Septintame to laikraščio puslapyje didelėje nuotraukoje šypsosi Kauno miesto meras. „V. Matijošaitis: „Reikšmingus pokyčius gali padaryti tik stipri komanda“, skelbia interviu antraštė.

Interviu klausimai nėra kritiški: „Mere, esate vienas iš populiariausių politikų Lietuvoje, Jus labai gerbia Kauno gyventojai. Ką jums asmeniškai reiškia toks įvertinimas?“, „Kauno miestas dažnai vadinamas sėkmės pavyzdžiu kitiems miestams ir regionams. Jūsų nuomone, ką turėtų žinoti kiekvienas miesto ar rajono meras, kad jiems pavyktų pasiekti tokių rezultatų, kaip Jums ir Jūsų komandai Kaune“. Visa tai spausdinama „valstiečių-žaliųjų“ leidinyje.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas teigia, kad „valstiečius“ ir V. Matijošaitį mažų mažiausiai sieja akivaizdi politinė simpatija ir parama vieni kitiems.

„Tas yra aiškiai matoma jau nuo Kauno miesto mero rinkimų, ir apskritai net ir kampanijos į Seimą metu sąsajos buvo pakankamai akivaizdžiai matomos, kad V. Matijošaitis Kaune tarsi reklamuoja „valstiečių-žaliųjų“ lyderius, o „valstiečiai-žalieji“ draugiškai remia V. Matijošaitį vietinio lygmens klausimais, ypač, kurie reikalingi merui rodyti, kad jis, pavyzdžiui, turi paramą Vyriausybėje“, – sakė T. Janeliūnas.

Pasak politologo, tokie galimai reklaminiai pranešimai atspindi situaciją, kad šitos politinės jėgos ir jų veikėjai ir toliau palaiko tokią neformalią sąjungą. Pasak jo, yra galimos kelios versijos, kaip tai gali atrodyti kitų metų rinkimų kontekste.

T. Janeliūnas teigė, kad jau seniai sklando versija, kad yra įmanoma tokia rokiruotė, kad, jeigu Saulius Skvernelis laimėtų prezidento rinkimus, galėtų būti kalbama apie V. Matijošaitį kaip galimą premjerą.

„Bet šita versija yra tokia ganėtinai toli siekianti“, – pripažino politologas.

Jis būtų labiau linkęs žiūrėti į savivaldos rinkimus, kur V. Matijošaičiui gali rūpėti ir perrinkimas Kauno meru.

„Natūralu, kad tam taip pat reikia ruoštis. Rinkimų kampanija vyksta ne tik dėl prezidento, bet ir dėl vietos lygmens postų. Šitoje vietoje aktuali versija gali būti, kad „valstiečiai“ ir toliau remia tokią valdžią ir V. Matijošaičio visuomeninį judėjimą, kuriam linki pergalės ir Kaune kitais metais“, – sakė T. Janeliūnas.

Partiniame leidinyje sužibėjo ir politologas

Laikraštis "Už žemę ir žmogų"

Ketvirtajame laikraščio puslapyje yra spausdinamas platus interviu su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Algiu Krupavičiumi, kuriame politologas pasisako, kad „atsargesnė pozicija dėl reformų, beje, buvo vienas patraukliausių LVŽS bruožų Seimo rinkimuose, nes vidutinis Lietuvos pilietis nuo užkalbėjimų apie reformas yra pervargęs“ arba, kad „prielaida, kad LVŽS yra vienadienė partija, nuo pat pradžių nebuvo teisinga“.

Su prof. A. Krupavičiumi DELFI susisiekti nepavyko.

T. Janeliūnas teigė, kad nėra niekaip aiškiai apibrėžta, kas yra leidžiama, o kas ne politologams, tai yra kiekvieno asmeninio apsisprendimo klausimas.

„Tai yra gana įprasta praktika, kad politologai dalyvauja partijų renginiuose, diskusijose ir panašiuose dalykuose. Tačiau diskusijos yra viena, o konkretus prisidėjimas prie rinkimų kampanijos, pavyzdžiui, per reklaminius leidinius yra jau kitas atvejis“, – sakė VU TSPMI politologas.

Pasak jo, tai nėra draudžiama ar juo labiau neteisėta.

„Bet, turbūt, tada, reiškiant savo nuomonę kaip politologui, visada verta paminėti, kad jis vienaip ar kitaip turi savo asmeninę poziciją arba dalyvauja vienos ar kitos partijos veikloje. Tai būtų toks sąžiningas savo interesų deklaravimas“, – sakė R. Janeliūnas.

Politologas priminė, kad prof. A. Krupavičius buvo ir Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio visuomeninis patarėjas.

„Tas ryšis su valstiečių-žaliųjų partija buvo matomas, tik ne visada viešai aiškiai deklaruojamas arba pripažįstama, kad tas ryšys egzistuoja“, – sakė T. Janeliūnas.

Nusprendė surašyti savo tiesą

Laikraštis "Už žemę ir žmogų"

Savo leidinyje „valstiečiai“ dėmesio skyrė ir žiniasklaidai. „Viešąją erdvę užkariauja „netikros naujienos“, – skelbia antraštė straipsnio 15 laikraščio puslapyje.

Straipsnyje „valstiečiai“ skiria dėmesio Lietuvos radijo ir televizijos veiklos tyrimui, aiškina, kad nėra paskelbę karo nacionalinei žiniasklaidai, išskyrus „žurnalistus verslininkus, kurie (…) dažniausiai siekia tik „sudirbti“ savo pašnekovus“, skyrė dėmesio gynybos finansavimui ir konservatoriams ir Gintautui Paluckui.

Politologo T. Janeliūno nuomone, tokiu straipsniu bandoma sužadinti galimų skaitytojų abejojimą oficialia žiniasklaida ir pateikti tokį laikraštį kaip alternatyvą vyraujančiai nuomonei.

„Toks tiesioginis ėjimas skaitytojo link, bandant sukelti vos ne priešpriešą, kad netikros žinios yra skleidžiamos per įprastą žiniasklaidą, o štai mes jau nešame tas tikras žinias, tai yra triukas, kuriuo bandoma pagrįsti savo prasmę, patikimumą. Toks metodas nėra naujas, bet galbūt kai kam gali suveikti“, – sakė T. Janeliūnas.

Nuo politikų pasisakymų – iki informacijos apie gandrus

Laikraštis "Už žemę ir žmogų"

Ant partijos laikraščio „Už žemę ir žmogų“ viršelio – Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo mintis galima skaityti laikraštyje išspausdintame didelės apimties straipsnyje per visą atvartą.

Laikraštis išleistas 250 tūkst. egzempliorių tiražu. DELFI leidinį perdavė paprasta Kauno gyventoja, kuri jį gavo į savo pašto dėžutę.

Pasak politologo, savaime tai, kad partijos leidžia savo leidinius ir juos platina, nėra problema.

„Politikai ir valdžios institucijos kartais į paštus mėto įvairias metines ataskaitas, savo programų reklamas, pavyzdžiui, būsto renovavimo programos turi savo reklaminę funkciją. Partijos lygiai taip pat turi teisę reklamuoti save įvairiai. Savaime tai nėra nusikalstama, tiesiog viskas priklauso nuo detalių – ar tai oficialiai, aiškiai, skaidriai įtraukiama į partijos apskaitą“, – sakė T. Janeliūnas.

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos atstovas Liutauras Ulevičius patikino, kad panašiu tiražu leidinys buvo leidžiamas ir anksčiau.

„Viskas yra pagal nustatytą tvarką, partija gauna valstybės finansavimą, ir iš tų lėšų finansuoja savo laikraštį. Tai yra informacinis, ne periodinis leidinys“, – sakė L. Ulevičius.