„Kalbant apie ginklų įsigijimą, man atrodo, kad, žinant dabartinį kontekstą, daug klausimų keliama, kaip mes galime paskatinti mūsų visuomenės geresnį pasiruošimą galimoms karinėms grėsmėms. Čia galbūt daugiau Krašto apsaugos ministerijos kompetencijos sritis, mes kalbame daugiau, jeigu tokie sprendimai būtų priimami, apie saugiklius, kokius mes juos turime turėti, tam, kad neturėti vėliau tam tikrų pasekmių“, – trečiadienį žurnalistams komentavo A. Bilotaitė.
„Nes ginklas neatsakingo asmens, nemokančio naudotis, rankose yra visada rizika. (...) Žinote, JAV turime kiekvieną savaitę įvairių situacijų labai skaudžių, ir nesinorėtų, kad pas mus į tai išvirstų, todėl turime turėti labai aiškius sudėtus saugumo dalykus. Bet, atsiradus pasiūlymui, matyt, diskutuosime ir kalbėsime, kaip galime tą padaryti“, – pabrėžė vidaus reikalų ministrė.
Pasak L. Kasčiūno, šiuo metu yra reikalingas pilietinio pasipriešinimo kursų modelis, kuris apimtų plačiąją visuomenę ir kad kuo daugiau Lietuvos piliečių žinotų įvairias pasipriešinimo galimybes bei rezistencijos būdus.
„Todėl pirmasis „išėjimo į visuomenę“ žingsnis galėtų būti pilietinio pasipriešinimo kursai asmenims, norintiems įsigyti ginklą medžioklei, sportui, savigynai, profesinei veiklai ar mokymui“, – socialinio tinklo „Facebook“ įraše teigė NSGK pirmininkas.
„Tokie ginklų savininkai, kurie nėra nei ginkluotųjų pajėgų nariai, nei šauliai, nei įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, mobilizacijos ar karo padėties metu galėtų sėkmingai jungtis į karo komendantūras ir kartu su komendantiniais LŠS ginkluoto pasipriešinimo vienetais galėtų atlikti daug kariuomenę ar kitas valstybės institucijas remiančių darbų, o įvykus okupacijai – dalyvauti ginkluotame pasipriešinime partizanų vienetų, veikiančių okupuotoje teritorijoje, sudėtyje“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Anot jo, pilietinio pasipriešinimo kursą reikėtų išklausyti ir tiems, kurie norės prasitęsti turimus leidimus laikyti ar nešiotis ginklus.
„Pilietinio pasipriešinimo kursą reikės išklausyti ir norint prasitęsti turimus leidimus laikyti ar leidimus nešiotis minėtus ginklus. Nes grėsmės valstybei laikui bėgant gali keistis, o turimas žinias reikia periodiškai atnaujinti“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
„Vien per likusius 9 šių metų mėnesius leidimus prognozuojama pratęsti apie 10 tūkst. asmenų, kitąmet – apie 12 tūkst. Tai iš viso, įskaitant tuos, kurie leidimą ginklui gautų pirmą kartą, jei jų skaičius nemažėtų, tokį kursą praeitų apie 20 tūkst. asmenų per metus“, – feisbuke pridūrė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūno teigimu, toks reikalavimas nebūtų taikomas specialiojo statuso subjektų pareigūnams, šauliams ir kariams. Anot jo, jie jau turi galimybę išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursus, vykstančius krašto apsaugos sistemos viduje.
„Reikalavimas išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą nebūtų taikomas specialiojo statuso subjektų pareigūnams, šauliams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kadangi jie jau dabar gali išklausyti tokius kursus, vykstančius krašto apsaugos sistemos viduje“, – socialiniame tinkle rašė politikas.
„Tuo metu statutiniai pareigūnai, kurie karo padėties metu būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, minėtą kurstą galėtų išklausyti per bendras pratybas ar mokymus su kariais, o kurie nebūtų priskiriami – toliau vykdytų įstatymų jiems priskirtas funkcijas“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, tokia tvarka padėtų sustiprinti visuomenės atsparumą ir pilietinę valią. L. Kasčiūnas pažymėjo, kad ginklus laikyti galintys piliečiai sustiprins valstybės „gynybinės galios potencialą“.
„Tokia tvarka padės labiau atliepti visuotinės gynybos principą, sustiprins visuomenės atsparumą ir pilietinę valią, nes kiekvienas ginklą turintis ir juo naudotis mokantis pilietis įgys pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, žinos savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje karo padėties bei okupacijos atvejais. O tai sustiprintų valstybės gynybinės galios potencialą“, – aiškino Seimo narys.
Irtautė Gutauskaitė
