Prieš porą savaičių regiono parlamentiniai Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo komitetai, reaguodami į pateiktus Rusijos ultimatumus, išplatino viešą poziciją teigdami, kad NATO negali būti jokių skirtingų lygių.
Trečiadienį buvo paskelbta, kad NATO raštiškai atsakė Rusijai, tačiau atsakymo detalės viešai nepateikiamos.
„Pirmiausia, ką galime pasakyti, tai, kad tos raudonos linijos nebuvo peržengtos. Tai, ko Rusija su ultimatumais norėjo – gauti veto teisę dėl Ukrainos, Sakartvelo narystės NATO, tai jiems nepavyko. Nepavyko suskirstyti NATO į kelių lygmenų organizacijas, kur Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims būtų atitekusi antros klasės nevisavertė narystė. Tai tikrai galima pasakyti“, – po susitikimo Briuselyje Delfi komentavo L. Kasčiūnas.
Šie dalykai atsakyme Rusijai, pasak jo, net nekvestionuojami.
„Rusija nori laikytis prie derybų stalo – tas akivaizdu“, – įvertino NSGK pirmininkas.
Paklaustas apie tai, kokiais klausimais gali diskutuoti NATO ir Rusija, L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad yra akcentuojamas abipusiškumas.
„Labai svarbu, kad NATO pabrėžia abipusiškumo ir skaidrumo principą. Jeigu kažkokias lubas kažkam nori uždėti Rusija NATO Rytų flange, tai NATO permeta kamuoliuką ir klausia, ar jūs skaidrūs ir laikotės visų taisyklių bei įsipareigojimų: jei jūs norite kalbėti apie Ukrainą ir Sakartvelą, tai pirmiausia išveskite karius iš Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos, kai kalbame apie dvišalius konfliktus.
Kitaip tariant, NATO labai stipriai įjungia abipusiškumo principą. Dialogas siūlomas pokalbiui, bet pokalbis yra orus – jis nėra nuolaidžiavimu grįstas pokalbis ir tai yra svarbu, tam tikra pusiausvyra rasta, raudonos linijos nėra peržengtos, nes ko Rusija siekia, to tikrai nėra“, – pasakojo parlamentaras.
L. Kasčiūnas pakomentavo ir Rusijos sutelktas pajėgas.
„Pajėgumų yra tiek, kad jau galėtų pradėti tam tikro masto karinę operaciją ir jie toliau telkiami, tai faktas, jų daugėja. Kuo jų daugiau, tuo didesnio mato karinę operaciją galėtų atlikti Rusija, bet sprendimas iš esmės yra Putino rankose – visi kariniai indikatoriai užsidegę. Kitaip tariant, jis turi pasiruošęs pajėgų tiek, kad reikia politinio sprendimo, o po to tik lieka valandos“, – sakė NSGK pirmininkas.
Visgi jis akcentavo, kad šio metu reikia žiūrėti ne tik į Ukrainą, bet ir Baltarusiją.
„Putinas bando daryti įtaką visai Europos saugumo sistemai. Labai svarbią žinią, kurią siuntėme ir kuri yra girdima, – kad Baltarusijos suverenumo nebėra, vyksta karinė Baltarusijos absorbcija, vyksta pratybos, kur jau yra dislokuojami Rusijos kariai Baltarusijoje, jų kiekis gali būti daug kartų didesnis nei per „Zapad“ ir klausimas, kiek iš jų išvyks, ir kiek liks po pratybų. Čia esminis dalykas“, – atkreipė dėmesį L. Kasčiūnas.
Tai, pasak jo, gali būti esminė „žaidimą“ pakeisianti aplinkybė.
„Mes siunčiame žinią, kad bus galima kalbėti apie tai, jog ta siena su Baltarusijos Respublika de facto tampa siena su Rusijos Federacija ir mes iš esmės turime Vakarų Berlyno scenarijų – Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis tampa Vakarų Berlynu Šaltojo karo laikais – Rusijos spaudimas per Latviją, Estiją, tada pajungta Baltarusija, Kaliningrado sritis, kuri iš esmės jau yra visiškas karinis forpostas ir turime Suvalkų koridorių. Tai yra iš esmės Vakarų Berlyno scenarijus“, – sakė politikas.
Dėl to, L. Kasčiūno teigimu, NATO turi atsakyti į klausimą, ar reikia stiprinti Baltijos šalių pajėgumą gintis ir atgrasyti priešininką.
„Mes su ta žinia ir važiuojame, ir iš tikrųjų kalbame apie tai, jog ši pasikeitusi realybė reikalauja ne tik strategijų pastiprinimo, kurias NATO stiprina ir modeliuoja, bet ir realaus buvimo Baltijos šalyse. Kaip yra vokiečių vedamas priešakinių pajėgų batalionas, kad jis būtų stipresnis, didesnis, pajėgesnis, labiau integruotas į mūsų nacionalinę sistemą, stiprinti oro gynybą ir panašiai. Kalbame ir apie tai – apie didesnius atgrasymo instrumentus mūsų regione“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
Apie tai, anot jo, bus kalbama ir su amerikiečiais – į JAV delegacija planuoja vykti kitą savaitę.
Visgi L. Kasčiūnas, kalbėdamas apie galimas grėsmes Lietuvai, akcentavo, kad mūsų šalis yra kitame kitoje saugumo lygoje.
„Vienas patyręs diplomatas sakė: 30-40 metų dirbu diplomatu NATO, daug mačiau Rusijos vadovų. Nei vienas iš jų nesuabejojo, kad priklausomybė NATO yra rimtas reikalas ir tai yra barjeras, kuris Rusijai neįveikiamas. (...) Visgi, nepaisant to, kad esame kitoje saugumo lygoje, reikia daryti viską, kad tie atgrasymo pajėgumai, kuriuos turi NATO, būtų efektyvūs ir stiprūs“, – pridūrė jis.
