aA
Kinija privertė ES sušvelninti kaltinimus melagingomis naujienomis“, „Kinija ėmėsi spausti ES sušvelninti dezinformacijos apie koronavirusą atsakaitą“, „Kinijos paspausta, ES sušvelnino ataskaitą dėl COVID-19 dezinformacijos“ – tokios ir panašios antraštės savaitgalį mirgėjo pasaulio žiniasklaidoje.
Kas iš tiesų Briuselio koridoriuose atsitiko su informacija apie Covid-19 ir Kiniją
© Reuters / Scanpix

Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) pateko į rimtą skandalą dėl „EU vs Disinfo“ ataskaitos apie dezinformaciją dėl koronaviruso ir kartu sulaukė daug klausimų dėl Kinijos įtakos ES institucijoms.

Keista tyla sprogo

Viskas prasidėjo praėjusios savaitės pradžioje, kai įtakingiausias Briuselio burbule leidinys Politico.eu pranešė apie antradienį planuojamą paviešintį EIVT ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusijos ir Kinijos „oficialios ir valstybės remiamos“ paskyros tęsia sąmokslų teorijų sklaidą tiek ES šalyse, tiek kaimyninėse valstybėse. Tai būtų jau trečioji tokia ataskaita apie Rusijos ir Kinijos informacinį puolimą, todėl kaip ir neturėjo būti kažkuo ypatinga.

Bet reikalai pasisuko visiškai kita linkme. Mat, EIVT antradienį ataskaitos nepaviešino. Dar daugiau EIVT atstovas spaudai Peteris Stano pavadino Politico.eu informaciją „maža dezinformacija“ ir kad jokios ataskaitos nebuvo planuojama publikuoti (sekmadienį P. Stano atsiprašė už tai ir teigė, kad juokavo). Galiausia penktadienį EIVT paviešino ataskaitą.

Tačiau tada ir įvyko informacinis sprogimas. Šeštadienį „The New York Times“, remdamasi nutekintu EIVT vidiniu susirašinėjimu paskelbė, kad ataskaitos paskelbimas buvo sulaikytas ir pati ataskaita sušvelninta dėl Kinijos spaudimo.

Nuorodos į Kiniją, kaip vykdančią „pasaulinę dezinformacijos“ kampaniją, ir į Kinijos kritiką Prancūzijos reakcijai dėl pandemijos buvo ištrintos.


„Kinai grasina reakcija, jei ataskaita pasirodys“, – leidinys citavo ES diplomatą Lutzą Güllnerį bei pranešė, kad Esther Osorio, ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio patarėja komunikacijos klausimais, esą liepė peržiūrėti ataskaitą ir sušvelninti ją. Dar daugiau, neva viena iš EIVT analitikių įspėjo, kad ataskaitos sušvelninimas taps precedentu ir atrodys, kad ES diplomatai užsiima savicenzūra Kinijos komunistų partijos naudai.

Ir skiriasi, ir nesiskiria

Pasak „Delfi“ šaltinių EIVT, po šios informacijos pasirodymo savaitgalis jiems buvo kaip niekad darbingas, gesinant kilusią krizę. Jų teigimu, situacija atrodo dirbtinė, nes panašios procedūros vyksta visą laiką ir egzistuoja didelis skirtumas tarp vidinių ataskaitų ir paviešintų. Pastarosios kelis kartus sumažintos, išimami atskiri atvejai, kurie labiau įdomūs ekspertams, o po vidinės ataskaitos pasirodymo nuolat vyksta vidinės diskusijos apie tai. Taip pat principinių skirtumų nėra tarp abiejų ataskaitų, o „The New York Times“ cituota analitikė yra „žemiausio lygmens ir tik išsakė savo asmeninę nuomonę“.

Kas iš tiesų Briuselio koridoriuose atsitiko su informacija apie Covid-19 ir Kiniją
© Reuters / Scanpix

Kad didelio ir principinio skirtumo tarp viešos ir vidinės ataskaitos nėra, „Delfi“ tvirtino ir diplomatai, kurie teigė matę abi dokumento. Abiejuose dokumentuose aiškiai įvardinti Kinijos ir Rusijos vykdomos dezinformacijos veiksmai.

Vis dėlto žurnalistai atkreipė dėmesį, kad formuluotės buvo sušvelnintos: nuorodos į Kiniją, kaip vykdančią „pasaulinę dezinformacijos“ kampaniją, ir į Kinijos kritiką Prancūzijos reakcijai dėl pandemijos buvo ištrintos. Taip pat neliko pastabos, kad proserbiškas botų tinklas sveikino Serbijos ir Kinijos draugystę.

Pasiuntė pasižiūrėti svetainės

Per pirmadienio tradicinę Europos Komisijos spaudos konferenciją EIVT atstovas P. Stano beveik 20 minučių turėjo atsimušinėti nuo klausimų apie tai. EIVT ėmėsi puolimo taktikos – esą žiniasklaida, koncentruodamasi į detalias, praranda bendrą, didelį vaizdą, ir griežtai paneigė, kad ataskaita kaip nors buvo paveikta iš išorės.

„Tikrai tikiuosi, kad kiekvienas, kuris turi abejonių dėl mūsų darbo apie dezinformaciją skaidrumo ir kokybės, pasižiūrės į šią svetainę („EU vs Disinfo“ – red. pastaba)“, – kalbėjo P. Stano.

Į klausimą, kodėl vis dėlto skiriasi vidinė ir vieša ataskaitą, jis atsakė: „Pasakysiu vieną dalyką labai aiškiai – nebuvo jokių pakeitimų, nebuvo kelių šio dokumento versijų, kurios būtų paviešintos. Mes, kaip manau, kiekviena organizacija, turime du skirtingus procesus, kai kalbama apie informaciją, ataskaitas ir t. t. Vienas jų – vidinis, su vidiniais dokumentais (...) Antrasis – dokumentai viešinimui. Tai vyksta paraleliai, nepriklausomai vienas nuo kito, nes jų tikslai skirtingi, skirtingas turinys, auditorija skirtinga…“

Europarlamentarai aiškinsis toliau

Skandalas neliko nepastebėtas Europos Parlamente. Šio narys iš Nyderlandų Bartas Groothuisas kreipėsi į J. Borrellį su laišku paaiškinti Europos Parlamentui, ar buvo spaudimas iš Kinijos, kuris sėkmingai įtakojo pokyčius ataskaitoje. Prie šio laiško prisijungęs europarlamentaras Užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius „Delfi“ teigė, kad „tam tikros pastabos minėtos pirminiame dokumente dėl globalios dezinformacijos strategijos iš Kinijos pusės šiek tiek pasikeitė. Nelabai, ne viskas, bet kai kas pasikeitė. Kalba suminkštėjo ir nėra tokia kritiška“.

Tai aš vertinu kaip Kinijos lobizmo įtaką. Manau, kad Kinijos lobizmas Europos institucijose ir Europoje didėja. Kinija skiria vis daugiau finansinių ir kitokių resursų tam.
P. Auštrevičius

Europarlamentaras iš Lietuvos taip pat tikino, kad prie šio klausimo Europos Parlamentas sugrįš dar ne kartą – svarstymai Komitete, atskiri klausimai EIVT pareigūnams ir jos vadovui J. Borrelliui.

„Tai aš vertinu kaip Kinijos lobizmo įtaką. Manau, kad Kinijos lobizmas Europos institucijose ir Europoje didėja. Kinija skiria vis daugiau finansinių ir kitokių resursų tam“, – „Delfi“ sakė jis ir pridūrė: „Kodėl ES institucija pakeitė tekstą? Matau, galbūt, nuolaidžiavimą išreikštai Kinijos pozicijai. (...) Iš kitos pusės, Europos Komisijos pareigūnai būna dažnai paveikiami tokio lobizmo ir nebūtinai vien iš Kinijos pusės.“

Petras Auštrevičius
Petras Auštrevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kinų tikslas – būti nematomais, bet įtakingais

Apie augančią Kinijos įtaką Briuselyje kalbama jau seniai. Tai apima ne tik ES institucijas, bet ir nevyriausybines organizacija, mokslo ir analitinius centrus, kurių Europos sostinėje yra kelios dešimtys. Teigiama, kad tik trys iš Briuselyje esančių analitinių centrų nepasinaudojo Kinijos parama. Skirtingai nuo Rusijos propagandos, kuri bando įnešti sumaištį, nepasitikėjimą Vakarų vertybėmis ir institucijomis, Pekino tikslas – išlaikyti savo teigiamą įvaizdį.

„Kinija bando užčiaupti valstybes, universitetus ir kitus veikėjus“, – dar sausio pabaigoje konferencijoje apie dezinformaciją kalbėjo Rusijos, Europos, Azijos studijų centro, veikiančio Briuselyje, vadovė Theresa Fallon.

Pasak jos, niekas nesikeičia ir pandemijos metu. „Europiečiai nenori liūdinti Kinijos. Jei skaitėte naujausią „EU vs Disinfo“ ataskaitą, ten nėra nieko naujo nei anksčiau buvo paskelbta. Kinijos atsakas: jos dezinformacija turėtų būti kaip Voldemortas (veikėjas iš Hario Poterio istorijos – red. past.) – niekada neminimas“, – šeštadienį ekspertė rašė savo „Twitter“ paskyroje.

„Su šia istorija mes dar kartą įsitikinome, kad Kinija labai atidžiai bando įgyvendinti savo globalią strategiją, daryti įtaką pasauliui, taip pat ir informacijos srityje. Todėl jos toks jautrumas ES dokumentui apie dezinformaciją tuo ir paaiškinimas. Ji labai atidžiai seką viską, kaip jos veiksmai yra įvardinami“, – apibendrino europarlamentaras P. Auštrevičius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(67 žmonės įvertino)
4.2239

Top naujienos

Ekspertė: dėl „Sputnik V“ vakcinos Baltarusijoje – įdomi tendencija (3)

Baltarusijoje nuo COVID-19 paskiepytų žmonių yra gerokai mažiau nei vakcinų , kuriomis,...

Virusas, kuriuo bent kartą gyvenime užsikrečia dauguma moterų: vienos nepastebi, kitoms gali sukelti ir vėžį (19)

Kada kreiptis į gydytojus ginekologus ir į kokius ginekologinius simptomus reikia reaguoti kuo...

Detektyvo verta lietuvius pasaulyje išgarsinusi kovido istorija – kaip Anykščiuose radome kamerūnietišką atmainą (109)

Centrinėje Afrikoje paplitusią koronaviruso atmainą pirmiau nei Europos ar Afrikos mokslininkai...

SAM atstovas: išpilamų vakcinų nuo koronaviruso kiekiai Lietuvoje išaugo tris, keturis kartus (209)

Per savaitę išpilamų vakcinų nuo koronaviruso kiekiai pastaruoju metu išaugo tris ar keturis...

Edita Rouge | D+

Energijos protrūkis gali perspėti apie rimtą psichikos ligą: žmonės net neįtaria, kas su jais iš tiesų vyksta

Jau rašiau apie Mantą, kuriam nustatytas bipolinis sutrikimas . Dažnai žmonės neįvertina šios...

Dirbančiųjų dabar daugiau nei 2019 metais: tai gali būti tik ramybės iliuzija

Vyriausybės vis dar tęsiamas karantinas iš tikrųjų virto tik savo paties šešėliu. Tokios...

Princas Charlesas – itin priekabus jam gaminamo maisto atžvilgiu: turi griežtą kasdienę taisyklę

Karališkosios šeimos asmeninio gyvenimo paslaptys – Britanijos gyventojams įdomios iki...

Ekspertas apie jau ir Europoje plintančią COVID-19 atmainą: turime naują priešą, simptomai glumina (532)

Koronaviruso atmaina, sukėlusi katastrofišką antrąją COVID-19 bangą Indijoje, yra iki šiol...

Pribloškiantis radinys Didžiojoje Britanijoje: namą statę darbininkai atkasė geležine grandine surakintą žmogaus skeletą (14)

Didžiojoje Britanijoje rastas skeletas , kuris ties čiurnomis buvo surakintas geležine grandine,...

Išvardijo, kokie nemokami sveikatos tyrimai priklauso kiekvienai moteriai pagal amžių: gali užkirsti kelią vėžiniams susirgimams (2)

Šie metai neabejotinai parodė, kad sveikata yra didžiausias turtas, o rūpintis ja reikėtų iš...