailovas stebėjosi Latvijos valstybės dviveidiškumu, nes už valstybei suteiktą pagalbą jį išdavė.
K. Michailovas taip pat tikino, kad yra „žodžio žmogus“, niekada nieko neišdavė ir neišduos. „Tarnyboje kareivis negali samprotauti ir galvoti – jis išugdytas instinktais vykdyti įsakymus, jums kaip civiliams tai sunku suvokti, kai kam tai kelia juoką“, – tvirtino jis.
„Gyvenime visko mačiau – tai, ką praėjau, nė vienas žmogus nepasakė, kad aš esu bailys ar niekšas, – teigė jis. – Net būdamas paprastu kareiviu aš niekada neišduosiu savo valstybės ir duotos priesaikos – visi žino, kad manimi galima pasikliauti“.
Baigdamas savo kalbą K. Michailovas pareiškė užuojautą nukentėjusiesiems. „Aš žinau, ką jūs patyrėte, nes aš lygiai tokią pačią bėdą išgyvenau – net žemės po kojomis nejaučiau“, - sakė kaltinamasis.
Daugiau kaip 3 metus už grotų esantis K. Michailovas yra suimtas iki liepos 28 d., nuosprendį jo byloje teisėjų kolegija žada paskelbti gegužės 11-ąją.
Valstybės kaltinimą palaikantys Generalinės prokuratūros prokurorai teisme yra sakę, kad ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, jog K. Michailovas dalyvavo 1991 metais žudant septynis Lietuvos pareigūnus, kurie saugojo neseniai nepriklausomybę atkūrusios valstybės sieną.
Anot prokurorų, 1991 metų liepos 31-osios ankstų rytą kraupią žmogžudystę įvykdė trijų Rygos OMON pareigūnų grupė, kurioje buvo K.Michailovas, Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas. Jiems įvykdyti nusikaltimą liepė jų vadas Česlavas Mlynikas.
Prokurorai teigia, kad K. Michailovas yra nusikaltimo bendravykdytojas – esą būtent jis užpuolė Medininkų muitinės poste budėjusius Kelių policijos pareigūnus Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską.
Iš K.Michailovo taip pat siekiama priteisti Lietuvos valstybei daugiau nei 3 mln. litų žalą, kuri susidarė dėl išmokų nukentėjusiems, Muitinės departamento nuostolių, paminklo statybos ir kitų išlaidų.