Taip DELFI Dienoje teigė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir Lietuvos Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime atstovė Dovilė Šakalienė.
Anot A. Adomavičienės, įsiskolinimai yra opi Lietuvos problema, nes liečia net dešimtadalį mūsų šalies gyventojų.
„Tai yra labai įvairūs žmonės, kuriuos būtų galima išskirti į du tipus – žmonės, kurie iš dalies dėl mūsų socialinės apsaugos sistemos ir dėl itin menkų atlyginimų įkrito į skolas ir kita dalis – žmonės, kurie padarė kažkokių klaidų, kažkuriuo gyvenimo momentu prisidarė skolų ir visa tai velkasi iš paskos“, – sakė A. Adomavičienė.
Ji papasakojo istoriją, kai dviejų neįgalių vaikų mama įkrito į skolas po to, kai jos pilnametystės sulaukusiam vaikui neįgalumas nebuvo pripažintas ir jis nebegavo paramos. Taip atsitiko nepaisant to, kad tas vaikas nei skaitė, nei rašė, nei galėjo dirbti. Kad išgyventų, moteris griebėsi paskutinio šiaudo – greitųjų kreditų, prisikaupė skolų ir atsidūrė užburtame rate.
„Tiesiog mūsų sistema nepagavo, kad tai šeimai reikia pagalbos, kad tas vaikas yra neįgalus ir jis negali užsidirbti ir prisidėti prie šeimos išlaikymo. Yra daugybė labai skaudžių istorijų, graudu klausytis. Tokioje sistemoje nėra absoliučiai jokio skaidrumo“, – sakė ji.
D. Šakalienė papasakojo kitą atvejį, kuris baigėsi tragiškai. „Tėvelis augino vaiką su autizmo spektro sutrikimais, kuriam reikia nuolatinių terapijų. Šiandien mes turime problemą su viešojo sektoriaus paslaugų kokybe ir prieinamumu, taigi tam, kad pirktų savo vaikui kokybiškas paslaugas privačiai, tas tėvas pradėjo naudotis greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis ir galiausiai, praradęs viltį, nusižudė. Tai turime situacijų, kada žmonės tiesiog palūžta. Dabar tą vaiką augina viena mama, greitiesiems kreditams likusios skolos yra ant jų pečių“, – liūdna istorija dalinosi LSDP atstovė.
Anot A. Adomavičienės, didžiąją skolų dalį sudaro įvairios baudos. 60 proc. visų skolų sudaro įsiskolinimai valstybei – pavyzdžiui, „Sodrai“ ar VMI, 37 proc. – privačiam verslui ir tik 3 proc. privatiems asmenims.
Telefoniniai derinimai – sunkiai suprantami
Pasak A. Adomavičienės, yra labai apmaudu girdėti, kad tokie svarbūs dalykai kaip antstolių ir notarų įkainiai, neretai lemiantys žmonių likimus, tiesiog buvo suderinami telefonu. Dabar niekas nieko negali įrodyti, nes telefoninių pokalbių įrašų niekas greičiausiai neturi.
„Tai yra baisiau nei telefoninė teisė, nes šį terminą kai sakome, turime omenyje, kad kai politikai kišasi į sau pavaldžių institucijų ar verslo reikalus ir duoda kažkokius nurodymus. Tai čia yra kažkas unikalaus, turbūt verslo teise reikėtų pavadinti. Todėl, kad šiuo atveju mes turime fantastiškai sudėliotą schemą, kurios metu yra paneigiamas pats teisinės valstybės principas.
„MG Baltic“ čia gali tik su pavydu žiūrėti į šią schemą. Jie dėjo bandymus, kad būtų priimti įstatymai, kurie būtų jiems palankūs. Šiuo atveju tokių pastangų net nereikia, nes šiandien turime įstatymus, kai nėra jokios net savivaldos, kai yra absoliuti savęs kontroliavimo funkcija, kai niekas absoliučiai tos grupės nekontroliuoja“, – susiklosčiusia tvarka piktinosi D. Šakalienė.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad skolų išieškojimas yra valstybės funkcija, kuri yra patikėta atlikti antstoliams.
„Jie atlieka patikėtą valstybės funkciją, tačiau de facto veikia kaip labai pelningas verslas, kuris iš esmės skurdina piliečius. Tai tokiu atveju vietoje to, kad valstybės funkcija būtų atliekama valstybiniais įkainiais, mes turime situacijų, kai valstybė leidžia skurdinti žmones, nors valstybė turėtų būti suinteresuota, kad žmonės išliptų iš skolų, o ne į jas giliau įlįstų“, – sakė D. Šakalienė.
Tuo metu A. Adomavičienė atkreipė dėmesį, kad žiūrint į Teisingumo ministerijos pateiktus skaičius matyti, kad 30 proc. pajamų antstoliai gauna už skolos administravimą. Anot jos, tai yra milžiniškos sumos ir tokių skaičių nerasime jokioje kitoje įmonėje ar institucijoje. Tokiai pozicijai pritarė ir D. Šakalienė.
„Kai VMI ar „Sodra“ nusiskaičiuoja nepriemokas – jie kažkodėl tai daro be 30 proc. administravimo išlaidų. Vienas iš tų bandymų grąžinti kai kurių skolų išieškojimą valstybei buvo 2012 metais. Pavyzdžiui, baudų išieškojimą. Tai būtų sutvarkyta tokiu būdu, kad iš esmės dabar visi mes turime sąskaitas bankuose, tai galima perduoti VMI šitą funkciją, kad paprasčiausiu būdu būtų nurašoma suma ir nereikėtų jokių vykdymo išlaidų“, – sakė politikė.
Dokumentuose – mįslinga eilutė
D. Šakalienė pateikė kelis antstolių vykdymo išlaidų apskaičiavimo pavyzdžius dokumentuose, kuriuose buvo nuasmeninti duomenys. Juose detaliai surašytos kiekvieno antstolio veiksmo kaina, tarkime, dokumento perdavimas į rankas žmogui kainuoja 13 eurų.
„Tačiau šalia yra tokia viena slapta eilutė: būtinos vykdymo išlaidos. Pavyzdžiui, vienu atveju jos yra 80 eurų, kitame pavyzdyje jos 400 eurų – niekas nežino, kas tai yra. Tai yra feodalinė sistema, kur tu turi pelno plotą ir tie pelno plotai yra riboti. Mes kalbame apie labai didelius pinigus ir apie labai ribotą žmonių grupę, todėl, aš manau, mes turime iš esmės pagalvoti apie šitos sistemos veikimo principų keitimą.
Kažkada valstybė patikėjo antstoliams šitą valstybės funkciją, nes žmonės iš esmės operavo grynaisiais pinigais, buvo labai sudėtinga išieškoti tam tikras sumas, šiandien visi esame elektroninėje erdvėje. Dabar Sodra ir VMI gali nusiskaičiuoti paprastuoju būdu – neįšaldant sąskaitų, neturint visų tų būtinųjų išlaidų, nesuskaičiuojant kiekvieno laiško išsiuntimo. Tai kiek valstybė tų funkcijų galėtų susigrąžinti sau, o kiek, tarkime, išplėsti antstolių skaičių ir sudaryti konkurenciją“, – DELFI Dienoje kalbėjo D. Šakalienė.
Skolininkų gelbėjimas – pačių skolininkų reikalas
Dar viena didžiulė problema, anot D. Šakalienės, kad jeigu žmogus nesutinka su priskaičiuota jam bauda, jis gali pasiskųsti tik tam pačiam antstoliui.
„Civilinio proceso kodekso 510 straipsnis: skundas dėl antstolio procesinių veiksmų pateikiamas pačiam antstoliui, tačiau jeigu antstolis atsisako patenkinti skundą, tai antstolio patvarkymas yra neskundžiamas. Leiskite jums buitiškai pailiustruoti: jus sumuša policijos pareigūnas, jus galite skųstis tik tam policijos pareigūnui. Jis jus pasiunčia labai toli, jūs sakote: ačiū“, – sakė politikė.
Tačiau ji tikisi, kad atsiras politinės valios keisti šią sistemą.
„Tikiuosi, kad teisingumo ministras į diskusiją neatėjo dėl to, kad nori geriau pasiruošti šiai kovai, nes tai yra sunki kova, žmonės tikrai dėl didelių milijonų kovoja visomis priemonėmis o ne dėl to, kad jie jau rado būdą prie jo prieiti ir eliminavo ministrą iš kovos. Aš labai noriu, kad taip nebūtų“, – sakė D. Šakalienė.
„Labai tikiuosi, kad yra politinės valios tai išspręsti – nėra bėda, kad antstoliai per daug uždirba, yra bėda, kad žmonėms vis sunkiau skolas grąžinti, jie vis moka moka moka, iš savo menkos algelės jiems nuskaičiuoja, bet skola nemažėja ir tai yra skaudu. Žmonės būna atsibunda, atrodo, jau susimokėjo, bet po pusės metų staiga atsiranda dar viena bauda. Iš čia atsiranda tas didžiulis neteisingumo jausmas, kurio ir taip yra labai daug valstybėje – aš sunkiai ariu, mano pajamos yra mažos, nuo manęs daug nuskaito, bet skolos susimažinti nelabai turiu šansų arba tai labai sunku“, – žmonių nuotaikomis dalinosi A. Adomavičienė.
Tuo metu D. Šakalienė įsitikinusi, kad jėgos yra tiesiog nelygios, o valstybė stovi ne žmonių, o antstolių pusėje.
„Mes tiesiog turime labai nelygias jėgas – milijoninius pelnus uždirbančius puikius teisininkus ir 300 tūkstančių žmonių, kurie dauguma yra nepatogūs, kurie yra vargšai, kurie neturi pinigų pasisamdyti advokatą. Ir tas disbalansas dar įtvirtintas įstatymu, kad šiuo atveju antstoliai yra aukščiau už valstybę ir jie gali priimti sprendimus, o valstybė net negali priimti sprendimų. Tokiu atveju mes turime pagalvoti ir apie teisėsauginius sprendimus, ir ar čia reikia labai rimto tyrimo“, – įsitikinusi D. Šakalienė.