„Yra trys etapai, kaip skatinti žmones skiepytis. Pirmame etape tu įtikinėji – pasitelki komunikaciją, įtaką darančius žmones. Antrame etape rodai galią – pas tave yra geriau. Rodai tam tikrą galią. Kad ir kaip tai būtų nemalonu, tai yra labai efektyvi komunikacijos priemonė. Trečiame etape pradedami spręsti jau kiti uždaviniai. Pavyzdžiui, paskiepyti vaikus, rasti paradoksalių būdų, kaip skatinti žmones skiepytis“, – tris etapus laidoje išvardijo M. Katkus.
Pašnekovo teigimu, pirmąjį įtikinėjimo etapą „mes jau esame praėję“.
„Mes jį padarėme geriau ar blogiau. Vyriausybė komunikacijos nevaldė, ji buvo chaotiška, bet jis yra praėjęs. Dar kitas likęs etapas yra sakyti – skiepykitės, nes bus karantinas, be skiepo negalėsite gydytis, eiti į parduotuves. Taip yra visur“, – sakė komunikacijos ekspertas.
M. Katkus laidoje pateikė ir pavyzdį – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas priėmė tokį patį sprendimą, nes vakcinuotos visuomenės dalis nebuvo pakankama.
„Prancūzija labai griežtai išlaikė savo reikalavimus testuotis, skiepytis, įvedė ir privalomą skiepą. Prancūzijoje vakcinavimas nebėra tema, kuri aptariama plačiai visuomenėje. Prancūzijos analitikai nemano, kad E. Macrono skiepų kampanija turės didelę įtaką artėjantiems prezidento rinkimams. Kitaip tariant, tai yra toks dalykas, kai žmonės gauna vakciną ir nustoja būti antivakseriais. Ir Vyriausybė, kuri greitai ir skubiai, ryžtingai paskiepijo iš to laimė net tam tikrų reitingo taškų“, – laidoje kalbėjo jis.
M. Katkus prisiminė referendumą dėl Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Tą kartą buvo naudojamas „meduolio principas“ – už dalyvavimą dalijamos dovanos.
„Bet jeigu jūs dabar manęs paklaustumėte, ar be meduolio būtų tas referendumas įvykęs, manau, kad tikrai jis būtų įvykęs. Ir tas meduolio principas dalyvavimą pakėlė vienu arba dviem procentais. (…) Kalbant apie referendumo patirties pritaikymą šioje vietoje, matau vietas, kur tikrai būtų galima tai taikyti. Visų pirma, nedaug kam žinoma, bet ES referendumą labai stipriai parėmė bažnyčia.
Per Velykas visa bažnyčia tiek platino mūsų parengtas skrajutes apie ES, ten dirbo ir komunikacija. Ir tikrai tose sunkiau pasiekiamuose regionuose, kur skepticizmo dėl ES buvo daugiau, bažnyčia tikrai turėjo didelę įtaką“, – „Info dienai“ sakė M. Katkus.
Jis teigė, jog dabar bažnyčios įtakos nesimato.
„Priešingai, mes matome dalį kunigų esančių visai kitoje pusėje. Ir čia yra didžiulė problema, kurios Vyriausybė skiepydama nesugebėjo išspręsti“, – teigė komunikacijos ekspertas.
Paklaustas, galbūt verta žmones už vakcinaciją „ką nors duoti“, M. Katkus teigė, jog tas laikas jau praėjo.
„Tas laikas, kai buvo galima už meduolį nupirkti skiepą jau yra praėjęs. Jis nebegrįš. Tikrai turėjau buvau liūdnas ir įsiutęs gegužės ir birželio mėnesiais. Tada tikrai turėjome šansą įtikinti žmones skiepytis ir mes nieko nedarėme. Mes tikėjomės, kad skiepų deficitas savaime sukurs norą skiepytis. To neatsitiko, taip niekur nėra buvę. Ir tos šalys, kurios be ceremonijų, per labai trumpą laiką ėmėsi skiepyti savo piliečius, kaip britai, žydai, jie tai padarė“, – sakė laidos pašnekovas.
M. Katkus kalbėjo, jog dabar mes turime „antrą etapą“, kai žmonės jau nusprendė nesiskiepyti ir su jais galima kalbėtis „kitokia kalba“.
„Su jais gali kalbėti ką profesorius Mažeikis vadina „antipropaganda“ – ieškoti paradoksalių argumentų skiepytis. Tarkime, nevakcinuoti tėvai skiepija vaikus, nes jais rūpinasi. Antras dalykas, mums reikia galvoti apie kampaniją pavyzdžiui vaikų vakcinavime, jis drastiškai mažas, taip pat senolių skiepijimas. Bet kalbėti apie meduolių dalinimą dabar yra ženkliai per vėlu. Konfrontacinė politika, spaudimas yra neišvengiamas“, – teigė komunikacijos ekspertas.
Jis teigė, jog dabar yra keli galimi keliai – leidžiame visiems prasirgti koronavirusu ir taikome priemones, saugančias pasiskiepijusius nuo to nepadariusių.
„Arba mes turime sukurti tokią situaciją, kur skiepo neturintys žmonės norėtų gauti vakcinuotiems žmonėms skirtų socialinių privalumų“, – sakė „Info diena“ laidos pašnekovas M. Katkus.
