2024 metais šalies gynybai numatyta skirti 2 mlrd. 91,7 mln. Eur., įskaitant laikiną bankų solidarumo įnašą. Gynybos biudžetas sudaro 2,77 proc. nuo BVP.
Reaguodama į nepalankiai besiklostantį geopolitinį kontekstą ir į iššūkius, kylančius įgyvendinant ir spartinant Lietuvos saugumą stiprinančius projektus, praėjusią savaitę premjerė Ingrida Šimonytė sukvietė suinteresuotas puses padiskutuoti apie papildomą finansavimą gynybai. Susitikimo metu Krašto apsaugos ministerija (KAM) pristatė šalies poreikius.
Tai – infrastruktūros plėtra Lietuvoje dislokuojamai vokiečių brigadai, nacionalinės divizijos steigimas – sunkinimas įsigyjant tankus ir įgalinimas, ir visuotinio šaukimo įvedimas.
Vokiečių brigada
Pasak KAM, 2023–2024 metais vokiečių brigados infrastruktūrai jau yra skirta 251,8 mln. Eur bankų solidarumo įnašo lėšų.
Skaičiuojama, kad vokiečių brigados infrastruktūros plėtojimui (investicijoms ir išlaikymui) Lietuvoje 2025 metais papildomai reikėtų 65 mln. Eur, 2026 metais – 267 mln. Eur, 2027 metais – 374,9 mln. Eur, o 2028 metais – 107 mln. Eur.
Taigi, papildomai prie jau skirtų solidarumo įnašo lėšų, KAM skaičiavimais, vokiečių brigados įgalinimui iš viso reikėtų 800 mln. Eur–1 mlrd. Eur. Tiksli suma nėra aiški, nes reikalingos infrastruktūros poreikis ir kaštų pasidalijimas su Vokietija dar vertinamas.
Skaičiuojama, kad vėliau nuo 2029 metų brigados infrastruktūros išlaikymui reikėtų skirti po 8 mln. Eur kasmet.
Divizija ir jos sunkinimas
Norint steigti nacionalinę diviziją, prie jau patvirtinto KAM biudžeto, 2024 metais tam (investicijoms ir išlaikymui) reikėtų skirti 175 mln. Eur (maksimalus papildomas poreikis), 2025 metais reikėtų 330 mln. Eur, 2026 metais – 419 mln. Eur, 2027 metais – 415,9 mln. Eur, 2028 metais – 511,3 mln. Eur, 2029 metais – 477,6 mln. Eur, 2030 metais – 517,8 mln. Eur, 2031 metais – 372,9 mln. Eur, 2032 metais – 314,7 mln. Eur, 2033 metais – 254,5 mln. Eur. 2034 metais ir vėliau papildomam ilgojo laikotarpio įgalinimui – 2 mlrd. Eur.
KAM matymu, bendrai steigiant diviziją investicijoms, iš jų 2 mlrd. Eur tankams su amunicija, įranga ir infrastruktūra, reikėtų 5 mlrd. 300 mln. Eur. Metiniai divizijos išlaikymo kaštai – apie 111 mln. Eur.
Visuotinis šaukimas
Jeigu būtų apsispręsta įvesti visuotinį šaukimą, tam (investicijoms ir išlaikymui) 2025 metais reikėtų skirti 54 mln. Eur, 2026 metais – 79 mln. Eur, 2027 metais – 88 mln. Eur, 2028 metais – 114 mln. Eur, 2029 metais – 132,8 mln. Eur. Skaičiuojama, kad 2030 metais ir vėliau visuotinio šaukimo plėtojimui ir išlaikymui reikėtų po 99,6 mln. Eur kasmet.
Taigi, KAM vertinimu, investicijos į visuotinį šaukimą (ginkluotei, technikai ir infrastruktūrai), jei infrastruktūra būtų vystoma per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus (PPP), bendrai siektų apie 500 mln. Eur, metiniai išlaikymo kaštai, neįskaitant metinių mokėjimų už PPP, turėtų siekti apie 80 mln. Eur.
Kasmet papildomai – vidutiniškai po 0,7 proc. BVP
Siekiant Lietuvoje dislokuoti vokiečių brigadą, įsteigti ir sunkinti diviziją bei įvesti visuotinį šaukimą, vidutiniškai iki 2030-ųjų (pagrindinių investicijų laikotarpis) gynybai papildomai reikėtų skirti po 0,7 proc. BVP kasmet. Vėliau nuo 2031-ųjų (papildomų investicijų ir išlaikymo laikotarpis) ši dalis būtų mažesnė – siektų vidutiniškai po 0,4 proc. BVP kasmet.
Taigi, susumuojant visus investicinius ir išlaikymo poreikius brigadai, divizijai ir visuotiniam šaukimui, skaičiuojama, kad šįmet prie esamo gynybos finansavimo reikėtų pridėti 175 mln. Eur lėšų; 2024 metų gynybos biudžetas siektų 2 mlrd. 266,7 mln. Eur ir sudarytų 3,01 proc. BVP.
2025 metais prie esamų poreikių reikėtų pridėti 449 mln. Eur; gynybos biudžetas turėtų siekti 2 mlrd. 496,6 mln. Eur, kas sudarytų 3,14 proc. BVP.
2026 metais reikėtų pridėti 765 mln. Eur; gynybos biudžetas siektų 2 mlrd. 923 mln. Eur, kas sudarytų 3,5 proc. BVP.
2027 metais papildomai reikėtų 878,8 mln. Eur; gynybos biudžetas išaugtų iki 3 mlrd. 75,8 mln. Eur ir sudarytų 3,53 proc. BVP.
2028 metais papildomai reikėtų 732,3 Eur; gynybos biudžetas turėtų siekti 2 mlrd. 995,3 mln. Eur ir sudarytų 3,34 proc. BVP.
2029 metais reikėtų 618,4 mln. Eur; gynybos biudžetas turėtų siekti 2 mlrd. 944,4 mln. Eur ir sudarytų 3,19 proc. BVP.
2030 metais reikėtų 625,4 mln. Eur; gynybos biudžetas turėtų siekti 3 mlrd. 11,4 mln. Eur ir sudarytų 3,18 proc. BVP.
2031 metais reikėtų 480,5 mln. Eur; gynybos biudžetas turėtų siekti 2 mlrd. 929,5 mln. Eur ir sudarytų 3,02 proc. BVP.
2032 metais prie esamų poreikių reikėtų skirti 422,3 mln. Eur; gynybos biudžetas turėtų siekti 2 mlrd. 934,3 mln. Eur ir sudarytų 2,94 proc. BVP.
2033 metais reikėtų skirti 362,1 mln. Eur; tokiu atveju gynybos biudžetas būtų 2 mlrd. 939,1 mln. Eur, kas sudarytų 2,87 proc. BVP.
2034 metais reikėtų skirti 418,6 mln. Eur; gynybos biudžetas sudarytų 3 mlrd. 63,6 mln. Eur, kas atitinka 2,92 proc. BVP.
Dėl finansavimo šaltinių tarsis kovą
Dar papildomų milijonų kasmet reikėtų siekiant stiprinti rezervo rengimą ir aprūpinimą bei plėtojant kontrmobilumo priemonių projektą.
Iš kur paimti tokias lėšas?
Kaip minėta, anksčiau premjerės iniciatyva apie tai kalbėjosi parlamentinių partijų lyderiai, Seimo komitetų pirmininkai, nevyriausybininkų, profsąjungų ir verslo atstovai, bet tik apsikeitė pozicijomis, sutarimas nebuvo rastas.
Kol kas nesutariama ne tik dėl finansavimo šaltinių, bet ir dėl to, kaip tiksliai reikėtų stiprinti Lietuvos apginamumą – kai kas skeptiškai žiūri į visuotinio šaukimo idėją ar į iniciatyvą pirkti tankus.
Kalbant apie lėšų šaltinius, svarstomi keletas variantų: didinti pridėtinės vertės mokestį, didinti pelno mokestį ir skolintis iš Lietuvos gyventojų. Dar kelios idėjos, nors ir rečiau minimos, – prašyti gyventojų ir verslo savanoriškai remti gynybos stiprinimą, pratęsti bankų solidarumo mokestį, didinti finansavimą gynybai kažkieno kito, pavyzdžiui, valstybės administravimui skiriamų išlaidų, sąskaita, apmokestinti taršų kurą, ištraukti lėšų iš šešėlio.
Premjerė I. Šimonytė neatmetė galimybės, kad susitarti dėl papildomų finansų gynybai išvis nepavyks.
„Bet kol kas norėčiau būti optimistė“, – po susitikimo su suinteresuotomis pusėmis pažymėjo ji.
Planuojama, kad kitas analogiškas susitikimas įvyks kovą.
