KPD Kauno skyriaus rašte merijai teigiama, jog K. Škirpa galbūt buvo vienas iš Tautos darbo apsaugos bataliono, atsakingo už tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių nužudymą, kūrėjų ir šios organizacijos vadų.
„Manome, kad nusikaltimais žmoniškumui įtariamų asmenų vardais Kauno miesto gatvės neturėtų būti vadinamos, o memorialinės lentos, jeigu jos reikalingos, turėtų būti bent jau papildomos prierašais apie tokių asmenų įvykdytus nusikaltimus“, – sakoma paveldosaugininkų rašte.
Kaip aiškino KPD Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus, paveldosaugininkai netvirtina, jog šis tarpukario veikėjas tikrai buvo susijęs su nusikaltimais žmoniškumui.
„Taip tikrai neteigiame, gink Dieve. Tačiau tauta turi pažinoti ne tik savo didvyrius“, – kalbėjo paveldosaugininkas.
Anot S. Stoškaus, Kaune įamžinta ir daugiau asmenų, kurių vaidmuo Antrojo pasaulinio karo metais vertinamas nevienareikšmiškai.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigiamai įvertino žinią apie Kauno paveldosaugininkų kreipimąsi į savivaldybę. „Ypač gerai vertinu tai, kad tokį judėjimą pradėjo ne žydai, o tie žmonės, kurie, matyt, turi savo aplinkoje istorikų, priėjimą prie daugiau dokumentų. Labai džiaugiuosi, jog prasideda diskusijos“, – pabrėžė ji.