„Labiausiai nervina 1792 metų liepos 23-iosios posėdis. Mes priėmėme Jekaterinos notą penkiais balsais prieš septynis. Lenkų patriotų partijos narys Hugo Kolontajus perėjo į priimančiųjų pusę. Tas mane labiausiai nervina, tai labiausiai primena gėdingiausią naktį Lietuvos istorijoje 1940 metų birželio 15-tą“,- laidoje „Greiti pietūs“ kalbėjo istorikas.
Didžiausio istoriko pasigėrėjimo sulaukė nepavėlavęs barokas:
„Labiausiai žavi mūsų sugebėjimas jau XVI a. antroje pusėje pasistatyti bažnyčią, kaip (padarė – red.) Radvilos Nesvyžiuje, kuri yra tokia pat kaip už dvejų metų Romoje Jėzaus bažnyčia. Barokas ateina nevėluodamas, mes tampame integralia Europos civilizacijos dalimi“, - kalbėjo A. Bumblauskas.
Ši kukli civilizacija, pasak istoriko, buvo nunešta 100 kilometrų už Dniepro:
„Baltarusių miestas už Mogiliovo, Rusijos siena už 10 kilometrų – ten yra mūsų Vilniaus genijaus Glaubico (LDK architektas Jonas Kristupas Glaubicas – red.) karmelitų bažnyčia, yra jėzuitų bažnyčia. Štai mūsų erdvė, kuri pagimdė tokias figūras kaip Adomas Mickevičius, Česlovas Milošas – man visa tai patinka“, - kalbėjo istorikas.
Laida „Greiti pietūs“ transliuojama ketvirtadieniais 12.10 val.