Teisėjas Raimundas Mikšta paskelbė, kad anksčiau neteistas ir šiuo metu pagal patentą dirbantis Titas S. į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalės sumokėti 900 eurų baudą. Tiesa, jam grėsė gerokai didesnė sankcija, bet jaunas vyras pripažino kaltę dėl jam pateiktų kaltinimų, teigė, jog gailisi dėl padaryto nusižengimo, todėl teismas jam skirtą 1 350 Eur baudą sumažino trečdaliu.
„Kaltinamojo elgesys – nurodytu laiku nepateikė Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai šaukimo nurodyme reikalingų dokumentų ir duomenų, šaukiamas neatvyko į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą – rodo, kad jis suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą, suprato ir žinojo, kad būdamas karo prievolininkas ir turėdamas pareigą pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingus dokumentus ir duomenis bei šaukiamas atvykti į Karo prievolės ir Komplektavimo tarnybą, tokios pareigos vengė ir neatliko, t. y. veikė tiesiogine tyčia“, – baudžiamajame įsakyme nurodė teisėjas.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2019 m. sausį buvo paskelbti karo prievolininkų sąrašai, į kuriuos pateko ir Titas S. Vyras buvo kviečiamas atvykti į Kauno regiono Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, bet neatvyko ir nurodytu laiku nepateikė dokumentų ir duomenų. Vėliau šaukimo nurodymai jam buvo įteikti asmeniškai juos išsiunčiant paštu, be to, du kartus per šaukimo metus jam buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl pareigų nevykdymo.
„Žinodamas, jog privalo atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą ir pateikti reikalingus dokumentus ir duomenis, jos sąmoningai nevykdė ir tokiais savo veiksmais vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą“, – kaltinamajame akte nurodė prokurė Vilija Šalčiuvienė.
Atsakomybėn patrauktas Titas S. pripažino jam pareikštus kaltinimus, tačiau neslėpė, jog sprendimas vengti karo tarnybos buvo priimtas apsvarsčius situaciją šeimoje.
„Kad esu šaukiamas tarnauti Lietuvos kariuomenėje, man pasakė sesuo, patikrinusi internete patalpintus sąrašus, – sakė kaunietis. – Vykdydamas nurodymus nuvykau į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padalinį, pareigūnams pateikiau reikiamus dokumentus, o tada gavau siuntimą vykti į Karo medicinos tarnybą tikrintis sveikatą. Po to apie šią situaciją namuose kalbėjausi su savo šeima – mama ir sesė sakė, kad jei išvyksiu keliems mėnesiams tarnauti į kariuomenę, šeimos gyvenimas piniginiu požiūriu smarkiai pablogės. Nutariau nevykdyti savo pilietinės pareigos ir nenuvažiavau į Karo medicinos tarnybą pasitikrinti sveikatos.“
Vyras sakė, kad netrukus dėl to buvo nubaustas administracine tvarka – buvo nurodyta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėti 15 Eur.
„Baudą sumokėjau, tačiau ir toliau nurodymų nevykdžiau ir sveikatos tikrintis, kaip man buvo nurodyta, nevykau, – pasakojo Titas S. – Ir vėl iš karo prievolės pareigūnų gavau laišką, kuriame buvo pateikiama informacija, kad dar kartą esu baudžiamas administracine tvarka už padarytą pažeidimą ir dar kartą nurodyta vykti tikrintis sveikatą. Šį kartą man buvo skirta 100 eurų bauda. Šią baudą taip pat sumokėjau, bet daugiau nieko nedariau.“
Jaunas vyras pripažino, kad vengė šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, aiškino, jog esą labai gailisi pasielgęs netinkamai: „Savo veiksmams pateisinimo neturiu.“
Delfi primena, kad kariuomenė paskelbė 2021 m. karo prievolininkų sąrašus, į kuriuos įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3 828 karo prievolininkus.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes.
Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
