Klimatologo teigimu, nepaisant sugrįžusio žiemiško oro šiandien Lietuvoje pučia vidutinis arba stiprus gūsingas pietų ir pietvakarių, o vakarinėje dalyje – vakarų vėjas, nešantis jūrinės kilmės oro porcijas gilyn į žemyną.
„Nuo šiandien iki antradienio vidutinė oro temperatūra pakils virš 0 °C visoje Lietuvoje, o atmosferos frontai keliaujantys nuo Šiaurės rytų Atlanto lems lietingus (vietomis su šlapdriba) orus. Prognozuojama, kad per šį savaitgalį iškris iki 10–15 mm, o vakarinėje Lietuvos dalyje iki 20 mm kritulių, daugiausia lietaus ir šlapdribos. Tai sudaro apie 40–60 % mėnesio normos“, – aiškino jis.
Taip pat nurodė, kad toks staigus meteorologinių sąlygų pasikeitimas: stiprus vėjas, atšilimas ir skystos fazės krituliai greičiausiai lems visišką Kuršių marių nuledėjimą (didesni ištisinio ledo plotai dar likę pietinėje ir pietrytinėje marių dalyje), ištirpins dar užsilikusį sniegą (daugiausia rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyje), galutinai nuo ledo išvalys upes ir labai susilpnins tvenkinių (ypač Kauno marių) ir ežerų ledo dangą.
„Krituliai dalinai pratęs silpstančio potvynio bangą ten, kur jis dar nebuvo pasibaigęs. Mažesnėse Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Latvijos upėse padėtis panaši į Lietuvos – potvynio banga jau silpsta (Gauja, Lielupė, Venta, Salaca ir kt.), tačiau Dauguvos vidurupyje, Aiviekstėje ir kai kuriose kitose Rytų Latvijos upėse pavasario potvynis dar tęsiasi.“
Šiandien, aiškino G. Stankūnavičius, gilaus ciklono (centras į šiaurę nuo Farerų salų – 960 hPa) slėnis su krituliais slenka per Lietuvą, o rytoj praslinks mažiau aktyvus, tačiau su krituliais atmosferos frontas.
„Sekmadienį prie Lietuvos iš vakarų priartės ciklono centras, o pirmadienį – dar vienas atmosferos frontas. Tokia sparti barinių darinių su krituliais kaitos priežastis – Atlanto ciklonų serija. Šį kartą jų judėjimo ypatumai klasikiniai: serijos priekyje keliaujantis ciklonas užima šiauriausią padėtį Europoje, sekantis, jaunesnis, keliauja labiau pietine trajektorija, o dar kitas slenka per Vidurio Europą.
Galiausiai, ciklonų serijos (jų metu vidutiniškai būna 3–5 ciklonai) pabaigoje sustiprėja aukšto slėgio gūbrys ir cikloninė veikla virš Europos laikinai sutrikdoma. Taigi, šis gūbrys nuo antradienio sustabdys vakarinę oro masių pernašą, bet sustiprins šiaurinę. Todėl orai atvės beveik visoje Europoje, išskyrus šiaurės vakarinę jos dalį ir Pietų Rusiją“, – teigė klimatologas.
Kitos savaitės viduryje, tęsė jis, didesnėje Europos dalyje vyraus vėsi, kontinentinės kilmės oro masė. Naktimis vėl paspaus šaltukas, o dienomis numatomas nežymus sniegas ar šlapdriba, vyraus silpnas arba vidutinio stiprumo šiaurinių krypčių vėjas.
„Dienomis oro temperatūra kils virš 0 °C, tačiau jutiminė temperatūra išliks žema. Žymesnių orų pakitimų (tai yra sekančio stipresnio atšilimo) galėtume tikėtis kitą savaitgalį, kai iš šiaurės vakarų Baltijos regioną vėl pasieks jūrinės kilmės oro masės.
Šis laikotarpis su dažna oro masių kaita ir temperatūros svyravimais nėra anomalus nei Lietuvai, nei Vidurio Europai. Nors dabar kalendorinis pavasaris, pagal didelio masto atmosferos cirkuliacijos savybes kovo mėnuo priskiriamas žiemos sezonui.“
Klimatologo teigimu, tik šio mėnesio gale paprastai ima keistis ir iš savo tipinių lokacijų slinkti atmosferos veiklumo centrai, tokie kaip Sibiro (Azijos) aukšto slėgio sistema, Islandijos ir Aleutų žemo slėgio sistemos bei Azorų ir Havajų (Ramiojo vandenyno) subtropiniai anticiklonai.
„Vidutiniškai nuo kitos savaitės spinduliuotės balansas Lietuvoje iš neigiamo tampa teigiamas ir tai reiškia, kad į žemės paviršių ateinanti saulės energija ims viršyti išspinduliuojamą energiją – paviršius įgaus šilimo tendenciją.
Likusią kovo mėnesio dalį bei balandžio pradžioje stipresnių orų anomalijų tiek Lietuvoje, tiek Baltijos regione nenumatoma. Mėnesio antroje pusėje dažniau numatomi anticikloniniai orai, todėl kritulių tikimybė bus mažesnė, padidės saulės spindėjimo trukmė.“
