Klimatologas vis dėlto teigė, kad 2021 m. žiema nebuvo tokia jau šalta, kaip galėjo pasirodyti. Jo teigimu, vieną mėnesį buvo šaltesnis laikotarpis, bet temperatūra nebuvo tokia, kokia buvo prieš keliasdešimt metų.

„Tuomet nukrisdavo temperatūra iki -30 laipsnių, o Lietuvos rekordas apskritai buvo -32,9. Tokių šaltų dienų nebuvo, nors sausis ir buvo šaltesnis negu turėtų būti. Tačiau jeigu mes pažvelgtume, kaip buvo prieš keliasdešimt metų, tai tas 2021 m. netgi būtų šiltesnis.

Taip, vasaris buvo šaltas, bet visas žiemos sezonas toli gražu nebuvo kažkoks pats šalčiausias. Tikrai yra buvę kol kas šaltesnių“, – teigė jis.

Tačiau D. Valiukas sutiko, kad vykstanti klimato kaita gali lemti šalto oro įsiveržimą ir tam tikrą laiką jo buvimą.

„Kitaip sakant, dėl tirpstančių ledynų Arktyje ir visame Arkties vandenyno plote,nebėra taip gerai sulaikomas toks šaltas sūkurys, kuris ten visą laiką būna, ir jis kartais įsiveržia į tas vietoves, kur nebūdinga.

Tai gali būti ne tik Lietuva, bet dar pietesni kraštai, tačiau tuo pačiu, ko gero, reiktų pastebėti ir tai, kad šiltas oras veržiasi į Arktį. Natūralu ir žmogiška vertinti tai, kas yra pas mus ir per tai suprasti tą klimato kaitą, bet visąlaik reikia kiek įmanoma plačiau pasižiūrėti, kas vyksta aplinkui“, – įspėjo jis.

Pasak klimatologo, jeigu Lietuvoje yra šilčiau ar šalčiau, tai globalios tendencijos yra labai aiškios, kad globali oro temperatūra kyla.

„Atskiri regionai, atskiri plotai gali tikrai būti skirtingi ir mūsų šalyje galime matyti, kad vienaip yra Klaipėdoje, kitaip – Vilniuje. Nereikia kartais žiūrėti kažkur toli į Arktį ar į kitą pusrutulį, pavyzdžiui, Braziliją. Labai svarbu, kad klimato kaita yra globali, kuri vienaip ar kitaip atsiliepia Lietuvai“, – akcentavo mokslininkas.

Jo nuomone, vienais metais žiema gali būti labai šalta, bet tebūtų tąkart toks oras, o klimato kaita yra daugiametė tendencija.

„Viena žiema tikrai nieko nereiškia. Jeigu mes iš 20 žiemų turime kažkokią išvadą arba kas pakito per 50 žiemų, tai ir yra klimato kaita. Manau, kad visiems akivaizdu, jog jos pakito“, – komentavo D. Valiukas.

Jo nuomone, jeigu vertintume paskutinius 10 metų, tuomet 2021 m. žiema buvo šalta, ypač jeigu lyginsime su 2020 m.

„Bet nebuvo ekstremaliai šalta ir žiūrint į 50 metų laikotarpį būdavo nepalyginamai šalčiau. Žvelgiant į ateitį, dažnės žiemų, kurios bus šiltos, besniegės arba su laikina sniego danga. Tokių žiemų daugės, bet tai nereiškia, kad nepasitaikys ir šaltesnių. Tačiau jos bus kur kas retesnės.

Jeigu anksčiau būdavo šešios žiemos šaltos ir keturios – šiltos, tai dabar bus septynios šiltos ir trys šaltos. Aišku, tai tik skaičiai, nereiškia, kad taip iškart bus, bet tik noriu pabrėžti tokią tendenciją. Tų šaltų žiemų ar šaltų mėnesių, ypač šaltų savaičių, kai šaltas oras gali įsiveržti, bus, nes Lietuva yra tokioje geografinėje padėtyje.“

Vis dėlto D. Valiukas sakė, kad bendra tendencija, jog šaltų žiemų vis mažėja.

„Jeigu mes dabar imtumėmės kardinalių priemonių atsisakydami iškastinio kuro, pereitume prie neutralaus šiltnamio dujų išmetimo, iš inercijos klimatas vis tiek šiltų keliasdešimt dešimtmečių, bet paskui stabilizuotųsi.

<...>. Taigi, yra svarbu, kad net ir atsisakius šiltnamio dujų, viso iškastinio kuro, iš inercijos šiltėjimas vyktų, bet reikia tai padaryti dabar, kad stabilizavimasis įvyktų kuo greičiau. Jeigu nieko nedarysime, tas kilimas iki šimtmečio pabaigos bus daug laipsnių ir tada tos pasekmės bus dramatiškos“, – teigė jis.

Taip pat nurodė, kad klimato kaita gali pakenkti ne tik gamtai, bet ir grėsti socialiniais neramumais, kai vienose pasaulio dalyse taps nebeįmanoma gyventi ir tie žmonės turės ieškoti kitur geresnio gyvenimo. Tai gali grėsti ir karais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (126)