Vykstant tarybos narių lėšų naudojimo skandalui, dėl kurio atsistatydinimo prašymą parašė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas G. Landsbergis pranešė, kad partijos prezidiumas svarstys visos Vyriausybės pasitraukimo klausimą, nes reikia ne linčo teismo, o visos sistemos perkrovimo.
Jis kėlė klausimą, ar apskritai Lietuvos politinė sistema dabar gali atlaikyti tokį aukštą politinį standartą.
Premjerė sprendimo dėl J. Šiugždinienės dar nėra priėmusi. Penktadienį 14 valandą konservatoriai renkasi į nuotolinį posėdį, kuriame ketina priimti sprendimus.
Apie pasitraukimą svarstė ir anksčiau
Pareiškimai apie galimą visos Vyriausybės pasitraukimą girdėjosi ir 2021 metų pabaigoje, kai paaiškėjo, kad „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsėsi nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei.
Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
Įsisiūbavus skandalui ir ėmus ieškoti kaltų, atsistatydinimo pareiškimus premjerei buvo parašęs susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
„Atsistatydinimo pareiškimo dalis yra įvykusi, tolimesnis žingsnis yra premjerės rankose. Tiesiog aš norėjau parodyti, kad mano sprendimas yra rimtas ir jeigu jam pritartų premjerė, tada būtų ir kiti žingsniai. Tačiau (...) diskusija dėl tolesnių žingsnių ir ką daryti yra nesibaigusi. Atsakomybė yra viena, bet sprendimai yra kas kita“, – tuomet žurnalistams aiškino jis.
G. Landsbergis aiškino, kad jo ketinimai nėra tušti: „Netikiu personalizuota politika, manau, kiekvienas darome savo darbe tiek, kiek galime geriausiai ir tol, kol aš esu, kol mano laikas čia bus, tol aš savo darbą darysiu, bet aš tikiu, kad yra kiti žmonės, kurie gali dirbti ne prasčiau negu aš, o aš galiu dirbti ir kitose pozicijose“.
Nusprendė, kad lieka visi
Ministrė pirmininkė sprendimo dėl dviejų ministrų priimti neskubėjo, vėliau ji pareiškė neatmetanti galimybės visai Vyriausybei atsistatydinti.
„Neatmetu šitos galimybės, tą aš galiu labai tiesiai pasakyti“, – nacionalinio transliuotojo LRT laidai „Dienos tema“ sakė I. Šimonytė.
„Jeigu dėl Vyriausybės veiklos yra keliama tiek daug klausimų, tai galbūt Vyriausybė, jeigu nesugeba į tuos klausimus atsakyti, turėtų savo įgaliojimus pabaigti ir kažkokia kita Vyriausybė galėtų nuo nulio tą darbą pratęsti“, – teigė ji.
Šią problemą reikia spręsti tokiais sprendimais, kurie nesukelia didesnių problemų. O atsistatydinimai niekaip jų nespręstų“, – tuomet teigė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
I. Šimonytės pareiškimas nuskambėjo 2021 gruodžio 13-osios vakarą, o kitos dienos vakarą susirinkę koalicijos partijų atstovai iki vėlumos tarėsi, ką daryti.
Po šio pasitarimo apie 10 valandą vakaro buvo išplatintas pranešimas, kuriame teigiama, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir susisiekimo ministras M. Skuodis lieka pareigose.
„Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti“, – tuomet sakė ji.
Vyriausybė atsistatydina pasitraukus premjerui
Pagal nustatytą tvarką Vyriausybė atsistatydina atsistatydinus ministrui pirmininkui.
Ministras pirmininkas apie Vyriausybės atsistatydinimą prezidentui teikia rašytinį pranešimą, kuris prieš tai paskelbiamas Vyriausybės posėdyje.
Vyriausybė gali atsistatydinti ministro pirmininko siūlymu priimdama nutarimą, kurį ministras pirmininkas tą pačią dieną įteikia prezidentui. Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus, prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti ministro pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
Konstitucija numato, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, tai reiškia, kad tam reikia 85 balsų.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas: Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
