„Šiandien laikinas atokvėpis tarp prastų orų: smarkaus snygio antradienį pajūryje ir vakarinėje Žemaitijos aukštumos dalyje, tame pat rajone kiek silpnesnio snygio vakar, dėl pietinio ciklono trečiadienį kilusios intensyvios pūgos rytinėje ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje. Kitą naktį rytinę Lietuvos dalį turi pasiekti kito pietinio ciklono kritulių zona, tik gal be stipresnės pūgos. Šiandien šis ciklonas yra virš šiaurinės Lombardijos dalies (989 hPa), o rytoj dieną jau bus virš šiaurinės Ukrainos“, – G. Stankūnavičiaus prognoze feisbuke dalijasi VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra.
Klimatologo teigimu, stiprius snygius pajūryje dalinai lėmė silpstančios žemo slėgio sritys, keliaujančios virš Baltijos jūros iš šiaurės rytų į pietvakarius ir jose esantys silpni atmosferos frontai.
„Papildomą impulsą suteikė Baltijos jūros, kurios vandens paviršiaus temperatūra šią savaitę dar siekė iki 8 – 8,5 laipsnių šilumos (centrinėje dalyje), efektas. Šaltam orui (kontinentinis poliarinis oras) judant virš santykinai šilto vandens paviršiaus (vandens ir oro temperatūros skirtumai viršijo 12–14 C) pradėjo vystytis konvekcija, kurią dar pagyvino oro sūkuringumas aukštesniuose atmosferos sluoksniuose minėtose silpnose žemo slėgio srityse.
Konvekciniai debesys susijungė į gardeles, kurios nešamos, kad ir nestipraus vakarų–pietvakarių vėjo (tokia vėjo kryptis pirmiausia susidaro Lietuvos pajūryje žemo slėgio sūkuriams judant iš šiaurės–šiaurės rytų į pietus–pietvakarius) pasiekė pajūrį ir dar spėjo kelias dešimtis kilometrų prasiskverbti gilyn į sausumą, kol galiausiai konvekcija nuslopo ir liūtinį sniegą keitė silpnas ištisinis sniegas. Na, o pūgos ir smarkus sniegas taip pat yra pietinių ciklonų neatsiejama dalis, ypač, kai jie pasiekia Lietuvą savo šaltąja dalimi (užnugariu)“, – teigia klimatologas.
Dėl tokio netolygaus žiemos kritulių pasiskirstymo Lietuvos teritorijoje, pasak G. Stankūnavičiaus, sniego dangos storis taip pat labai nevienodas.
„Ploniausias jis yra Lietuvos pietvakariuose (Tauragės, Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio ir Lazdijų rajonuose) – tik keli centimetrai. Storiausia sniego danga Lietuvos šiaurės rytuose (Švenčionių, Ignalinos, Zarasų, Rokiškio ir kt. rajonuose) – 20–30 cm. Ten sniegas dėl žemesnės vidutinės oro temperatūros netirpo jau nuo lapkričio antros pusės. Kita storesnės sniego dangos zona pajūrio lygumoje ir Kuršių Nerijoje (dėl aukščiau jau minėtų priežasčių) – 10–17 cm.
Panašus sniego dangos pasiskirstymas ir Latvijoje: 5–12 cm Lielupės baseine ir, vietomis Rygos įlankos pakrantėse, 13–16 cm Baltijos pajūryje, iki 30 cm Latgalos rytuose bei Vidzemės aukštumoje. Pačioje Rygoje (Latvijos universiteto meteorologijos stotis) taip pat beveik 30 cm (dėl stiprių snygių ir miesto geografinės padėties – teritorija atvira šiaurės ir šiaurės vakariniams vėjams)“, – rašo klimatologas.
Jis taip pat pateikia prognozę: sekmadienį po pietų anksčiau minėtas Viduržemio jūros ciklonas jau bus virš Rusijos juodžemio regiono ir krituliai (sniegas) rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje galimi tik naktį ir ryte. Pirmadienį dėl trumpalaikės vakarinės pernašos nedideli krituliai (daugiausia sniegas) galimi beveik visą dieną, o vakarinėje Lietuvos dalyje – ir trumpalaikiai intensyvūs konvekciniai krituliai.
„Oro temperatūra beveik visoje Lietuvoje -1 – -6, pajūryje – 0 – -5 laipsniai. Antradienį–trečiadienį atmosferos slėgis kils, stiprės kontinentinis anticiklonas virš šiaurinės Rusijos dalies. Vėjas pasisuks iš pietryčių, bet, nors ir nestiprus, jis nešdamas sausą orą bus žvarbus. Oro temperatūra naktimis kris iki -6 – -11 C, dienomis -3 – -8 C ir didesnių teritorinių skirtumų neprognozuojama. Antroje kitos savaitės pusėje pietryčių vėjas stiprės, nes iš vakarų artės didelio masto daugiacentrė žemo slėgio sritis, kurios atmosferos frontai Lietuvą galėtų pasiekti kitą savaitgalį ir, galiausiai, bent trumpam išstumtų šaltą kontinentinį orą iš Lietuvos“, – sako G. Stankūnavičius.
„Šiandien dėl pietinio ciklono šiltas subtropinės kilmės oras dar keliauja per pietinę Europą į rytus, todėl pietinėje Italijoje, Balkanuose, rytinėje Viduržemio jūros dalyje bei Juodosios jūros pakrantėse oras įšils iki +16 – +21 laipsnių. Sekmadienį ta šilta oro masė pasieks Kaukazo regioną, o pirmadienį – pietinę Kaspiją ir Turkmėniją bei Iraną. Kitos savaitės antroje pusėje Europoje susidarys didelis vakarų–rytų krypties terminis gradientas. Uralo regione ir rytinėje Rytų Europos lygumos dalyje dėl stipraus kontinentinio anticiklono vidutinė paros oro temperatūra bus 5–15 C žemesnė už daugiametę, o vakarinėje Europos pusėje dėl gilių Atlanto ciklonų veiklos – 3–7 C aukštesnė“, – paaiškino specialistas.
G. Stankūnavičius taip pat atkreipė dėmesį, kad ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, jog visas gruodis vakarinėje Europos dalyje bus šiltesnis, nei įprastai, o rytinėje šaltesnis.
„Jeigu anksčiau (pagal ankstesnes prognozes) žymesnio ilgalaikio atšilimo Baltijos regione galėjome laukti antroje gruodžio pusėje, tai naujausios prognozės geriausiu atveju tam laikotarpiui žada tik artimą daugiametei normai vidutinę oro temperatūrą“, – pridūrė klimatologas.
