aA
Birželio viduryje pasirašyta Kauno savivaldybės ir Turkijos bendrovės „Kayi Construction“ sutartis dėl S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos jau apaugo įtarimais. Klausimų kelia partnerio atranka ir bandymai nutylėti apie projekte atsiradusią lietuvišką kompaniją.
S.Dariaus ir S.Girėno stadionas
© Kas vyksta Kaune

Birželio 14-ąją, pasirašydama sutartį su konkurso rekonstruoti Kauno futbolo stadioną nugalėtoju – Turkijos kompanijos „Kayi Insaar Sanayi Ve Ticaret Anonim Sirket“ filialui Lietuvoje „Kayi Construction“, – Kauno savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame meras Visvaldas Matijošaitis asmeniškai garantavo už projekto skaidrumą.

Prieš tai viešojoje erdvėje jau buvo pasigirdę abejonių, mat paaiškėjo, kad vien už parengiamuosius darbus turkų bendrovė pageidavo gerokai rinkos kainas viršijančios sumos – beveik 5 mln. eurų. DELFI duomenimis, kitos konkurse dalyvavusios įmonės įrengti statybų aikštelę įrengti žadėjo vidutiniškai už 0,5 mln. eurų.

„Tiek aš, tiek mano komandoje dirbantys žmonės pažįsta skaičius ir žino, kas kiek kainuoja. Prasidėjus darbams tikrinsime kiekvieną Turkijos kompanijos pateiktose sąskaitose esantį skaičių ir mokėsime tik už realius kiekius ir darbus. Kol būsiu meras, neleisiu, kad miesto ir miestiečių pinigai būtų leidžiami taip, kaip tai buvo konservatoriškais auksinių tualetų laikais“, – garantavo V. Matijošaitis.

Savivaldybės platintame pranešime meras tikino, kad dėl kylančių abejonių tarėsi su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

„Dėl paruošiamiesiems darbams sąmatoje numatytų sumų turėjome abejonių. Todėl važiavome į VPT, kur su vadove Diana Vilyte ir jos komanda ilgai konsultavomės. Po konsultacijų nusprendėme sutartį papildyti priedu su griežtomis sąlygomis“, – pranešta visuomenei.

„Mūsų susitikimas buvo ganėtinai trumpas“, – apie tą patį vizitą DELFI sakė VPT vadovė D. Vilytė.

Tuo pačiu ji akcentavo: „Mes (VPT – DELFI) pirkimo nevertinome. Todėl negaliu laiduoti, kad ten viskas gerai“.

Kauno savivaldybė atsižvelgė į verslo poreikius

Šių metų pradžioje skelbdama konkursą, Kauno savivaldybė nurodė, kad S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai maksimaliai gali išleisti 36 mln. eurų. Tokia suma įvardinta po to, kai 2017-ųjų pabaigoje, skelbiant analogišką pirkimą, neatsirado pretendentų darbus atlikti už miesto suplanuotus išleisti 25 mln. eurų.

„Mūsų skaičiavimais, 25 mln. eurų yra visiškai pagrįsta kaina šiam projektui. Deja, ji statybinėms kompanijoms pasirodė šiek tiek per maža, todėl skelbdami naują konkursą ją pakoreguosime“, – praėjusį lapkritį kalbėjo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.

Kaip keitėsi S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro rekonstrukcijos darbų kainos

2011 m. gruodis: Kauno miesto taryba pritarė investicijų projektui, kurio bendra sporto centro stadiono rekonstrukcijos vertė buvo numatoma 13,5 mln. litų (4 mln. eurų).

2016 m. kovas: Kauno savivaldybė paskelbė, kad S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija gali kainuoti apie 12-14 mln. eurų.

2017 m. rugpjūtis: Kauno savivaldybės teiktais duomenimis, stadiono rekonstrukcija kainuos 25 mln. eurų.

2018 m. sausis: projekto vertė – 36 mln. eurų.

Pabrangintame pirkime norą dalyvauti pareiškė 8 bendrovės. Jam pasibaigus paaiškėjo, kad pigiausias ir brangiausias konkursui pateiktas pasiūlymas skyrėsi daugiau kaip 11 mln. eurų.

Kaunas pasirinko pigiausią pasiūlymą teikusią įmonę – turkų bendrovę „Kayi Construction“, įsipareigojusią darbus atlikti per 20 mėnesių už 34,95 mln. eurų. Ši kaina – beveik 4 mln. eurų mažesnė, nei bendrovė siūlė pirmajame konkurso etape. Tuo metu turkai teigė stadioną rekonstruoti galintys už 39 mln. eurų.

„Turėjome laiko ištirti rinką ir patikrinti vietos kainas. Iš pradžių galvojome, kad viską galima atsivežti iš užsienio, bet supratome, kad geriau būtų naudotis vietiniais ištekliais. 90 proc. mūsų pinigų liks Lietuvoje, mes juos leisime Lietuvoje“, – prieš kurį laiką agentūros BNS klausiamas, kodėl sumažino kainą, aiškino „Kayi Construction“ prezidentas verslo plėtrai Mustafa Toprakas.

Pagalbininko nebuvo, pagalbininkas atsirado

„Kayi Contruction“, teikdama pasiūlymą minėtam konkursui bei pildydama Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD), deklaravo, jog neketina remtis kitų subjektų pajėgumais ar kurias nors pirkimo sutarties dalis subrangos sutartimi pavesti atlikti trečiosioms šalims.

Tačiau kovo 30-ąją, rašydama savivaldybei paaiškinimą dėl kai kurių įmonės duomenų, pirmiausia, dėl pasirengimo atlikti statybos darbus ypatingos kategorijos statinių grupės kitos inžinerinės paskirties statiniuose, „Kayi Constrruction“ informavo dirbsianti ne viena – į areną žengė jos subrangovu įvardinta įmonė „Autokausta keliai“, anksčiau konkurso dokumentuose neminėta.

Visvaldas Matijošaitis
Visvaldas Matijošaitis
© DELFI / Paulius Garkauskas

„Tiekėjas paaiškina, kad pirkimo sąlygų (…) kvalifikacijos reikalavimui, toje dalyje, kurioje reikalaujama turėti ypatingos kategorijos kitos inžinerinės paskirties statinių statybos atestaciją, tiekėjas pasitelkia subtiekėją – UAB „Autokausta keliai“, – nurodoma paaiškinime.

Kartu buvo pateiktas ir „Kayi Constructions“ bei „Autokausta keliai“ dar šių metų sausio 31-ąją pasirašytas ketinimų protokolas, kuriame aiškiai numatyta, jog Lietuvos bendrovė turi reikiamą kvalifikaciją ir pajėgumus dalyvauti pirkime bei sutinka, kad turkų bendrovė jais remtųsi, prisiimdama solidarią atsakomybę.

Įdomu tai, kad šiame Kauno savivaldybės skelbtame konkurse savarankišką pasiūlymą teikė ir bendrovė „Autokausta“ – „motininė“ „Autokausta keliai“ įmonė, valdanti 75 proc. pastarosios akcijų. Abi bendrovės veikia tuo pačiu adresu, o jų direktoriaus bei valdybos pirmininko pareigas eina tas pats asmuo – Juozas Kriaučiūnas.

DELFI primena, kad bendrovė „Autokausta“ yra įvardijama kaip vienas didžiausių Kauno tiekėjų pagal viešųjų pirkimų sumas. Sėkmingiau mieste veikia tik bendrovės „Kauno tiltai“ bei „Kauno keliai“. Viešai skelbiamais Kauno savivaldybės duomenimis, per 2015–2017 metus šios trys įmonės mieste yra laimėjusios pirkimų už 68 mln. eurų.

Argumentas: kuria darbo vietas Lietuvos žmonėms

„Įgyvendindami projektus įvairiose rinkose vadovaujamės praktika turėti vietinius partnerius ir kiek įmanoma pirkti paslaugas ir prekes iš vietinių tiekėjų. Sujungiant mūsų vadybines žinias ir vietinės specifikos išmanymą, galime tikėtis geriausio rezultato projektuose — toks bendradarbiavimas yra pasiteisinęs.

Kalbant konkrečiai apie šį projektą, tai kaip partnerį esame pasirinkę UAB „Autokausta keliai“. Kiek konsultavomės, tai tiek pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, tiek pagal VPT oficialią poziciją subrangovo išviešinimas yra galimas vėlesnėse viešojo pirkimo stadijose — tą ir esame padarę. Kaip minėjau, visada remiamės vietine patirtimi, tad neatmestina, kad bus ir daugiau vietinių partnerių, taip sukuriant darbo vietas vietos darbuotojams“, – nurodoma „Kayi Construction“ prezidento verslo plėtrai M. Toprako atsakyme, kurį DELFI perdavė komunikacijos agentūros „VIP communications“ atstovas Tomas Bagdonas.

Turkijos įmonė nurodo, kad „partnerio pasirinkimą lėmė turimi kvalifikaciniai pažymėjimai bei pozityvios rekomendacijos iš įgyvendintų projektų užsakovų“.

Kauno savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Čeponienė, DELFI paklausta, ar ši situacija nereiškia, jog miestas galbūt remia konkrečią bendrovę, tikino, kad procedūros vyko nepažeidžiant įstatymų.

„Sprendimas pasitelkti subrangovą pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui (tačiau anksčiau nei buvo priimtas sprendimas dėl laimėtojo kvalifikacijos), yra teisėtas ir atitinka šiuo metu galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą (VPĮ), todėl nėra jokio pagrindo sieti šio fakto su UAB „Autokausta“ dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sėkme. Tuo labiau, kad šios bendrovės pasiūlymas šiame pirkime buvo atmestas, o „Kayi“ pasitelkė ne UAB „Autokausta“, bet kitą bendrovę, t. y. UAB „Autokausta keliai“, kuri pirkime nedalyvavo kaip tiekėjas“, – teigė valdininkė.

Pasak jos, šiame pirkime nebuvo nustatyta jokių pasiūlymų derinimo veiksmų.

„VPĮ ir konkurso sąlygų nuostatos draudžia tam pačiam tiekėjui teikti kelis pasiūlymus, tačiau tiekėjo ir subrangovo padėtis pirkime ir atsakomybė vykdant sutartį yra visiškai skirtinga“, – raštu atsakė D. Čeponienė.

Nesant įstatymo pažeidimų situacijoje, kai įmonė dalyvauja konkurse, kuriame kaip kito tiekėjo subrangovas atsiranda jos dukterinė bendrovė, DELFI sakė ir VPT vadovė D. Vilytė.

Diana Vilytė
Diana Vilytė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Remiantis viešųjų pirkimų ir teismų praktika, šioje situacijoje nieko negalėtumėme konstatuoti. Dėl absoliutaus skaidrumo, kaip visuomenė vertina, gal ir yra niuansų, bet įstatymiškai viskas taip“, – kalbėjo ji.

DELFI paklausta, ar VPT neketina tikrinti Kauno futbolo stadiono rekonstrukcijos darbų pirkimo, D. Vilytė sakė: „Perleisime per savo rizikos vertinimo sistemą, pažiūrėsime, ar kokios nors lemputės užsidegs“.

„Bet kuriuo atveju, tai yra didelis pirkimas, didelė vertė, dideli interesai. Todėl norėtųsi, kad pažeidimų jame nebūtų“, – kalbėjo VPT vadovė.

Prakalbo apie protegavimą

Kauno įgyvendinto pirkimo rezultatus ginčija jame dalyvavusi Vilniaus statybų bendrovė „LitCon“, šiame konkurse siūliusi mažiausią kainą – 34,468 mln. eurų (beveik 0,5 mln. eurų mažiau nei „Kayi Construction“), bet pašalinta iš konkurso.

Kauno savivaldybė skelbia, jog šios bendrovės pasiūlymas buvo atmestas, nes į statybos darbų sąmatą neįtrauktos mažiausiai 200 tūkst. eurų kainuojančios perdangos. „LitCon“ ieškinį Kauno apygardos teismas atmetė birželio 11-ąją.

Tačiau „LitCon“ nusileisti neketina – pirmadienį šį įmonė Kauno apygardos teismo sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Kaip DELFI sakė bendrovei atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai „Jurex“ advokatė Karolina Laurynaitė, tokį sprendimą nulėmė du motyvai.

Jos teigimu, sprendimas atmesti „LitCon“ siūlymą buvo priimtas remiantis „keliomis klaidomis ir rašybos netikslumais“.

„Antras motyvas, paaiškėjęs teisminio ginčo metu, yra tas, kad Kauno miesto savivaldybė, nors turėtų vienodai traktuoti visus pirkimo dalyvius, jų pasiūlymus vis dėlto vertino skirtingai. Jei „LitCon“ atveju tam tikros techninės klaidos ir netikslumai buvo traktuoti kaip pagrindas atmesti pasiūlymą, tai Turkijos bendrovės pasiūlyme esančios klaidos ir kai kuriais atvejais net gerokai rimtesni neatitikimai nebuvo vertinami kaip pagrindas jį atmesti“, – teigė advokatė.

Kaip nurodoma pirminiame „LitCon“ ieškinyje, kurio kopiją turi DELFI, Kauno savivaldybė neva „akivaizdžiai protegavo“ bendrovę „Kayi“. Tai esą aiškėja iš Kauno savivaldybės anksčiau teikto prašymo turkų bendrovei patikslinti jų paraiškoje fiksuotus netikslumus.

„Suformuluotas klausimas dėl paaiškinimo užėmė visą lapą ir savo klausime atsakovas (Kauno savivaldybė) pateikė formuluotę, kaip tiekėjas („Kayi“) turėtų atsakyti į klausimą. Savivaldybė klausime nurodė: „Galima daryti prielaidą, kad tiekėjas sąmatų įkainiuose yra įskaičiavęs ne tik darbų atlikimo, tačiau ir minėtas darbo projekto parengimo, inžinerinių paslaugų ir stendo įrengimo sąnaudas“. Uždavus tokį klausimą, atsakovo proteguojamam tiekėjui „Kayi“, žinoma, faktiškai teliko patvirtinti atsakovo „prielaidas“, – nurodoma ieškinyje.

Teikdama paaiškinimą, „Kayi“ nurodė: „Perkančiosios organizacijos prielaida, kad tiekėjas sąmatų įkainiuose yra įskaičiavęs ne tik darbų atlikimo, tačiau ir minėtas darbo projekto parengimo, inžinerinių paslaugų ir stendo įrengimo kainas, yra teisinga“.

„Iš tokio klausimo formulavimo yra akivaizdu, kad atsakovas (Kauno savivaldybė) dėjo aktyvias pastangas, jog jo pageidaujamas tiekėjas „Kayi“ pateiktų „tinkamą“ atsakymą ir faktiškai netgi pats jį suformulavo“, – nurodoma ieškinyje.

Sąmata „auksinė“, bet Kaunui tinka

Dar balandį viešojoje erdvėje buvo kilę abejonių dėl minimam konkursui „Kayi“ pateiktų sąmatų. Jose bendrovė nurodė, kad tik statybvietės įrengimui ketina išleisti 4,75 mln. eurų (beveik 14 proc. visos projekto sumos). Už statybinio laužo pirkimą įvardinta beveik milijono eurų suma, už patalpas darbininkams – 2,2 mln. eurų, už laikinos tvoros įrengimą – beveik 0,5 mln. eurų, už 15 kvadratinių metrų sandėliuką kastuvams – 150 tūkst. eurų.

„Kayi“ atstovas M. Toprakas atsakyme DELFI teigė, kad sąmatoje esantys medžiagų ir paslaugų kiekiai yra nurodyti konkurso rengėjo, t. y. Kauno savivaldybės, todėl turkų bendrovė neturėjo galimybių jų keisti ar koreguoti.

„Pateikdami sąmatą rėmėmės patirtimi, kad per 20 mėnesių rekonstruoti tokį kompleksą reikia iki 400 darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, įtraukėme realias sąnaudas. Pavyzdžiui, pagal techninį projekto planą, tokiam kiekiui darbuotojų apgyvendinti numatytas vos 255 kv. m plotas — kas yra nerealu. Mūsų skaičiavimais, poreikis yra bent 1500 kv. m. Tokia pat situacija yra ir su kitomis paslaugomis. Gi naivu tikėtis, kad 400 darbuotojų įrankiai tilps į 4 konteinerius — mūsų patirtis rodo, kad reikia bent 10-ies. Galutinė mažiausia kaina ir laimėjimas konkurse tik parodė, kad mūsų bendros statybų sąnaudos ir nurodytos kainos yra pagrįstos“, – nurodoma atsakyme.

Kauno savivaldybė taip pat akcentuoja, kad bendras „Kayi“ pasiūlymas yra pats pigiausias.

„Nuogąstavimai dėl galimybės „Kayi“ pasipelnyti neturi pagrindo, nes sutartyje ir papildomai pasirašytame sutarties priede yra griežti saugikliai tokiai situacijai išvengti“, – aiškino D. Čeponienė.

Lietuvos bendrovės liko nuskriaustos

Turkijos bendrovė „Kayi“ didelės apimties projektą Lietuvoje vykdė beveik prieš 10 metų – statė sostinės „Ozo“ prekybos centrą. 2010-ųjų pavasarį kilo skandalas, paaiškėjus, kad „Kayi“ samdyti subrangovai – taip pat Turkijos bendrovė „Termko“ – neatsiskaito su projekte dalyvavusiomis Lietuvos bendrovėmis, kurioms įsiskolino mažiausiai 1,5 mln. litų (apie pusę milijono eurų).

Klausiamas, kokia yra garantija, kad panaši situacija nepasikartos ir rekonstruojant Kauno futbolo stadioną, M. Toprakas perdavė, kad prieš dešimtmetį „Kayi“ buvo pilnai atsiskaičiusi su subrangovu „Tremko“ už paslaugas, ir pasiūlė platesnio komentaro prašyti buvusių partnerių.

„Kalbant apie „Kayi Construction“ vidinę politiką, tai partnerių reputacija mums labai svarbi, kaip ir jų finansinė padėtis bei gamybiniai pajėgumai — taip užtikrinant, kad vykdomi sutartyje numatyti įsipareigojimai. Tą ir įrodo UAB „Autokausta keliai“ kaip subrangovo pasirinkimas“, – rašoma atsakyme DELFI.

„Pabrėžiu, kad esame pasiruošę pastatyti stadioną numatytomis sąlygomis — turime praktikos tiek projektuojant, tiek statant tokius statinius visame pasaulyje. Maža to, jei darbus pradėtume dar šią vasarą, tuomet stadiono rekonstrukcija įvykdytume greičiau, nei buvome numatę – ne per 20, o per 18 mėnesių“, – teigė M. Toprakas.

Kauno savivaldybė tvirtina, kad prieš kelias savaites su „Kayi“ pasirašytoje sutartyje yra numatyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė.

„Jei subtiekėjas išreikštų norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, bus sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka. Pažymėtina, kad tiekėjai, sudarydami sutartis su kitais subjektais, turi taip pat atsakingai sudaryti sutartis, kad užsitikrintų savo interesų apsaugą“, – DELFI perdavė D. Čeponienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Etikos sargų darbo užkulisiuose – politikų šantažas, slapta įrašyti pokalbiai ir kiti nešvarūs skalbiniai (65)

„ Moli , tu savo noru rašysi“, – taip iš darbo siūloma išeiti Vyriausioje tarnybinės etikos...

Oro uoste suniokoto „Audi“ savininkai šokiruoti: tikėjosi saugumo, gavo 40 tūkst. eurų nuostolių (116)

Vilniečių šeimynos atostogos netikėtai apkarto. Iš Kauno oro uosto pailsėti į užsienį...

Suskaičiavo, kiek kartų mėginta supirkti daugiau kaip 500 hektarų žemės (66)

Nacionalinė žemės tarnyba suskaičiavo, kiek šiemet buvo atvejų, kai fiziniai ir juridiniai...

Sunku patikėti, bet Vokietija švenčia geriausią pralaimėjimą šiais metais Lowas abejoja 11 m baudiniu (1)

„Gaila, tai buvo geriausias pralaimėjimas šiais metais“, – tokiomis antraštėmis Vokietijos...

Produktai, kurie negenda metų metus (3)

Druska, žvakės ir degtukai – šių būtiniausių dalykų yra visuose namuose, nes jie ilgai...

CNN: Saudo Arabijos žurnalistas po nužudymo buvo sukapotas papildyta (15)

Saudo Arabijos žurnalistas Jamalas Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos...

Pataria treneris Česnauskas: kodėl niekaip nekrenta svoris? (19)

Įvairiomis priemonėmis bandote atsikratyti svorio , tačiau jis niekur nedingsta? Asmeninis...

Systromas: „Instagram“ sėkmė – „Facebook“ rankose (1)

Vienas „ Instagram “ įkūrėjų Kevinas Systromas , pirmą kartą pasirodęs viešumoje po to,...

Patarimas pamotėms ir patėviams: nejuodinkite tikrųjų vaiko tėvų

Jei pamotė ar patėvis vaikui pasakys, kad jo mama ar tėtis blogi, vaikas visada stos į...

Prieš dešimtmetį šlovės spinduliuose maudęsis Vitalijus Autukas: nežinau, kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje (83)

Vitalijus Autukas – atrodytų, tokia girdėta ir taip gerai pažįstama pavardė, tačiau mintyse...