Toksinių medžiagų įvairovės skaičius nuolat auga
Kaip teigė Kauno klinikų vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas, tai, kad problema didėja, rodo kasdienis darbas.
„Tikslios statistikos aš negaliu pasakyti, bet mes, pagal savo kasdieninį darbą, jaučiame, kad tai yra didėjanti geometrinė progresija. Pas mus jau patenka tie, kurie jau perdozuoja arba jiems pasireiškia pašalinis poveikis, nes tol, kol to nėra, niekas tikrai nesikreipia dėl tų „malonių“ pojūčių, kuriuos jie jaučia“, – pasakojo jis.
Anot pašnekovo, į specialistų rankas patenka įvairių būklių jaunuoliai.
„Nuo apsvaigimo, neramumo, blaškymosi, pykinimo, vėmimo iki traukulių ir, kartais, kvėpavimo ar širdies sustojimo, tai yra klinikinės mirties“, – teigė R. Kėvalas.
Jo teigimu, didžiausia problema yra tai, kad, dažnu atveju, nei patys vaikai, nei specialistai nežino, ką jie vartoja.
„Tai nebe tie laikai, kai buvo alkoholis ir nikotinas. Dabar medžiagų, bent jau kiek aš žinau, yra apie 800 ir kas savaitę padaugėja dešimtimis tų toksinių medžiagų, kurios naudojamos svaiginimuisi. Mes galime konstatuoti, kad tai yra kažkokia intoksikacija psichoaktyviomis medžiagomis ir taikome terapiją, gelbstint gyvybę“, – pasakojo Kauno klinikų vaikų ligų klinikos vadovas.
Tiesa, anot pašnekovo, dažnu atveju, pačių paauglių prisipažinimo, jog jie vartoja tam tikras medžiagas, net ir nebereikia, nes visa tai būna akivaizdu.
„Kitas dalykas, dauguma net nežino, ką jie rūkė, kokios sudėties tas garinimo skystis buvo“, – teigė R. Kėvalas.
Tai – socialinė problema
Pasak Kauno klinikų vaikų ligų klinikos vadovo, problema yra didžiulė, tačiau tokiose situacijose medikų rankos yra surištos ir jie gali tik gelbėti vaikų gyvybes.
„Mes, kaip medikai, matome, kad tai yra tokia mada, banga, bet, iš esmės, tai yra socialinė problema. Čia ne medicininė problema. Mums šiek tiek surištos rankos, nes mes neturime priešnuodžių, bet jų, turbūt, niekas taip greitai ir neišras“, – teigė jis.
Anot R. Kėvalo, tai yra visos žmonijos problema.
„Galbūt mes rodome ir blogą pavyzdį, aš nežinau. Aš, asmeniškai, labai atkreipiu dėmesį, kad moterys vėl pradėjo labai rūkyti, kas buvo jau lyg praeinanti mada. Ar automobilį vairuojant, ar gatvėje, ar, netgi, stumiant vežimuką – rūkomos elektroninės cigaretės. Vėlgi, vaikai yra mūsų atspindys“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, galima manyti, kad daugelis tokių žalingų įpročių ir atkeliauja iš tėvų.
„Teko girdėti, kad 16-kos metų jubiliejaus proga tėvai dovanoja elektronines cigaretes savo paaugliams. Na, galbūt intencija ta, kad bent jau rūkytų tą, ką žino, bet nemanau, kad tai yra išmintinga“, – teigė R. Kėvalas.
Svarbiausia – kalbėjimas
Kaip buvo teigiama LNK žiniose, dabar policija yra sugalvojusi rodyti kraupius, baisius vaizdus, kas nutinka organizmui, po narkotikų vartojimo. Vis dėlto, neretai visuomenėje iškyla klausimas – ar tikrai tą reikėtų rodyti būtent vaikams? Šioje vietoje R. Kėvalas nusprendė pasidalinti savo asmenine patirtimi.
„Aš dabar grįžtu porą dešimtmečių atgal, kai man teko dirbti Australijoje. Ten buvo didžiulė irgi problema tarp paauglių. Mano vyresnioji dukra tuo metu lankė mokyklą, kur buvo labai daug apsvaigusių paauglių net ir klasėje. Na, ten heroinas atkeliaudavo iš tam tikrų šalių. Tuo metu, kai lankiau tėvų susirinkimus, pagrindinis kovos ginklas buvo viešumas. Tada prasidėjo diskusijos, dėl švirkštų pakeitimo punktų ir taip toliau, bet tai buvo kalbėjimas. Kalbėjimas, demonstravimas tų atvejų ir, ypatingai, kad šeima turi kalbėtis su savo atžalomis, kas tai yra ir kuom tai gali baigtis“, – dalijosi jis.
Anot jo, psichoaktyvių medžiagų vartojimas organizmui gali daryti įvairiausią žalą.
„Pradėkime nuo to, kad kartais sutrinka kvėpavimas, tai, paprasčiausiai, dėl kvėpavimo sutrikimų, hipoksijos – nukenčia smegenys, jos yra pačios jautriausios. Aš jau nekalbu apie poveikį vidaus organams – kepenims, inkstams, širdžiai. Na, pagaliau, pati svarbiausia ir pati didžiausia, turbūt, problema yra tapimas priklausomu nuo psichoaktyvių medžiagų. Tu papuoli į tam tikrą kalėjimą, iš kurio ne visi išeina“, – teigė Kauno klinikų vaikų ligų klinikos vadovas R. Kėvalas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
