Sinkevičius: kalboje pamačiau paviršutinišką, lėkštą Konstitucijos supratimą
„Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ profesorius Vytautas Sinkevičius tikino, kad toje kalboje nieko naujo neišgirdome.
„O ką mes išgirdome toje kalboje? Mes nieko naujo neišgirdome. Tai, kas buvo pasakyta toje kalboje, mes girdėjome šeimų marše. Pakartoti Gražulio, Kepenio, celofano ir kitų veikėjų žodžiai – žmonės prievartaujami, visuomenė skriaudžiama, Kontitucija totaliai pažeista, valdžia nesiskaito su žmonėmis ir panašiai. Galime pasižiūrėti į Konstituciją, kurioje yra vertybių pusiausvyra. Iš vienos pusės yra asmens teisės ir laisvės, iš kitos pusės yra visuomenės interesas. Šiuo atveju asmuo turi teisę į privatumą, iš kitos pusės yra visuomenės teisė į sveiką aplinką, nebūti užkrėstai. Kiekvieno iš mūsų teisė yra nebūti užkrėstam.
Pasižiūrėkime į Konstitucijos penkiasdešmt trečią straipsnį – Valstybė rūpinasi žmonių sveikata, tai reiškia, kad valstybė privalo efektyviai veikti. Ji privalo numatyti priemones, kurios užkirstų kelią ypatingai pavojingų ir užkrečiamų ligų plitimui. Taigi klausimas, ar valstybė turi veikti efektyviai? Aišku, kad turi. Tai yra bendras visuomenės gėris. Taigi šiuo atveju pastatyti teises, kurias turi vienas asmuo ir visuomenė, negalima. Toje kalboje pasigedau interesų derinimo, ir pamačiau paviršutinišką, lėkštą Konstitucijos supratimą“, – sako pašnekovas.
Advokatas Gintautas Bartkus, paklausus, ar anksčiau būdavo derinamos kalbos, tikino, kad ne.
„Niekados nebuvo derinamos kalbos, tačiau įprastai įžanginės kalbos advokatų susirinkimuose būna apie advokatūros reikalus, apie problemas. Aišku, būdavo kalbama ir apie kitus visuomenei svarbius dalykus, bet ši kalba buvo išskirtinė ir ji tikrai nebuvo derinta, apie tai net nebuvo kalbėta Advokatų taryboje, nei plačiau bendruomenėje“, – sako G. Bartkus.
Įžvelgia prievartos elementus
Advokatas Justas Sakavičius turi gerokai kitokią nuomonę nei kiti laidos pašnekovai. Advokatas šiuo metu vykstančiuose skiepijimo ir galimybių paso sistemose įžvelgia prievartos elementų.
„Aš suprantu prievartą plačiau. Prievarta gali būti ne vien tik tiesioginė, bet ir netiesioginė. Mes turime dabar tam tikrą reguliavimą, kuris, mano manymu, netiesiogiai sakykime, ar verčia, ar skatina skiepytis. Tokios priemonės kaip ribojimas sveikatos priežiūros paslaugų, šiuo atveju to buvo atsisakyta po didelio sujudimo, nors į Vyriausybės nutarimą tai buvo planuojama įtraukti, priemonės, kurios dabar svarstomos Seime, pavyzdžiui, teisė į darbą, tam tikriems darbuotojams taikoma.
Viskas sudedama į tai, kad jeigu asmuo neturi tam tikro sveikatos statuso, jis negali naudotis tam tikromis teisėmis. Dar noriu akcentuoti, kad prievarta atsiranda tada, kai ribojamos svarbios žmogaus teisės, pavyzdžiui, teisė į darbą, į savo šeimos išmaitinimą, teisė gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Visais kitais atvejais mes galime kalbėti, kad tai yra žmogaus teisė, bet kai susiduriama, kad reikia rinktis tarp to, kas tau gyvybiškai svarbu, arba kitą dalyką, matyt, kad iš to ir atsiranda prievartos sąvoka“, – tikina advokatas.
Ar vieta ir laikas?
Paklausus G. Bartkaus, ar vietoje čia naudojamas žodis „prievarta“, pašnekovas tikino, jog skambių žodžių vartojimas kartais gali sukelti labai daug skaudžių pasekmių.
„Aišku, kad puikiai žinome, kad kartais kalboje kablelis, kuris ne ten padėtas, gali labai daug ką pakeisti, taip ir šioje kalboje, kai girdime apie gimstančias naujas tvarkas, apie konglomeratą tarp valdžios ir verslo, tai žodžiai, kurie yra labai aštrūs. Tą patį galime pasakyti ir apie prievartos terminą. Visgi, kaip sakė profesorius Sinkevičius, geriau kalbėti apie pareigas, teisių ir pareigų balansą. Aišku, kad visi sutiksime, kad prievartos turi būti kiek galima mažiau, turbūt abejonės nėra, bet turbūt visi matysime ir tam tikrą balansą tarp teisių ir pareigų. Štai tokių skambių žodžių naudojimas gali sukelti labai skaudžių pasekmių. Tai yra nuteikti, sukelti nepagrįstas iliuzijas ir panašiai. Todėl daugelis kolegų ir mini, kad kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, kiekvienas gali ją pasakyti, bet iš kitos pusės reikia rasti vietą tai asmeninei nuomonei. Mano spratimu, tai buvo ne vieta ir ne laikas“, – sako G. Bartkus.
Anot V. Sinkevičiaus, svarbiausia toje kalboje vis tik buvo išsakytas turinys.
„Žmogus pats pasirenka, kada ir kokiu būdu jis pareikš tą nuomonę, kokiai auditorijai ji skirta ir pan. Aš, manau, kad šiuo atveju, ji buvo ne laiku, ir net ne laikas ir vieta čia svarbu, jos turinys man svarbiausias. Tas turinys nėra nukreiptas į visuomenės gerio auginimą. Jis yra, drįstu manyti, korporatyvinis interesas – kreipkitės į advokatus ir mes padėsime, nors advokatai šiuo atveju labai daug padėti negalės“, – tikina V. Sinkevičius.
Profesorius tikina, kad šioje kalboje buvo visiškai suabsoliutinta viena pusė ir visiškai nematoma kita pusė.
„Man nepatinka žodis prievarta, nėra čia jokios prievartos. Žmogus visada, kai balansuojame tarp teisės ir laisvės, tai viena laisvė turi pasislinkti kitos teisės ir laisvės naudai. Šiuo atveju turėtų pasislinkti visuomenės interesui, konstituciškai reikšmingam interesui užtikrinti – užtikrinti visuomenės sveikatą, negalima iškelti savo asmeninio intereso iš konstituciškai reikšmingo, visuomeniškai reikšmingo intereso. Šioje kalboje buvo visiškai suabsoliutinta viena pusė ir visiškai nematoma kita pusė. Taip Konstitucijos aiškinti negalima.
Vertybių, asmens laisvių sandūroje reikia rasti racionalius sprendimus. Negalima atmesti arba sunaikinti bet kokios teisės, nes žmogus yra socialinė būtybė, jis gyvena visuomenėje. Visuomenė yra ta erdvė, kur jis funkcionuoja. Ar žmogus gali elgtis taip, kad jis įvarytų visuomenę į kolapsą, sveikatos sistemą į kolapsą“, – tikina V. Sinkevičius. „Tokiomis kalbomis labai pakenkiame teisininkų autoritetui. Teisininko, kaip profesijos, autoritetui. Nes teisines žinias arba savo sampratą, autoritetą galima panaudoti visiškai netinkamai. Aš pritariu Gintarui Bartkui, kad buvo pasakyta ne vietoje, ne laiku.“
Sakavičius: Vėgėlės kalba buvo reakcija į vykdomą politiką
Advokatas J. Sakavičius laidoje sureagavo į V. Sinkevičiaus žodžius.
„Aš noriu iš karto replikuoti į pono profesoriaus teiginius. Pirmiausia, I. Vėgėlės kalba buvo reakcija į vykdomą politiką, kuri yra neišvengiamai susijusi ir su teise, nes politika vykdoma teisinėmis priemonėmis. Šitoje vietoje ta politika yra pasiremta gąsdinimo, bauginimo ir prievarta, nors ir nenoriu vartoti šio žodžio.
Pavyzdžiui, Švedijoje yra viskas paremta visuomenės sąmoningumu ir bendradarbiavimu su valdžia, pasitikėjimu. Šiandien žinome, kokios buvo apklausos mūsų Vyriausybės darbo – žemiausios per Nepriklausomybės laikotarpį, o advokatūros kilo. Švedijoje pasirinktas modelis grįstas aiškumu, aiškiai iškomunikuota žinia.“
