Nesutarimų vis daugėja
Ginčai tarp dviejų užsienio politikos vadovų tęsiasi jau visą kadenciją, tačiau politologas Matas Baltrukevičius pastebėjo, kad tai, ką stebime dabar – jau yra kone ryškiausias nesutarimų taškas.
„Aš sakyčiau, kad, tam tikra prasme, dabar matome ryškiausią fazę, bet reikėtų apskritai pradėti nuo to, kad „Tėvynės sąjunga“ yra partija, kuriai užsienio politika visada buvo labai svarbi. Tarkime, turėjome Dalios Grybauskaitės atvejį su socialdemokratų ir su valstiečių Vyriausybėmis. Buvo labai aiškus sutarimas, kad pati prezidentė turi įtakos tam, koks asmuo užima užsienio reikalų ministro postą ir niekas per daug neginčijo tos pozicijos, kad būtent prezidentei priklauso lyderystė. Lygiai taip pat, kai dar buvo Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, prezidentės pageidavimu rokiruotė įvyko, o „Tėvynės sąjunga“ visada buvo ta partija, kuriai užsienio politikos klausimai labai rūpėjo ir jie tikrai dalyvavo Seimo rinkimuose su ta mintimi, kad, jeigu gauna valdžią, užsienio reikalų ministro postą parenka prezidentas ir gyvename taip, kaip gyvenome iki tol, kai realiai prezidento ir formalios, ir neformalios galios užsienio politikoje pereina Užsienio reikalų ministerijai“, – kalbėjo jis.
Pasak M. Baltrukevičiaus, dabartinė situacija – sudėtinga.
„Užsienio politika yra ta sritis, kur jiems, teoriškai, turėtų būti lengviausia įgyvendinti savo sumanymus, nes, visgi, yra nemažai konstitucinių svertų, bet, kai susiduria ambicijos, yra sudėtinga ir, aišku, rinkiminiai metai tampa dar didesniu iššūkiu, nes ir prezidentui Nausėdai yra labai svarbu, kaip jis rinkėjų akyse atrodo konfliktuose – ar jis išeina kaip nugalėtojas, kaip jam nepasirodyti silpnam, o, „Tėvynės sąjungos“ atveju, irgi aišku, kad ta rinkiminė logika kažkiek veikia, bet aš įžvelgčiau, kad kartu veikia ir visas tas emocinis fonas. Čia jau ne pirmą kartą vyksta santykių aiškinimasis, yra jautrumų, nesusipratimų ir visokių dalykų“, – teigė politologas.
Jis pridūrė, kad tokios situacijos gero Lietuvai tikrai neprideda.
„Visi suprantame, kad ši situacija Lietuvai nėra gera“, – teigė M. Baltrukevičius.
Klausimus keliantis prezidento pasitikėjimas ministru
Dalis politologų pastebi, kad G. Nausėdos rinkiminis reitingas auga, tad, žvelgiant iš rinkimų taško, rodos, yra racionalu manyti, kad tam tikrais prezidento veiksmais yra bandoma paveikti antilandsbergiškai nusiteikusią visuomenės dalį, kuri Lietuvoje nėra maža. Tokiu atveju, kyla klausimas – kaip reikėtų vertinti aštresnes G. Landsbergio retorikas prezidento atžvilgiu ir ar jam nevertėtų tiesiog nusileisti, juo labiau, kai nuolat verda klausimas dėl eurokomisaro posto? Ar nereikėtų jam nusileisti? Tokias įžvalgas įvertino M. Baltrukevičius.
„Dėl Europos komisaro posto, ir anksčiau kartais tekdavo matyti tokius atvejus, kai siunčiami į tokias pareigas asmenys nebūtinai už nuopelnus, bet gal patogiau nuleisti įtampą, juos paleidžiant šiek tiek toliau. Na, Dalia Grybauskaitė nebuvo labai geros nuomonės apie Algirdą Šemetą kaip apie ministrą, su Vyteniu Povilu Andriukaičiu irgi visokių dalykų būdavo, tai kartais tiesiog toks garo nuleidimas yra per Europos komisijos nario pasirinkimą“, – svarstė politologas.
Tiesa, nors ir vyrauja nuolatiniai nesutarimai, pats prezidentas tikina, kad ministru jis visiškai pasitiki. Anot M. Baltrukevičius, suprasti ir numanyti, kodėl prezidentas pasisako taip, kaip pasisako, yra gana sudėtinga.
„Realiai veiksmai rodo truputėlį kitokią situaciją“, – teigė jis.
Kaip pastebėjo politologas, dažnu atveju, galima manyti, kad kova vyksta netgi ne tarp G. Nausėdos ir G. Landsbergio, o tarp antrųjų asmenų, esą neretai atrodo, kad pats prezidentas nežino, ką ir dėl ko kalba jo patarėjai.
„Tarkime, aš nemanau, kad ir Žygimantas Pavilionis su Gabrieliumi Landsbergiu derina savo naujausius pasisakymus, ir tada atsirinka tokia situacija, kai realiai veikėjai toje įelektrintoje aplinkoje pasako daugiau nei pasakytų, jeigu būtų kitokioje situacijoje, turėtų galbūt daugiau laiko pagalvoti, ką vienas ar kitas pasisakymas gali sukelti. Realiai, ta situacija vėl tampa sudėtinga, bet dar nemažai ambasadorių klausimų reikės derinti, tad norisi tikėti, kad bus bent dalis, dėl kurių nebus taip sudėtinga susitarti. Visgi, turės jie anksčiau ar vėliau rasti kažkokį būdą, kaip iš šitos įtemptos situacijos išeiti“, – teigė M. Baltrukevičius.
Jo manymu, tai bus tiesiog privaloma.
„Nemanau, kad galime taip labai jau tvirtai besti pirštu ir sakyti, kad kažkuri pusė yra kaltesnė, kad kažkuri turi pirma nusileisti. Tiesiog pačios aplinkybės lems, kad negali iki begalybės tempti gumą“, – teigė politologas.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
