„Manau, kad Europos lyderiai nori perspėti Putiną, kad Rusija nesikištų į šį (Baltarusijoje vykstantį – ELTA) procesą. Panašu, kad Rusija įdėmiai jį stebi, interesas yra akivaizdus – panašus interesas kaip ir Ukrainos atveju“, – „Žinių radijo“ laidoje teigė G. Kirkilas.

Visgi Europos reikalų komiteto pirmininkas akcentuoja manantis, kad Rusija supranta karinio įsikišimo į situaciją Baltarusijoje kainą ir atkreipia dėmesį, jog šalis iki šiol moka kainą dėl savo veiksmų Ukrainoje.

G. Kirkilas įsitikinęs, kad Kremlius supranta, jog Baltarusija greitu metu dar netaps vakarietiška valstybe. Politikas taip pat mano, kad Rusija viliasi, jog greitu metu Baltarusijoje įvyks nauji rinkimai.
„Aš manau, kad Kremlius supranta, kad greitai (vakarietiška Baltarusija – ELTA) netaps. Iš kitos pusės, kaip nors pasipriešinus dabartinei žmonių valiai, taip pat gali būti didelis nusistatymas prieš Rusiją, kurio kol kas nėra. (...) Galbūt yra tikimasi, kad bus nauji rinkimai, jie greičiausiai ir bus, ir tada, matyt, reikės stebėti, kokie bus kandidatai ir kokias idėjas jie kels“, – sakė Europos reikalų komiteto pirmininkas.
Politikas akcentuoja, kad nauji rinkimai Baltarusijoje yra Rusijos interesas, nes pastaruoju metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino santykiai su A. Lukašenka yra pašliję.

„Ilgą laiką tuo net netikėjau, galvojau, kad tai yra demonstravimas, bet iš tikrųjų santykiai tikrai nėra geri ir gali būti, kad Rusija jau galvoja ir apie kitą galimą lyderį“, – savo nuomonę pareiškė politikas.
G. Kirkilas įsitikinęs, kad Rusija nebūtinai turėtų į rinkimus siųsti savo kandidatą, nes, pasak jo, prorusišką kandidatą galima rasti ir pačioje Baltarusijoje. Politiko teigimu, Rusija kandidatą bandytų veikti naujai vyksiančių rinkimų metu.

„Pirmiausiai jie bandys veikti rinkimų metu. Jie turi dideles medijas, kaip jūs žinote, Baltarusijai stiprią įtaką daro Rusijos medija, televizija, socialiniai tinklai ir internetas“, – sakė jis.

ELTA primena, kad Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kurioje ketvirtį amžiaus Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka skelbiamas nelegitimiu vadovu. Seimo pritarimo sulaukusiame dokumente Europos Sąjunga ir Lietuvos Vyriausybė taip pat raginamos priimti sankcijas Baltarusijos režimo atstovams. Parlamentarai siūlo asmenims, atsakingiems už rinkimų klastojimą bei perteklinį smurtą prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje, įšaldyti lėšas bei taikyti draudimus atvykti į ES šalis.

Neramumai Baltarusijoje kilo po to, kai buvo paskelbta, kad A. Lukašenka per vykusius prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Kilę protestai buvo malšinami pasitelkus prievartą. Buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.