Pusei pacientų gali būti persodinti jų pačių čiulpai (vadinamoji autologinė transplantacija), kitiems būtini donorų čiulpai.

Kol onkohematologijos skyriuje nebuvo įrengta speciali operacinė, vaikai dažniausiai buvo siunčiami į Lenkiją - Vroclavą ar Katovicus. Suaugusiesiems kaulų čiulpai Lietuvoje pradėti persodinti 1999 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kaulų čiulpų transplantacijos poskyryje. Viena operacija kainuoja apie 200 tūkstančių litų.

Agnė

Mergaitei buvo 11 metų ir 6 mėnesiai, kai šeimą netikėtai užklupo žinia apie Hočkino limfomą. Giminėje kraujo vėžiu niekas nesirgo, todėl kai mergaitę pradėjo varginti silpnumas, atrodė, kad tai tėra paprasčiausias pervargimas.

Mama Vida Kavaliauskienė prisimena, jog gumbelį ant kaklo pastebėjo pati Agnė. Po tyrimų jos atsidūrė Vilniaus onkologijos centre. Nuo praėjusio birželio Agnę gydo onkohematologijos skyriaus specialistai.

"Per šį laikotarpį vaikų ligoninėje išgulėjome bene pusę laiko. Agnė nesibaimina operacijos, laukia, kad kuo greičiau viskas įvyktų. Ji labai pasitiki mūsų gydytojais, tapo labai gerais draugais, tad jų pažadas, kad operacija gali būti sėkminga 99 procentais - Agnei tikrai svarbus", - sakė mama.

Jai, taip pat metais vyresnei dukrai Rimai ir tėčiui šį laiką įveikti buvo nepaprastai sunku. Agnutė ilgai nelankė mokyklos, jos savijauta dažnai keisdavosi, liga mergaitę vargindavo. V.Kavaliauskienė kol kas išsaugojo virėjos darbą vaikų darželyje.

Pašnekovei truputį liūdna, kad po operacijos prie dukros bus tik medikai - palatoje turi būti ypač sterilu.

Elžbieta

Antroji medikų pacientė, kuriai būtina atlikti kaulų čiulpų transplantaciją - septynerių metų Elžbieta iš Skaidiškių (Vilniaus rajonas). Ji bus operuojama tikriausiai dar šį mėnesį.

Onkohematologijos skyriuje vienturtė Jarmalovičių dukrelė Elžbieta guli jau penktą mėnesį. Mama Elvyra vaiko ligos pradžią labai gerai prisimena. Viskas prasidėjo nuo pūlinės anginos, ją išgydžius dėjosi keisti dalykai.

Mergaitė staiga sukarščiuodavo, tačiau kol nuvykdavo pas medikus, temperatūra nukrisdavo, nors gerklytę skaudėjo nuolat. Po to mergytė prarado apetitą, visiškai liovėsi valgiusi mėsą. Jokių išorinių ligos požymių nebuvo, todėl Elvyra, 2000-ųjų liepos 6-ąją sužinojusi diagnozę - ūmi mieloblastinė leukemija, smarkiai išsigando ir iš pradžių puoselėjo mažai vilčių.

"Sunki ligos forma ir vaiko būklė atėmė iš šeimos ramybę. Dar nebuvo aišku, kada kaulų čiulpai vaikams bus persodinami Lietuvoje, tad visaip skubinau, kad Elžbieta būtų išsiųsta į Vroclavą", - sako moteris. Tačiau šiandien, kai vaiko sveikata stabilizavosi ir jau skaičiuojamos dienos iki transplantacijos, Elvyra mano, kad jiems tiesiog pasisekė, kad nereikėjo vykti į užsienį. Atstumas ir pragyvenimas Lenkijoje ją baugino, nes pinigų šeima ir taip stokoja.

Elvyra turėjo palikti pardavėjos darbą. "Dukra verkdama nuolat prašydavo, kad nė valandėlei jos nepalikčiau vienos, sykį net ant kelių atsiklaupė", - prisimena mama. Elžbieta bene nuo pirmųjų ligos dienų iš mamos išgirdo apie savo negalavimą, viską suvokė ir labai sukluso, ar šia liga neužkrės mamytės?

Sykį, atsibudusi po narkozės, Elžbieta pirmiausia pasigedo mamos, o po to pareikalavo daktaro Savino, kuris esąs labai geras ir jį labai mylinti, taip pat ji norėjo "namo" - į 6-ąją palatą.

Elžbietai irgi bus persodinami jos pačios čiulpai. Pasirengimas operacijai labai sudėtingas ir ilgas.

Į naują operacinę galima tik per langelį žvilgtelėti, mat joje būtinas išskirtinis sterilumas.

Operacinė

Respublikinės Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės onkohematologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Savinas prisipažino, kad operacinės įkurtuvių tikėtasi anksčiau, tačiau remonto darbai gerokai užtruko. LŽ žurnalistų viešnagės dieną į operacinę įkelti kojos jau buvo nevalia, nes joje įkurdinta Agnė, būtinas sterilumas, oras čia keičiamas dešimt kartų per valandą.

Vedėjas patenkintas, tegu ir vėluojant, vis dėlto keturių palatų operacinę skyrius jau turi. Prireikė ne vienerių metų, kol skyriaus gydytojos Linos Ragelienės idėja ir specialistų pastangos tapo realybe.

Pasak A.Savino, kaulų čiulpų persodinimo operacija nėra sudėtinga, paprastai tariant, tai tiesiog kraujo perpylimas į veną. Tačiau pasirengimas jai, tyrimai, pirminės kamieninės ląstelės atrinkimas, sudėtinga aparatūra iš medikų reikalauja ypatingo kruopštumo.

Agnei medikai išskyrė kamieninę ląstelę, iš kurios susidaro eritrocitai, leukocitai, trombocitai. Tada pacientės kaulų čiulpai laikomi skystame azote 80 laipsnių šaltyje. Prieš operaciją Agnei buvo taikytas specialus režimas, septynių dienų chemoterapija, kol kraujuje nebeliko ne tik piktybinių ląstelių, bet ir leukocitų, eritrocitų, trombocitų.

Vedėjas sakė, kad gydytojos Jelena Savina ir Goda Vaitkevičienė operacijai 3 mėnesius rengėsi Vokietijoje, medicinos seserys tiek pat laiko stažavosi Lenkijos klinikoje. "Dėl medikų kvalifikacijos neabejoju, tyrimus padeda atlikti Santariškių klinikų kaulų čiulpų transplantacijos poskyrio specialistai, nes mes tokios aparatūros neturime", - sakė skyriaus vadovas.

Po kaulo čiulpų transplantacijos pirmoji pacientė Agnė bus stebima 100 dienų, kad būtų įsitikinta, jog nėra atmetimo reakcijos.