Norint Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę, dar labiau modernizuoti ginkluotę, didesnis finansavimas būtinas. Vienas prioritetų – oro gynyba. Tikimasi, kad kitąmet, derantis su sąjungininkais, bus pasiektas persilaužimas. Tolygus finansavimo didinimas gynybai iki 2020-ųjų yra numatytas Nacionalinėje gynybos strategijoje, tačiau kol kas nesutariama, kiek šios lėšos galėtų augti.

Kariuomenė stipriausia, manevringiausia, geriausiai ginkluota nuo jos atkūrimo ir pasirengusi atremti bet kokias grėsmes, sako kariuomenės vadas. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje visi kariai yra aprūpinti reikiama apranga ir ginkluote. Karių gretas sustiprino šauktiniai, o išaugęs finansavimas leido didinti ir ugnies galią.

Įsigyta savaeigių haubicų, gruodį Lietuvą turėtų pasiekti pirmieji lietuviški „Vilkai“ – pėstininkų kovos mašinos. Rudenį pasirašyta ir sutartis dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS pirkimo iš Norvegijos. Oro gynyba – silpnoji Lietuvos grandis, tad čia tikimasi ir didesnės sąjungininkų paramos.

„Pirmiausiai siekiame, kad oro gynyba būtų įtraukta į priešakinių pajėgų gynybos planus, kad būtų įtraukta oro gynyba į darbinius planus, kad būtų užtikrinta per NATO vadovavimo struktūros reformą, kaip būtų pateikiami pastiprinimai ir kitos pajėgos“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Be abejonės, kad „Patriot“ raketos, kurios bus įsigytos Lenkijos, yra NATO oro gynybos integrali dalis. Tai reiškia, kad tai palies ir Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas.

Kitais metais kariuomenės gretas papildys gerokai daugiau šauktinių – 3800. Riba – 4 tūkst., tačiau šis skaičius ateityje galėtų dvigubėti, jei būtų įvestas visuotinis šaukimas. Anksčiau kalbėta, kad jis būtų įmanomas po 2020 m., tačiau, pasak krašto apsaugos ministro, tik ne esant 2 proc. finansavimui.

„Tikrai būtų per didelė našta. Tas mišrus modelis tikrai būtų išlaikomas, ir skaičius, kuris būtų dabar, bet tikrai prie grindų, kurios yra, jos, na, tikrai visuotinio šaukimo neleistų“, – teigė krašto apsaugos ministras.

Dabartinis gynybos biudžetas nepalieka rezervo didinti ir kariuomenės ugnies galią. Pavyzdžiui, Lietuvai trūksta ilgojo nuotolio prieštankinės ginkluotės, tačiau planai ją pirkti kol kas atidėti neribotam laikui.

„Būtų labai svarbus Lietuvos kariuomenės projektas turėti ilgojo nuotolio prieštankines raketines gynybos sistemas, bet kai sudėstom visus pinigus, pasižiūrim prioritetus savo infrastruktūros vystymo, dabar pasirašytų projektų, tai yra įvairiausių interpretacijų ar čia bus 2 proc., ar šiek tiek daugiau, tai mes orientavomės į šiek tiek didesnį skaičių, galbūt, kadangi tokie pokalbiai vyko šių metų pavasarį, tai orientuodamiesi į tai ir planavom šių sistemų įsigijimą. Kaip bus ateityje, tai nežinau“, – pasakojo Lietuvos kariuomenės vadas.

Tolygus finansavimo didinimas gynybai iki 2020 m. yra numatytas Nacionalinėje gynybos strategijoje. Pavasarį kalbėta, kad tokiu atveju krašto apsaugai Lietuva galėtų skirti apie 2,5 proc. BVP. Šiems skaičiams įtvirtinti baigiamas rengti naujas parlamentinių politinių partijų susitarimas. Jo projekte – didesnis dėmesys kibernetiniam, energetiniam saugumui, ir pirmą kartą – žvalgybos stiprinimas.

„Jei norime spręsti karių socialines problemas, darbo užmokesčio klausimus, 2 proc. nepakaks. Jei būtų tai daroma, pavyzdžiui, kaip Estijoje ar Didžiojoje Britanijoje, keletą metų tolygiai didinamas finansavimas, užtikrinti tam tikri standartai, mes tokių problemų neturėtumėme. Mes dabar turim labai greitai išspręsti pakankamai sudėtingas problemas“, – kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos pirmininkas Vytautas Bakas.

V. Bakas sako, kad konkrečius skaičius turėtų pristatyti Krašto apsaugos ministerija, ir tik po to bus galima tęsti diskusijas. Tačiau dalis parlamentinių partijų kol kas laikosi nuomonės, kad pasiekta 2 proc. riba optimali, o ar didinti toliau lėšas gynybai priklausys nuo ekonominės situacijos.