Apie patriotizmą ir pokalbį susiskaldžiusioje visuomenėje L. Kasčiūnas kalbėjo šeštadienį, „Žinių radijo“ laidoje „Labas, Milda“.
„Kas nori, švenčia vasario 14, kas nori – Vasario 16-ą. Buvo anksčiau toks nuolatinis supriešinimas, debatai, (...) bet dabar to aš kažkaip nei jaučiu, nei labai dėl to išgyvenu. Nesinori pulti žmonių teisių vasario 14-ąją pašvęst. Ypač jaunimui tai valio, bet po to gyvenimas vis tiek bėgs ir suprasi, kad kiekvieną dieną reikės mylėt žmoną“, – kalbėdamas apie komercines ir nacionalines, istorines šventes sakė Seimo narys.
Į klausimą, kuri šventė svarbesnė – Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji, L. Kasčiūnas atsakė atkreipdamas dėmesį į jų ryšį.
„Visą laiką bandau atrasti tą ryšį – vienas be kito negali būti. Kaip bežiūrėtume, istoriškai be Vasario 16-osios tautinės, modernios Lietuvos sukūrimo, tokios valstybės atkūrimo su tokia pasirinkta tapatybe nebūtų šiandien Kovo 11-osios. Per Vasario 16-ąją Lietuvoje subrendo karta mūsų tautos, kuri po to išsinešė valstybingumą ir laisvės idėją į miškus, ir okupacijos laikotarpiu ją išsaugojo“, – komentavo parlamentaras.
Jo teigimu, iš lietuvių partizanų, rezistencijos gali mokytis daug tautų, nes tuomet, kaip priminė L. Kasčiūnas, kai kam teko užduotis okupacijos sąlygomis išsaugoti laisvės idėją.
„Tada atkūrėme – Sąjūdis, prieš tai dar Laisvės lyga – Kovo 11-osios Lietuvą. Čia jokiu būdu nepriešinsiu, bet Vasario 16-oji yra fundamentas“, – sakė politikas.
Seimo NSGK pirmininkas teigė visuomenę matantis kaip praeities, dabarties ir ateities kartų sąjungą.
„Tu negali švęsti laisvės šiandien, nepagerbdamas tų, kurių auka, sveikata, mirtis, žūtis klojo pamatus šitai laisvai visuomenei. Nebuvo taip, kad kažkas mums ją padovanojo – kažkam reikėjo gyvenimus pakloti tam, kad mes šiandien galėtume būti laisvi. Dėl to aš visą laiką žiūriu labai jautriai į debatus dėl istorinės atminties, kai prasideda atminties karai“, – pripažino L. Kasčiūnas.
Jis taip pat teigė, kad to, kas įvyko Sausio 13-ąją, kai protestuotojai savo rėkimu užgožė visą šventę, negali suprasti.
„Sausio 1-ą ne ta proga, kai tu švilpi, protestuoja, savo kažkokias manifestacijas bandai pateikti, na bet gerai – tu gali švilpti per valstybės dabartinių politikų kalbas, bet kai tu švilpi Laisvės premijos laureatui, kurio veiklos dėka, jeigu skaitytume Katalikų bažnyčios kronikas, šiandien mes ir turime laisvą Lietuvą, (…) tai natūralu, kad čia man yra užribis. Šito aš negaliu suprasti“, – komentavo laidos dalyvis.
L. Kasčiūno vertinimu, šiuo metu gyvename gilių socialinių vertybinių lūžių akivaizdoje.
„Nieko labai naujo, kai kas yra Vakaruose – tie vertybiniai lūžiai: požiūris į šeimą, į gyvybę, į pasirinkimą, (…) santuokos samprata ir taip toliau. Tada yra atminties karai, ypač tas sudėtingas mums laikotarpis. Tą išgyveno ir amerikiečiai, kai kalbame apie konfederatus, kovą su šiauriečiais ir panašiai“, – kalbėjo politikas.
Vis dėlto, anot jo, šalia turime ir naują reiškinį.
„Kai valstybės bando spręsti žmonių gyvybių apsaugos klausimus, kai kam tai atrodo pasikėsinimai į konstitucinę teisę nenešioti kaukės, nesiskiepyti, apsispręsti kaip jis nori. Jis nekalba, kad tavo konstitucinė teisė – kito neapkrėsti“, – pastebėjo L. Kasčiūnas.
Taip, kaip laidos vedėjai antrino jis, imama daugiau kalbėti apie teises, o ne pareigas. L. Kasčiūno teigimu, didelė dalis tokių žmonių gyvena paralelinėje visuomenėje.
„Mes turime tokį reiškinį jau. Jie visiškai nepasitiki jokiais autoritetais arba ieško alternatyvių autoritetų. Jie irgi turi savo burbulą su visiškai atskira informacine tapatybe, samprata ir žiniasklaidos, žinių priėmimu“, – atkreipė dėmesį Seimo narys.
Dalis mūsų visuomenės, tęsė L. Kasčiūnas, tiesiog gyvena sąmokslo teorijomis.
„Mes esame tokioje realybėje. Aš iš tų, kur norėčiau dar su jais pasišnekėti. Kai jie buvo atėję rugpjūčio 10 dieną prie Seimo, aš buvau išėjęs pasišnekėti. Tai nebuvo lengva. Pavyzdys – jie man sako: „Kodėl įvedėte karo padėtį? Jūs skiepysite visus per prievartą“. Sakau – „kokią padėtį, neįvedėme, mes sustiprinome šiek tiek kariuomenės galimybes padėti pasieniečiams prie sienos, nes stabdome nelegalią migraciją“. Jie vis tiek: „Ne, Gražulis ar kažkas sakė, kad jūs įvedėte karo padėtį“. Jie net nesitikrina informacijos, jie nebetiki niekuo“, – konstatavo politikas.
Su tokiais žmonėmis, jo nuomone, reikia kalbėtis, bet tai yra sunku.
„Todėl mes esame tokio natūralaus susiskaldymo laikotarpyje. Būtų lengva pasakyti, kad sulipdysime visuomenę – viskas bus sudėtinga“, – teigė L. Kasčiūnas.
Jis sakė patriotizmą suprantantis, kai švenčiant laisvę prisimenama istorija, ginamas atminimas, pastovima už bendruomenę.
„Tada išeiname į laisvės sampratą. Man atrodo, kad mes šiandien dažnai esame tie, kurie sakome, kad mėgstame laisvę „nuo“: nuo įsipareigojimų, tradicijų, pareigos. Tada ateina kita laisvės samprata, kuri sako, kad yra „vardan ko“: laisvė vardan bendruomenės, vardan tautos, valstybės. Tu džiaugiesi ir didžiuojiesi laisve, bet tu supranti, kad tu nebūtum ir neturėtum tokio jausmo, jei nebūtų tautos, kurios dalimi tu esi. Tada tu supranti, kad esi bendruomenės dalis“, – aiškino parlamentaras.
Jis teigė, kad švenčiant laisvę reikėtų pagalvoti, kaip mūsų bendruomenė atrodys ateityje ir kokį indelį tam galima padaryti.
„Tai jau nemažai būtų“, – įvertino L. Kasčiūnas.
„Vyriausybę tu gali kalti, tai natūralu, bet kai tu tai sutapatini su valstybės idėja – čia problema, nėra atskyrimo“, – dėstė jis.
Seimo narys pasakojo šiomis temomis kalbantis ir su savo vaikais.
„Visko yra. Sūnus daugiau konservatyvesnis. Dukra, kuriai penkiolika, ji jau tokia progresyvi, bet man patinka su ja kalbėtis – užduoda klausimus iš moteriškos perspektyvos, feminizmo aspektų jaučiu. Tai įdomu. Atrodo, kad turėčiau kaip volas pervažiuoti per juos dėl idėjų – ne, kaip tik aš idėjiškai su jais pabendrauju, pakonkuruojam netgi idėjiškai, pasvarstome vieną ar kitą reiškinį, kuris rezonansinis“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis teigė, kad stengiasi rodyti pavyzdį vaikams ne tik paradiniais veiksmais – uždegti žvakutę Sausio 13 dieną yra labai svarbu, tačiau L. Kasčiūnas pabrėžė ir pokalbio svarbą.
„Tiek tikrai bandau padaryti ir galbūt, aš tikrai tikiu mūsų mokykla, kad mūsų vaikai tą patriotizmo užtaisą turės“, – sakė Seimo narys.
Kalbėdamas apie visuotinį šaukimą, NSGK pirmininkas teigė palaikantis tokią idėją.
„Valstybė turi pasiruošti. Jei visi, tai visi, bet tam reikės labai daug darbų padaryti. (…) Reikia paruošti karininkus, kurie mokins šauktinius, infrastruktūrą – čia 5-7 metai į priekį, bet aš už pačią idėją. Tenka pakalbėti apie tai – ar, sūnau, tu norėtum. Su dukra nekalbėjau, bet dabar grįšiu ir pakalbėsiu. Jei reikėtų, aš už tai, kad visi“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Galiausiai laidos pabaigoje buvo kalbama apie dezinformaciją ir jos skleidėjus.
„Čia jie ateina kaip kitos nuomonės apologetai. Sako: „Čia liberali demokratija, turi visos nuomonės būti išklausytos, mes irgi turime kitokią nuomonę, jums visi meluoja: jūsų vyriausybės, politikai. Tai mes irgi gal ne visada sakome tiesą, bet esame kita nuomonė, esame juk demokratija, priimkit mūsų kitokią nuomonę“. Čia logika visa mūsų Rytų kaimynų, kurie ateina su kitokia nuomone, o už ten žinote, kas slypi. Čia yra tas niuansas, kad reikia tikrintis, bandyti dekonstruoti“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Vis dėlto jis pripažino, kad kažkuriai kartai jau sunku tai išsiugdyti.
„Čia turbūt reikia tai pripažinti, bet mokykla yra ta vieta, kur tai reikia daryti – nuolat tikrinti faktus, nuolat kelti tam tikras abejones, nebijoti kelti klausimų. Kai kurios visuomenės net neleidžia klausimų kelti“, – pridūrė jis.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį su L. Kasčiūnu žiūrėkite čia:
