Šiurpi teorija
Retas lietuvis žino: sugriuvus HE užtvankai, Kauno miestą ištiktų neįtikimo masto katastrofa. Dvi solidžios mokslo institucijos apskaičiavo, kas atsitiktų Kauno marių vandeniui staiga paplūdus Nemuno vaga žemyn. Šie prieš tris dešimtmečius atlikti skaičiavimai iki šiol ne tik nepaneigti - gelbėtojai jais vadovaujasi per civilinės saugos pratybas.
1969 metais Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Hidrotechnikos katedra tuometinei Lietuvos valdžiai pateikė Kauno katastrofinio užtvindymo modelį. Šis, švelniai tariant, buvo šiurpokas. Dėl to po kelerių metų skaičiavimus buvo pavesta atlikti ir Respublikiniam vandens ūkio projektavimo institutui. Galbūt tikėtasi, jog dirbtinės aukščiau Kauno tyvuliuojančios marios ne tokios grėsmingos. Tačiau duomenys sutapo.
Kauno mariose yra 500 milijonų kubinių metrų vandens. Griuvus užtvankai, visa ši masė paplūstų į miestą. Kauno link besiritančios bangos aukštis iš pradžių siektų 21 metrą, o greitis - 15 metrų per sekundę. Apie gelbėjimosi galimybes skaitytojai tegul sprendžia patys.
Petrašiūnų mikrorajoną banga pasiektų po pusantros minutės. Po 8-9 minučių 14 metrų aukščio vandens lavina jau ristųsi per Panemunę, pakeliui nusinešdama medžius, kai kuriuos pastatus, o greičiausiai - ir Panemunę bei Šančius jungiantį tiltą bei juo skubančius automobilius (banga virš tilto būtų iškilusi 4 metrus).
Ties Šančių geležinkelio tiltu visa naikinanti milžiniška vandens masė prasiristų po 15 minučių. Netrukus būtų užtvindyti Kauno centras, senamiestis, Vilijampolė, Lampėdžiai. Bangos aukštis miesto centre siektų 12 metrų (išsigelbėtų tik tie, kuriems pavyktų staiga užkopti ant šešiaaukščių namų stogų), o senamiesčio ir Vilijampolės gyventojams tektų ieškoti didesnių nei 7 metrų aukštumų (būtent tokia vandens masė ristųsi per šiuos rajonus). Iš viso būtų užtvindyti 26 kvadratiniai kilometrai, kuriuose gyvena 132 000 žmonių.
Tačiau net ir tie, kuriems pavyktų staiga įkopti į didesnius medžius, namus ir bokštus, saugūs pasijustų labai negreit. Apačioje siautėjančią stichiją jiems tektų stebėti keliolika valandų, visą tą laiką baiminantis, kad vanduo gali paplauti jų prieglobsčio šaknis ar pamatus.
Kauną užtvindęs vanduo pradėtų slūgti tik po 6,5 valandos. Jis visiškai nuslūgtų per 19 valandų. Kokios būklės po potvynio liktų Kauno pastatai ir kiek išsigelbėjusių miestiečių taptų benamiais, neapskaičiavo niekas. Katastrofinis Kauno užtvindymas nuo Europai įprastų liūčių sukeltų potvynių skirtųsi. Per įprastus potvynius vanduo upėse kyla ne greičiau kaip po metrą per parą. Upėmis tekančios vandens masės - menkesnės, jų nei toks greitis, nei toks aukštis, nei tokia baisi griaunanti jėga.
Išleisti - keblu
Kilus karo ar teroro akto grėsmei, Kauno marių neįmanoma skubiai išleisti.
Hidroelektrinės direktorius Juozas Bartlingas neslėpė atmintinai žinąs, ką reiktų daryti kilus karo pavojui. Anot direktoriaus, HE per savo pralaidas ir keturias turbinas maksimaliai gali praleisti 3990 kubinių metrų vandens per sekundę. Kauno marios užima 63 kvadratinių kilometrų plotą, taigi slūgtų jos gana pamažu. Bartlingas teigė, jog atidarius visas pralaidas marios nusektų iki saugaus lygio beveik per parą. "Kaunas taptų saugus keliolika valandų leidus vandenį. Nors marios per tiek laiko ir neištuštėtų, užtvankos sugriovimas pavojaus jau nebesukeltų", - sakė Bartlingas.
Kitais duomenimis, Kauno marias visiškai išleisti įmanoma ne greičiau kaip per 6 mėnesius.
"Pakrikštijo" potvyniu
Be karo, Kauno HE pavojingos didelės liūtys ir jų sukeliami potvyniai, per kuriuos pakilęs vanduo galėtų paplauti betoninę užtvanką. Marių lygis reguliuojamas pakeliant ir nuleidžiant specialias betono užtvankos pralaidose įtaisytas sklendes. Per stiprias liūtis vandens lygiui ir spaudimui į užtvanką pakilus, sklendės praveriamos labiau, per sausrą būna pusiau privertos.
Elektrinei labai pavojingas potvynis kilo vos tik ją pastačius ir atidavus eksploatuoti. Elektrinės darbo veteranai juokauja, jog tai buvęs savotiškas gamtos "krikštas".
1960 metais Lietuvoje tiek prilijo ir marios taip pakilo, jog per elektrinės pralaidas kas sekundę tekdavo nuleisti po 3600 kubinių metrų vandens (tai beveik maksimali riba). Dar truputis, ir nespėjantys per pralaidas vandenys galėjo prasiveržti per betoninės užtvankos kraštus. Laimė, "išbandžiusios" naująjį statinį, liūtys nurimo. Per kelis dešimtmečius iki šių dienų gamta panašių staigmenų nepateikė. Dėl to šalies energetikai Kauno katastrofinio užtvindymo pavojų laiko neįmanomu.
"Pavojus - nulinis"
Akcinės bendrovės "Lietuvos energija" energetikos sistemos direktorius Vladas Paškevičius LŽ tvirtino, jog Kauno užtvindymo tikimybė "galbūt lygi kelioms šimtosioms procento".
"Teroristas užtvankai nieko nepadarys, nes ją sugriautų nebent tonos sprogmenų. O dieną naktį budint apsaugai, tiek jų neįmanoma atvežti ir prikrauti, - sakė Paškevičius. - Na, gal ir pavyktų sugadinti kokį vietinės reikšmės įrenginį".
"Lietuvos energijos" generalinis direktorius Rymantas Juozaitis svarstė panašiai: "Tiems kraštams, kuriuose kyla terorizmas, mes neįdomūs, niekam pasaulyje kol kas netrukdome. Dėl to nesitiki, kad kažkokie teroristai elektrinei sprogdinti investuotų didžiulius pinigus. Juk teroristai tokį pat rezultatą pasiektų tame pačiame mieste išleidę bakterijų..."
Generalinis direktorius atmetė ir liūčių keliamą pavojų. "Tais laikais (1960-aisiais - aut.) hidrometeorologinės stotys buvo kitokio lygio. Tada gal ir nebuvo įmanoma iš anksto pasiruošti pavojui. Bet dabar apie artėjančias liūtis informaciją gauname laiku, atidaromos pralaidos ir vandens perteklių pasiruošiama prįimti iš anksto", - sakė Juozaitis.
Pašnekovai vienbalsiai tvirtino, kad net ir tokios smarkios liūtys, kokias pastaraisiais metais patyrė Lenkija, Vokietija ir Čekija, elektrinei nebaisios.
"Betono užtvankos būklę pernai tyrė Švedijos kompanijos "Swedpower" specialistai, - priminė Juozaitis. - Net ir jie stebėjosi, kad per kelis dešimtmečius betonas išliko beveik toks, koks buvo ką tik pastačius. Užtvankos net nereikia remontuoti! Kauno užtvindymo pavojus - nulinis".