Pasak jo, visus šiuos reiškinius lėmė lėtai į rytus slenkanti didelio masto žemo slėgio sritis virš Šiaurės rytų Atlanto, kuri metų pradžioje pasiekė Skandinaviją.
„O šios, vadinkime, depresijos pietine periferija į Vidurio Europą ir Baltijos regioną slinko aktyvūs atmosferos frontai nešdami drėgmę ir šilumą. Kita panašaus masto depresija laikėsi ties Vakarų Grenlandija ir Bafino jūra, o trečioji – ties Aleutų salynu Ramiajame vandenyne. Sibiro anticiklonas, atvirkščiai, buvo susilpnėjęs ir „nustumtas“ į Tolimuosius Rytus.
Stabiliausiai įsitvirtino Šiaurės Amerikos kontinentinis poliarinės kilmės anticiklonas, kuris sudarė sąlygas arktiniam speigui ne tik Kanados šiaurėje, bet ir Aliaskos pusiasalio pietinėje dalyje (kuri pasižymi palyginti švelniomis žiemomis), pačioje pietinėje Kanados dalyje ir kai kuriose šiaurinėse JAV valstijose (Minesotoje, P. ir Š. Dakotose, Vajominge ir kt.).
Dar kitokiais rekordais Naujieji metai pasireiškė Vakarų ir Pietvakarių Europoje. Britanijos meteorologijos tarnyba (UKMO) pranešė, kad pirmoji Naujųjų diena buvo pati šilčiausia per visą meteorologinių stebėjimų istoriją, kai Londono centre registruota 16.2 °C šiluma. Pasak britų meteorologų tokia anomali šiluma atkeliavo nuo subtropinių Atlanto akvatorijų (Azorų salyno) greitai judančių žemo slėgio sūkurių (jau aukščiau minėtos depresijos pietinėje dalyje) šiltuose sektoriuose.“
Klimatologas nurodė, kad dėl tų pačių priežasčių tuo pat metu Ispanijos pietuose taip pat registruota anomaliai aukšta maksimali oro temperatūra, kuri vietomis Andalūzijoje siekė +24 – +24,6 °C.
„Artimiausiomis dienomis didelio masto termobarinis laukas virš Europos keisis: cikloninė veikla silpnės, o pagrindinės Atlanto ciklonų trajektorijos iš Skandinavijos ir šiaurinės Rusijos persistums į šiaurę. Atmosferos slėgis didės tiek Pietvakarių ir Vidurio Europoje, tiek ir Europos rytinėje dalyje. Aktyvūs ciklonai taip pat išliks Viduržemio jūros regiono centrinėje ir rytinėje dalyse.
Kritulių laukas taps labiau fragmentuotas, o orai beveik visoje Europoje atvės. Tiesa, vidutinė oro temperatūra vis vien bus šiek tiek aukštesnė už daugiametę. Lietuvoje tikriausiai turėsime tikros lietuviškos žiemos orus – vidutinė paros temperatūra keisis nuo 0 iki -6 °C, vyraus ramūs, vietomis mažai debesuoti orai. Na ir pakilęs upių vandens lygis ims palaipsniui slūgti.“
G. Stankūnavičius teigė, kad rytoj per Lietuvą slinks silpnėjantis atmosferos frontas, todėl vietomis pasnigs, daugiausia vakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse.
„Nuo sekmadienio iki antradienio laikysis aukšto slėgio sistema su silpnu vėju ir nedideliu debesuotumu, kritulių tikimybė maža. Naktimis, pragiedrėjus, minimali oro temperatūra vietomis kris iki -5 – -10 °C. Trečiadienį aukšto slėgio sistema trauksis į pietryčius, o iš šiaurės vakarų Lietuvą pasieks šiaurinio ciklono (centras virš Norvegų jūros) periferija su stipresnio vakarinių krypčių vėjo lauku. Todėl antroje savaitės pusėje pirmiausia atšils pajūryje, o vėliau ir likusioje Lietuvos dalyje. Žymesnių kritulių nenumatoma.
Labiausiai permainingi orai bus Europos šiaurėje. Vidurio Suomijoje ir šiaurinėje Švedijos ir Rusijos dalyse -20 – -25 °C šaltį keis atlydžiai, o Norvegijos kalnuose gausiai pasnigs. Taip pat gausūs krituliai (įvairios fazinės sudėties) numatomi pietinėje Islandijoje, Egėjo jūros pakrantėse bei pietinėje Turkijoje.
Antra sausio mėnesio pusė – taip pat permainingas laikotarpis. Sausio viduryje, numatoma, vėl ims stiprėti anticiklonas virš Britų salų ir Šiaurės rytų Atlanto, o Rytų Europoje, priešingai vyraus cikloninė cirkuliacija. Todėl bus didelė arktinio oro įsiveržimų tikimybė tiek į Rytų Europą, tiek ir Baltijos regioną. Mėnesio pabaigoje vėl prognozuojama intensyvesnė zoninė cirkuliacija, palanki jūrinių oro masių ir šiltesnio oro pernašai į rytinę Europos dalį.“
