Žmones jaudina dar ir kita problema - kokį poveikį aplinkai ir sveikatai turi oro uosto veikla. Vietiniai baiminasi, kad ateityje oro uosto veikla gali išsiplėsti ir gyventi jo kaimynystėje bus tikrai neramu.
Neleidžia statytis namo
Jakuose gyvenanti Rūta Rimeikienė jau dvejus metus negauna leidimo statytis gyvenamam namui. Jakiškių šeima turi pasirengusi detalųjį planą, kuriuo jų turimo žemės sklypo naudojimo paskirtis iš žemės ūkio būtų pakeista į kitą, suformuojant namų valdos žemės sklypą.
"Tačiau plano mums nepasirašo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. Kur tik nesikreipiau: į savivaldybę, apskritį. Turėjome dėl plano išlaidų, o dabar - nei pirmyn, nei atgal. Nuo mūsų sklypo iki aerouosto yra 2 km. Gavome atsakymą, kad mūsų plano negali tvirtinti, kadangi, kol aerouostas neturi pasitvirtinęs savo sanitarinių apsaugos zonų, vadovaujamasi senomis taisyklėmis. Pagal jas esą gyvenamųjų namų negalima statyti 2 km atstumu", - savo vargus "Vakarų ekspresui" pasakojo R. Rimeikienė. - Esame seni vietos gyventojai, vaikai užaugo, nori savo namus statytis. Sklypas geras, yra elektra, dujos, vandentiekio projektas. Tačiau dėl kažkieno aplaidumo, visi planai stringa. Ir ne mums vieniems taip, daug kas nori statytis ir negali".
Dėl aerouosto kaimynystės kenčia ne vienas aplinkinių kaimų gyventojas. Antai Lelių kaime gyvenantis Jonas V. pats nebepajėgia ūkininkauti, bet ir žemės negali parduoti, nes sklypas - 2,5 km nuo aerouosto. "Pažeidžiami mūsų interesai, kas kompensuos nuostolius dėl aerodromo veiklos?" - piktinosi žmogus.
Sendvario seniūnas Juozas Lingis "Vakarų ekspresui" sakė, jog išties aerouosto kaimynystė trukdo tiems, kas turi arčiau žemės sklypus. Jakų ir Sudmantų gyvenvietės sparčiai plečiasi, čia vis daugiau norinčių gyventi, kadangi čia pat - Klaipėda. Daug kas čia susigrąžino žemę, nori keisti jos paskirtį, statytis arba pelningai parduoti sklypus. Šiuo metu abiejose gyvenvietėse gyvena apie 1000 žmonių.
"Aerouostas niekam neužkliūtų, jei ne tos sanitarinės zonos. Jas susitvarkius, įteisinus kaip priklauso, problemos nebeliks", - sakė seniūnas. Klaipėdos aerouostas užima apie 160 ha teritoriją Dirvupių kaime, greta autostrados Vilnius-Klaipėda.
Bijo triukšmo ir taršos
Prieš kurį laiką Klaipėdos rajono savivaldybės administracija gavo Jakų ir Sudmantų gyventojų skundą su 500 parašų. Be to, kad pažeidžiamos žemės savininkų teisės, kadangi jų sklypai patenka į nuo senų laikų užbrėžtą 2 - 3 km aerouosto apsaugos zoną, žmonės skundžiasi dėl galimos aerouosto neigiamos įtakos aplinkai.
"Iki šiol nėra įvertintas radiolokatoriaus skleidžiamų elektromagnetinių bangų poveikis, lėktuvų keliamas triukšmas, cheminė tarša", - rašo gyventojai.
Jiems nerimą kelia ir būsimoji aerouosto veikla, apie kurią teigia girdėję įvairių gandų. Esą vos ne "boingai" skraidys, malūnsparnių nutūpimo aikštelė būsianti... "Prašome, kad dėl žmonių saugumo iki minimumo būtų apriboti lėktuvų skrydžiai ir nebūtų tvirtinami nauji aerouosto verslo planai, galintys turėti papildomos neigiamos įtakos aplinkinėms gyvenvietėms", - rašoma kreipimesi.
Be to, gyventojai iškelia dar vieną aplinkosaugos problemą. Prie autostrados esančių gyvenviečių žmonės tvirtina kenčiantys dėl intensyvaus eismo keliamo triukšmo, automobilių taršos. Prašoma gyvenvietes atitverti triukšmą izoliuojančiomis užtvaromis, kokios yra plačiai naudojamos Vakarų Europos šalyse. Beje, tokių užtvarų Lietuvoje kol kas dar niekur nėra. Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro rajono filialo vyriausiosios gydytojos Aušros Syminienės, norint pastatyti tokias brangiai kainuojančias užtvaras, pirmiausiai Savivaldybė turėtų užsakyti tyrimus, įvertinančius taršą. Turint svarius argumentus, jau galima kreiptis į Kelių direkciją dėl užtvarų statymo.
Nesusitaria dvejus metus
2001 m. birželio 4 d. pasirašytoje UAB "Klaipėdos aerouostas" valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo ir pardavimo sutartyje pirkėjas - UAB "Apatas" įsipareigojo vykdyti penkias pagrindines privatizavimo sąlygas. Aerodromo kilimo ir tūpimo takus naudoti pagal paskirtį ne mažiau kaip 25 metus, išsaugant šonines saugos juostas, galines saugos zonas, riedėjimo taką ir peroną. Statinių statybą ir rekonstrukciją aerodromo teritorijoje ir jo apsaugos zonoje privaloma derinti su Civilinės aviacijos administracija. Įteisinti aerodromo naudojimą ir nustatyti jo sanitarinę apsaugos zoną. O taip pat leisti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir LR Civilinės saugos įstatyme numatytoms institucijoms panaudoti aerodromą vykdant paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinos medicininės pagalbos suteikimo darbus.
Civilinės aviacijos administracija nurodė, jog šių sąlygų turi būti laikomąsi, kadangi Klaipėdos aerodromo žemės sklype, priklausančiame valstybei, yra įsikūrusi aviakampanija "Klaipėdos avialinijos", kurios veiklai reikalingas skrydžių laukas. Tais pačiais 2001 metais rajono Savivaldybės iniciatyva privatizavimo sąlygos buvo papildytos įrašu, jog apsaugos zona turi būti nustatyta per vienerius metus. Tačiau, pasak Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros - urbanistikos skyriaus vedėjos Vidos Vytienės, sanitarinės apsaugos zonos nustatymas užsitęsė dvejus metus.
"Mes nuolat spaudžiame aerodromo savininkus, kad būtų parengtas detalusis planas. Tiek gyventojams, tiek Savivaldybei tai aktualu, kadangi pavasarį mes baigsime rengti bendrąjį rajono teritorijų planą. Nors privatizavimo sąlygose numatytas terminas seniai praėjo, iš Klaipėdos aerodromo jokių dokumentų dar negavome", - sakė V. Vytienė.
Pernai gegužės mėnesį rajono Savivaldybė paprašė UAB "Apatas" informuoti, kokiame etape yra rengiamas apsaugos zonų dokumentas, akcentuojant jo svarbą aplinkinių teritorijų planavimui. Aerodromo savininkai informavo, jog dokumentai baigiami rengti, yra derinami su institucijomis ir artimiausiu metu bus pateikti rajono Savivaldybei. Tačiau paaiškėjo, kad dokumentai buvo parengti neatsižvelgiant į metodinius reikalavimus ir todėl nebuvo suderinti. 2002 m. rugsėjo mėnesį UAB "Klaipėdos aerouostas" kreipėsi į Valstybės turto fondą, prašydami atidėti dėl kai kurių privatizavimo sąlygų (tarp jų ir dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo) vykdymą iki 2005 m. pabaigos, nes planuojama statyti naują lėktuvų kilimo - tūpimo taką. Pernai spalio mėnesį Civilinės aviacijos administracija informavo Valstybės turto fondą, jog "Klaipėdos aerouostas" į juos nesikreipė dėl kilimo tako projektavimo ir statybos specialiųjų sąlygų.