Jis rašė, kad vis garsėjantis paukštelių čiulbėjimas rytais, prasiskleidę lazdynų ir alksnių žirginėliai bei kai kurių gluosnių „kačiukai“, sparčiai ilgėjančios dienos ir kiti požymiai rodo artėjant tikrąjį pavasarį.
„Tiesa, dažnai apsiniaukęs dangus ir pilkas supančio kraštovaizdžio fonas labai primena vėlyvą rudenį, bet vis dažniau mus aplanko ir saulėti orai“, – pažymėjo klimatologas.
G. Stankūnavičius rašė, jog didelio masto atmosferos cirkuliacijos sąlygos pavasariui „plisti“ iš pietvakarių į šiaurės rytus (normali kryptis) yra palankios. Bet visai netrukus į Lietuvą trumpam sugrįš šaltukas ir mišrios sudėties krituliai, teigė klimatologas.
„Oro masės į Vidurio Europą ir Baltijos regioną keliauja nuo pietvakarinės Europos dalies prieš tai praslinkę virš šiltesnių Šiaurės Atlanto akvatorijų. Tokia „sėkminga“ pavasariui situacija laikysis neilgai – nuo sekmadienio iš šiaurės į mūsų regioną veršis sausesnė ir vėsesnė oro masė, kuri bent trumpam į Lietuvą sugrąžins nakties šaltuką ir mišrios sudėties kritulius.
Šio savaitgalio atšilimą lems aktyvus ciklonas atslinkęs nuo Škotijos. Rytoj šio aktyvaus ciklono centras bus virš centrinės ir pietinės Švedijos dalies, o sekmadienį – virš Rygos įlankos“, – feisbuke rašė klimatologas.
Tad penktadienį ir šeštadienį Lietuva pateks į šios cikloninės sistemos šiltąjį sektorių, todėl dieną oras daugelyje šalies rajonų sušils iki 9–12 laipsnių šilumos, o naktimis oro temperatūra išliks teigiama.
„Šeštadienį per Lietuvą slinks šaltasis atmosferos frontas, todėl daugelyje rajonų palis: pirmoje dienos pusėje – daugiausia vakarinėje Lietuvos dalyje, antroje – beveik visoje Lietuvoje ir vietomis (daugiausia pietvakariuose) prognozuojama perkūnija.
Tačiau praėjus šiam frontui oras iškart neatvės, sekmadienio naktis išliks santykinai šilta, o vėsti pradės sekmadienio pavakarę, kai Lietuva atsidurs minėto ciklono užnugaryje“, – artimiausių dienų orų prognozėmis dalijosi klimatologas G. Stankūnavičius.
Jis taip pat rašė, kad tada pietvakarių krypties vėją keis gūsingas šiaurės ir šiaurės vakarų krypties, o vakarinėje Lietuvos dalyje pasirodys šlapdriba.
„Pirmadienio naktį, pragiedrėjus daugelyje rajonų oro temperatūra kris žemiau 0, o įdienojus ir pakilus oro temperatūrai iki 2 –7 laipsnių šilumos vis tiek išliks šlapdribos tikimybė.
Antradienio naktį minimali oro temperatūra taip pat daugelyje rajonų bus artima arba keliais laipsniais žemesnė ir tik nueinančio ciklono debesų dėka vietomis šalies rytuose bus teigiama.
Nuo antradienio visame regione vyraus anticikloninis laukas ir sausesni orai, kurie dėl ilgėjančios dienos trukmės turėtų palaipsniui šilti: naktimis nuo 1 šalčio iki 4 laipsnių šilumos, dienomis – 4 –9 laipsnių šilumos.
Kadangi virš Rytų Europos lygumos antroje kitos savaitės pusėje laikysis mažai judrus anticiklonas – jis neleis drėgnesnėms oro masėms iš vakarų patekti į rytinį Baltijos regioną. Ir tik kitą savaitgalį atsitraukus minėtam anticiklonui Lietuvą pasieks nauja kritulių zona“, – rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
Klimatologas G. Stankūnavičius feisbuke teigė, jog antra kovo mėnesio pusė – tai laikas, kai žiemos sezonui būdingas atmosferos termobarinis laukas ima persitvarkyti į pavasario vasaros režimą. Tik tai tai vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi, pažymėjo jis.
„Sibiro (Azijos) žiemos anticiklonas dar stiprus, tačiau jo cirkuliacijos sistema jau neapima 2/3 Eurazijos teritorijos, kaip žiemą. Be to, virš Rytų Sibiro ir Tolimųjų Rytų vis dažniau pasirodo gilūs su sniegu ir pūgomis ciklonai, rodantys, kad kontinentinio žiemos anticiklono sistema jau nėra tokia patvari.
Indijoje dar sausasis sezonas, bet dienos oro temperatūra net ir šiaurinėje šalies dalyje jau kyla aukščiau 30 laipsnių šilumos (centrinėje iki 40 laipsnių šilumos), o iš pietų vis dažniau (daugiausia Bengalijos įlankos pakrantėje) prasiskverbia konvekcinių kritulių zonos.
Artimuose Rytuose – tai bene paskutinis tikrai drėgnas mėnuo, kurio kritulių kiekis lems ateinančio sezono derlių ir vandens išteklius. Virš Europos atmosferos cirkuliacija dar labiau būdinga žiemai, tačiau ciklonų intensyvumas ir bendras vakarų–rytų krypties oro srautas aukštesniuose troposferos sluoksniuose yra susilpnėję“, – apie pasaulio orus rašė klimatologas.
Pasak G. Stankūnavičiaus, antroje kovo mėnesio pusėje taip pat yra jūros (vandenyno) paviršiaus temperatūros vėsimo pabaiga Šiaurės pusrutulio vidutinėse ir subtropinėse platumose.
„Europos sektoriuje anksčiausiai ima šilti Viduržemio jūros vandens paviršius, kurio temperatūra dabar atvirose akvatorijose kinta nuo 18–18,8 laipsnių šilumos pačioje rytinėje jūros dalyje iki 12–15 laipsnių šilumos šiaurės vakarinėje dalyje. Priekrantėse, aišku, vanduo gali būti keliais laipsniais vėsesnis.
Balandžio mėnesio pradžioje intensyviai šyla Juodosios ir Azovo jūros akvatorijos bei Atlanto vandenyno pakrantė ties pietine Portugalija ir pietvakarine Ispanija, o balandžio mėnesio antroje pusėje – Baltijos pietinė dalis ir seklios jos centrinės dalies įlankos. Tuo pat metu didėja ir Biskajos įlankos vandens paviršiaus temperatūra“, – rašė jis.
Visgi, nepaisant laikino atvėsimo kitos savaitės pradžioje ilgalaikių prognozių duomenys malonesni, teigė klimatologas G. Stankūnavičius.
„Ilgalaikių prognozių duomenys rodo likusią kovo mėnesio pusę būsiant kiek šiltesne už daugiametį vidurkį, panaši tendencija turėtų laikytis ir balandžio mėnesio pradžioje, tačiau Baltijos regione prognozuojamas aukštesnis už vidutinį slėgio laukas turėtų lemti sausesnius nei įprasta šiam laikotarpiui orus“, – feisbuke rašė klimatologas G. Stankūnavičius.
