„Lietuvoje narkotikų prevencija yra fragmentiška, trūksta koordinacijos. Todėl subūrėme virš 20 prevenciją vykdančių organizacijų. (...) Pagrindinis projekto tikslas – sukurti efektyvų narkotikų prevencijos įrankį Lietuvoje, (...) kad po bandomojo modelio turėtume efektyviai veikiantį priemonių paketą, (...) kurį vėliau galėtume taikyti visoje Lietuvoje“, – žurnalistams po bendradarbiavimo su savivaldybėmis pasirašymo teigė ministrė Agnė Bilotaitė.
Ji pažymėjo, kad bandomojo modelio įgyvendinimo metu mokyklose kovai su narkotinių medžiagų paplitimu ir platinimu bus taikomas kietųjų ir minkštųjų prevencinių priemonių derinys.
„Siekiame šiuo projektu užtikrinti mokinių saugumą. Mokinių saugumas bus užtikrinamas įdiegiant tam tikras kietąsias priemones – pradedant nuo įėjimo, išėjimo kontrolės, taip pat kalbame apie kameras, kurios leis užtikrinti mokyklų saugumą“, – sako A. Bilotaitė.
„Kitas svarbus akcentas – atsparumo ir nepakantumo didinimas mokyklose. Tai susiję su minkštosiomis priemonėmis – programomis ir pamokomis, kurios bus organizuojamos mokyklose. (...) Taip pat planuojame sukurti programėlę (apie narkotinių medžiagų prevenciją – ELTA)“, – pažymėjo ministrė, pridurdama, kad skirtingo amžiaus žmonėms reikalingos kitokios komunikacijos priemonės.
Projekto metu bus dirbama ne tik su jaunimu, bet ir su jų aplinka – mokinių tėvais, mokyklos administracija, bendruomene, nurodo ministerija.
Savivaldybės kai kurias priemones jau diegia
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad projektas iš viso vyks 3 sostinės mokyklose, jose kai kurios kietosios priemonės jau pradėtos diegti.
„Vienos mokyklos jau beveik viską turi, kitos neturi nieko. (...) Kas turėtų būti, mano supratimu, kiekvienoje mokykloje – perimetras, sklypai aptverti ir be leidimo pašaliniai žmonės į mokyklos teritoriją neturėtų įeiti“, – žurnalistams sakė V. Benkunskas.
„Priemonės, kurios pradedamos diegti – tai vaizdo stebėjimo kameros. Didžiausia naujiena – įėjimas su kortelėmis, kad į mokyklą galėtų įeiti tik leidimus turintys vaikai. Prevencija, siekiant užkardyti, kad niekas bereikalingai neslankiotų mokyklų teritorijose – yra viena iš priemonių“, – teigė meras.
Jis taip pat pažymi, kad kol kas didelių išlaidų prevencinių priemonių diegimui nereikės, nors ilguoju laikotarpiu visiems įrankiams įdiegti gali prireikti ir kelių milijonų.
„Tai nebus reikšmingos biudžeto lėšos – pasidarysime tai be didesnių problemų. Bet žinant, kad Vilniaus mieste yra daugiau 120 mokyklų, žiūrint į priekį, per kelių metų laikotarpį, gali lėšų reikėti milijonais“, – kalbėjo V. Benkunskas.
Tuo metu Alytaus miesto, kur bandomajame projekte taip pat dalyvaus 3 mokyklos, meras Nerijus Cesiulis akcentuoja minkštųjų prevencinių priemonių reikšmę, pažymėdamas, kad daugiausia vilčių deda į kuriamą programėlę.
„Manau, kad bus didžiausias efektas, kai bus sukurta programėlė ir jaunimas galės informuoti, kas iš klasiokų ar iš kitos klasės prekiauja. (...) Šitoje vietoje įsijungs visas algoritmas ir sureaguos visos tarnybos. Tai yra labai svarbu – jei atsiras baimė prekiauti, tada galėsime pasiekti tam tikrų rezultatų“, – sakė N. Cesiulis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į reikalingas priemones mokyklos viduje, daugiausia – tualetuose. Pasak N. Cesiulio, efektyviai kovai su psichotropinių medžiagų vartojimu reikšmingai padės tualetuose įrengiami dūmų detektoriai nuo elektroninių cigarečių.
„Ar teritoriją aptvėrus pasibaigs narkotikų vartojimas? Nebūkime naivūs. Niekas toje teritorijoje neprekiauja. Jaunimas žino, kur įsigyti. (...) Jie žino, kaip susirasti tai Telegram kanale, kaip atsiskaityti kriptovaliuta ir niekas apie tai nieko nesuseka“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas akcentuoja mokinių užimtumo reikšmę ir pažymi, kad savivaldybė kitąmet yra numačiusi didinti neformalaus ugdymo pasirinkimo įvairovę.
„Kiek žinome, ir naujame valstybės biudžete yra numatyta daugiau lėšų neformaliam ugdymui, bet darome tai ir kaip savivaldybė. Kalbame apie naujas formas, (…) ieškome veiklų, kurios ir vyresniems moksleiviams būtų įdomesnės“, – kalbėjo jis.
„Nors mūsų savivaldybėje daugiau nei 60 proc. yra užimti neformaliuoju ugdymu, matome tendenciją, kad nuo 7–8 klasės įsitraukimas mažėja. Tai manome, kad reikia galvoti apie kitokį neformalųjį ugdymą, kuris pritrauktų ir vyresnius vaikus“, – kalbėjo B. Markauskas.
Kaip skelbia VRM, projekte dalyvaus ir dauguma prevenciją vykdančių institucijų ir organizacijų – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, projekte dalyvaujančių savivaldybių administracijos, Visuomenės sveikatos biurai, Pedagoginės psichologinės tarnybos, taip pat Policijos departamentas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Lietuvos dienos centrų asociacija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Jaunimo reikalų agentūra ir kiti.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad šalyje pastaruoju metu stebimas nepilnamečių narkotikų vartojimo didėjimas. 2023 m. sausio–rugpjūčio mėn. registruoti 75 nepilnamečiai, įtariami padarę nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, o 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu – 66 nepilnamečiai.
„Didėja ir administracinių nusižengimų skaičius, kuriuos dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo padaro nepilnamečiai iki 16 m., negalintys būti traukiami administracinėn atsakomybėn dėl savo amžiaus. 2022 m. per visus metus tokių nepilnamečių buvo nustatyta 94, o per š. m. nepilnus 9 mėn. – 121“, – statistine informacija dalijasi VRM.
