Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad Šiaulių regiono aplinkosaugininkai už mokesčių mokėtojų pinigus rengė konferenciją su kolegomis iš Latvijos su nakvyne prabangioje viloje Mažeikių rajone. Konferencijos tikslas buvo tradicinis - „apsikeisti patirtimi“.
Kėlė puotą gaisro metu
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (Šiaulių RAAD) spalio 6–7 dienomis organizavo tarptautinę konferenciją su kolegomis iš Latvijos.
„Konferencijoje“ neapsieita ir be linksmybių: muzikantų, valgių ir gėrimų bei pirčių malonumų. Iš viso dalyvavo 28 žmonės iš įvairių Lietuvos regionų aplinkos apsaugos departamentų.
Didelis paradoksas yra tas, kad būtent tuo laiku Radviliškio rajone kilo didžiulis gaisras granulių gamykloje. Daug kam buvo keista, jog nelaimės vietoje pirmosiomis dienomis Šiaulių aplinkosaugininkų vadovai taip ir nepasirodė. Vėliau paaiškėjo, kad tuo metu jie dalyvavo konferencijoje.
Dar didesnis paradoksas yra tas, kad prabangi sodyba Mažeikių rajone yra draustinyje, zonoje, kur naujos statybos yra draudžiamos įstatymu. DELFI atskleidė, kad teritorijoje gali būti gausu aplinkosauginių pažeidimų, kurių nei vienas iš besisvečiavusių pareigūnų kažkodėl nepastebėjo.
Pinigus teks grąžinti iš savo kišenės
Aplinkos ministerija buvo sudariusi komisiją, kuri tyrė pavaldžių darbuotojų elgesį. Komisija nusprendė, kad dėl šios „konferencijos“ Šiaulių RAAD vadovui Kornelijui Škielai teks padengti 2300 eurų iš savo kišenės ir taip atlyginti nuostolius valstybei. Taip pat bus skirtos tarnybinės nuobaudos.
„Toks yra pasirašytas įsakymas. Tyrimas buvo jau atliktas. Aš ir pats viešai po jūsų straipsnio raginau, kad tyrimą pradėtų, tada žinau, kad jis įvyko ir kai atėjau, buvo pateikti dokumentai, aš tik juos pasirašiau ir leidau vykdyti“, - kalbėjo naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas DELFI pasakojo apie tyrimo išvadas. Darbuotojų laukia ir tarnybinės nuobaudos.
„Yra ministro pavedimas. Yra įpareigojimas departamento vadovui pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą savo keliems darbuotojams. Taip pat pačiam vadovui pradėta nuobaudos skyrimo procedūra.
Komisijos nuomone, viešieji pirkimai buvo padaryti pažeidžiant įstatymus, todėl visa dokumentacija yra perduota viešųjų pirkimų tarnybai įvertinimui“, - kalbėjo R. Klovas.
Pasak jo, grąžinti pinigus į biudžetą Šiaulių RAAD vadovas kol kas įpareigotas gera valia, tačiau jeigu pinigų negrąžins, jie bus išieškoti: „Yra įpareigojimas grąžinti lėšas. Bet tas įpareigojimas yra tokio pobūdžio, kad dabar mes galime jį įpareigoti gera valia. Tam pačiam pavedime yra pasakyta, kad jei tai nebus padaryta, ministerija kreipsis dėl išieškojimo. Žiūrėsime, kaip elgsis vadovas.“
Aplinkos ministerijos komisija: valstybės lėšos buvo iššvaistytos nepagrįstai
Aplinkos ministerijos komisijos išvadoje konstatuojama, jog valstybės lėšos buvo nepagrįstai iššvaistytos alkoholiniams gėrimams bei pirties malonumams. Be to, už paslaugas buvo permokėta.
„Šiaulių RAAD direktorius K. Škiela, organizuodamas renginį, nepagrįstai iššvaistė valstybės lėšas, o renginio dalyviams leido mėgautis prabanga už valstybės pinigus: iš 3600 Eur, kuriuos Šiaulių RAAD sumokėjo vilai „Dubgiris“, už 1400 Eur buvo 2 dienoms išnuomotas rąstinis namelis su pirtimi, nepagrįstai sumokėti 900 Eur už 9 renginio dalyvių nakvynę (nors jie už apgyvendinimą sumokėjo patys).
Šiaulių RAAD už renginio dalyvių apgyvendinimą mokėjo po 100 eurų, nors oficiali kaina viloje „Dubgiris“ buvo 50 Eur parai, nes renginiui, kuriame dalyvavo 28 asmenys, išnuomojo visą vilos „Dubgiris“ kompleksą, į kurį įeina 4 pastatai ir 4 ha dydžio teritorija. Taip pat 2016-10-06 vakare renginio dalyviams surengtas 5 muzikantų gyvo garso koncertas.
Po renginio oficialios dalies, vakare renginio dalyviams išnuomotoje viloje „Dubgiris“ grojo muzikantai, išnuomotas namelis su pirtimi, vartojami alkoholiniai gėrimai. Tai įrodo, kad oficiali konferencija vakare tapo prabangiu pareigūnų pasilinksminimu, už kurį Šiaulių RAAD sumokėjo valstybės lėšomis“, - rašoma aplinkos ministerijos komisijos išvadoje.
Aplinkosaugininkai nematė ir aplinkosauginių pažeidimų
DELFI paviešino informaciją apie tai, kad prabangi vila „Dubgiris“ yra Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje ant pat Plinkšių ežero kranto. Gali būti, kad sklype yra ne vienas aplinkosauginis pažeidimas, yra atlikta darbų, kuriuos pagal įstatymą, draustinyje daryti draudžiama. Tačiau sodyboje konferenciją rengę ir svečiavęsi aplinkosaugininkai nieko nepastebėjo. Dar daugiau, vėliau paaiškėjo, kad patys aplinkosaugininkai savininkui dalino ir leidimus.
Visų pirma, draustiniuose, pagal įstatymo nuostatas, draudžiama įrenginėti didesnius nei 10 arų vandens telkinius. Sodyboje yra du tvenkiniai, vienas mažytis, tačiau, pamačius kitą ir plika akimi galima įtarti, kad jo dydis viršija leistiną pagal įstatymus. Išmatavus tvenkinio plotą su internete prieinamais matavimo įrankiais, jo dydis, panašu, kad yra 20-25 arai, t. y. dvigubai daugiau nei leidžia įstatymai.
Dar vienas galimas pažeidimas – nukasta ežero pakrantė ir suformuotas paplūdimys, tai buvo padaryta ne privačiame sklype, o valstybinėje draustinio žemėje.
Galiausiai, valstybinėje žemėje ant ežero yra pastatytas didžiulis lieptas, kuriam leidimo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) teigė nedavusi. Pats sklypų savininkas Rimantas Norkus teigė, kad visus leidimus, tiek lieptui, tiek tvenkinio kasimui yra gavęs iš aplinkosaugininkų. Jo teigimu, jokių pažeidimų padaryta nebuvo, tiesa, jis pripažino, anksčiau gavęs baudų.
Taip pat klausimų kelia ir pačios statybos draustinyje. Draustinyje naujos statybos pagal įstatymus griežtai draudžiamos, galima tik atstatyti senas sodybas. Šiuo atveju sklype prie pat Plinkšių ežero, pagal archyvines žemėlapių nuotraukas, 1995 metais stovėjo tik pora senų pastatų.
Vietoj jų išdygo didžiulis poilsio kompleksas: 4 pastatai ir dar keli pagalbiniai statiniai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) pripažino, jog keista tai, kad kitos paskirties sklypui, kuriame yra didžioji dalis pastatų nustatytas gyvenamųjų teritorijų žemės naudojimo būdas (šiuo metu atitiktų vienbučių, dvibučių pastatų teritorijos), nors nėra įregistruoto nė vieno gyvenamojo pastato. Pagal įregistruotus duomenis tai poilsio kompleksas. VSTT pripažino, kad tokių draustinyje negali būti.
Statybas palaimino tie patys aplinkosaugininkai
Žemaitijos nacionalinio parko, kuris prižiūri šį draustinį, direktorius Ramūnas Lydis DELFI teigė, kad tarp statybų projektą derinančių institucijų buvo būtent aplinkos apsaugos departamentas. Jo teigimu, šiame draustinyje galėjo būti statomi tik sodybos, bet ne rekreaciniai, pastatai.
„Svarbu pažymėti, kad specialiuosius saugomos teritorijos apsaugos reikalavimus statinių projektams Plinkšių kraštovaizdžio draustinyje Žemaitijos nacionalinio parko direkcija pagal teisės aktų reikalavimus pradėjo išduoti ir derinti projektus tik nuo 2014 m. sausio 1 d. Iki to laiko saugomose teritorijose, neturinčiose saugomos teritorijos direkcijos, esančių ar numatomų statyti statinių projektus derino regionų aplinkos apsaugos departamentai“, - komentavo R. Lydis.
Sklypų savininkas draustinyje yra R. Norkus. Vietinės Mažeikių rajono agentūros vedėjas yra Nilius Kupliauskas, būtent jis pagal planinius patikrinimus vykdo Plinkšių kraštovaizdžio draustinio patikrą.
Dar vienas įdomus faktas – vietinio medžiotojų klubo internetinėje svetainėje skelbiama, kad abu šie žmonės yra pažįstami ne tik oficialiai, kadaise jie vyko kartu medžioti į Afriką.
„Trumpai apsitarę ir tvirtai nusprendę, 2010 m. balandžio 27 dieną, grupė mūsų Žemaitijos medžiotojų: Rimantas Norkus, <...>, Nilius Kupliauskas, <...> išvykome medžioklėn į tolimąją Namibiją“, - skelbiama medžiotojų būrelio tinklapyje.
Statybų metu, 2006-2009 metais, už pažeidimus sklype buvo skirtos keturios baudos, tačiau jos buvo labai menkos, siekė iki 200 litų. Be to, tuo metu nebuvo skaičiuojama žala gamtai, kuri už kai kuriuos pažeidimus būtų tūkstantinė.
Dėl statybų draustinyje ir Aplinkos ministerijos, ir prokurorų tyrimas
DELFI paviešinus faktus apie abejotinas statybas bei galimus aplinkosauginius pažeidimus sklype, atskiro tyrimo ėmėsi tiek Aplinkos ministerija, tiek Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius.
„Informuojame, kad atsižvelgiant į interneto svetainėje delfi.lt paskelbtą publikaciją aplinkos ministro 2016-12-02 įsakymu buvo sudaryta komisija. Komisijos pirmininkė Rūta Lapinskienė – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja.
Šiuo ministro įsakymu Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavesta kreiptis į Mažeikių rajono savivaldybę dėl statybų leidžiančių dokumentų ir su jais susijusių dokumentų kopijų pateikimo, taip pat kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl duomenų apie pastatytus statinius, esančius žemės sklype pateikimo. Gavusi reikiamus dokumentus patikrinimo atlikimui, komisija turės per dvi savaites pateikti išvadas ir pasiūlymus“, - komentavo Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Brigita Stankevičiūtė.
Taip pat statinių draustinyje atsiradimo aplinkybes aiškinasi ir prokurorai.
„Taip, mes pagal jūsų straipsnį pradėjome, yra toks tyrimas. Ką jūs nurodėte, mes viską tikriname, paprašėme institucijų, kad pateiktų informaciją“, - komentavo Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Rita Dabužinskienė.
Tyrimą atliekanti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Lina Matutienė DELFI patvirtino, kad prokuratūra susidomėjo sodybos atsiradimo aplinkybėmis. Ji negalėjo prognozuoti, kiek laiko užtruks tyrimas.
„Renkame medžiagą. Užklausėme institucijų, plaukia mums ta medžiaga. Tyrimas yra dėl saugomoje teritorijoje atsiradusių statinių, ar nebuvo pažeisti teisės aktai. Galbūt nustatysime ir kažkokių kitų pažeidimų“, - kalbėjo L. Matutienė.
Savininkas: visus leidimus man davė aplinkosaugininkai
Sklypų savininkas R. Norkus DELFI anksčiau teigė, kad pažeidimų nėra padaręs. Ir tiek tvenkiniui, tiek lieptui yra gavęs leidimą. Vyras stebėjosi, kodėl leidimo neranda žemėtvarkininkai.
„Nežinau, kodėl nemato žemėtvarka, bet leidimas yra. Prisimenu, kad buvau nuvažiavęs ir prašiau leidimų iš Telšių. Ten buvo senas lieptas, aš norėjau jį suremontuoti. Tas leidimas yra: ir valčių prieplaukai, ir paukščių stebėjimo bokšteliams“, - kalbėjo R. Norkus, kuris persiuntė DELFI leidimo kopiją.
Savininkas pateikė paaiškinimą dėl per didelio tvenkinio, pasak jo, nors leidimus kasti tvenkiniams jis gavo, vandens telkinys gali būti per didelis dėl to, kad savaime prasiplėtė: „Ten buvo seni tvenkiniai, tik jie buvo užleisti. Mes vieną tvenkinį užkasėme. Ir mums leido išvalyti esamus tvenkinius, jie buvo užpelkėję. Ir leistinumo ribose mums leido jį praplėsti, mes jį praplėtėme. Ten yra dribsmėlis ir tvenkinį mes šiek tiek per gilų kasėme ir dribsmėlis suvažiavo į vidų, todėl krantai ir prasiplėtė. Gylis jo mažėjo, o tvenkinys plėtėsi, tai gal keletą arų jis ir prasiplėtė.“
Paklaustas, ar buvo medžioklėje kartu su vietos aplinkosaugos vadu, savininkas tai patvirtino, tačiau teigė, kad su juo nebendrauja: „Taip, buvom, mūsų grupė medžiotojų buvo. Bet mes nebendraujam. Kaip galima bendrauti su žmonėmis, kurie mane baudė, mamą baudė, tėvuką baudė? Ko tik nesugalvojo jis, visai neįsigilinęs į situaciją. Nė už ką.“
