Z. Vaigauskas: aktyvumas buvo rekordiškai mažas
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia, kad aktyvumas sekmadienį vykusiame referendume dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams bei juridiniams asmenims buvo rekordiškai mažas.
„Rinkėjų sąrašuose buvo įrašyta 2 mln. 538 tūkst. 431 rinkėjas, referendume iš jų dalyvavo 379 tūkst. 915 rinkėjų, tad rinkėjų aktyvumas buvo 14,97 proc., tai rekordiškai mažas aktyvumo skaičius, palyginti su anksčiau vykusiais referendumais“, - per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė Z. Vaigauskas.
Iš referendume dalyvavusių rinkėjų 268 tūkst. 920 pritarė siūlomoms Konstitucijos pataisoms, 100 tūkst. 249 rinkėjai pasakė „ne“.
„Jeigu skaičiuotume nuo visų rinkėjų skaičiaus, gauname, kad „taip“ pasakė 10,59 proc., „ne“ pasakė 3,95 proc. rinkėjų, likusieji rinkėjai referendume nedalyvavo“, - pažymėjo Z.Vaigauskas.
Kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti pusė visų Lietuvos rinkėjų.
Konstitucijos pataisomis siūlyta uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, taip pat numatyti, kad ateityje referendumams skelbti pakaktų surinkti 100 tūkst. parašų. Organizatoriai tikino siekiantys išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ir žemdirbių finansinį saugumą.
Referendumo kritikai teigė, kad žemės pardavimo užsieniečiams draudimas pažeistų Lietuvos įsipareigojimus ir sukeltų pavojų Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, taip pat apribotų žemės savininkų teises. Kritikos sulaukė ir tai, jog balsavime vienodai reikia pasisakyti už skirtingus, tarpusavyje nesusijusius klausimus.
Vyriausybė referendumui surengti skyrė 13,5 mln. litų.
A.Kubilius: neįvykęs referendumas - sveiko proto pergalė
Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius rekordiškai mažą aktyvumą per referendumą dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams vadina sveiko proto pergale.
„Galiu pasakyt tik paprastą išvadą: pagrindinis neįvykusio referendumo rezultatas - sveiko proto pergalė“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė A.Kubilius.
„Nedalyvauti tokio isteriško pobūdžio akcijose yra ne mažesnis pilietiškumas nei dalyvauti rinkimuose“, - sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas.
Kodėl neįvyko referendumas?
Savo nuomonę, kodėl neįvyko referendumas, išsakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė bei premjeras Algirdas Butkevičius. Jų nuomone, visi klausimai dėl žemės pardavimo jau išspręsti įstatymu, greičiausiai todėl referendumas ir neįvyko.
„Rezultatus vertinu taip, kaip ir buvo tikėtasi. Nieko naujo referendumas neparodė. Visi klausimai jau išspręsti įstatymu dėl žemės saugiklių, taigi, matyt, žmonės atitinkamai reagavo“, - pirmadienį žemą rinkėjų aktyvumą žurnalistams komentavo valstybės vadovė.
Premjero A. Butkevičiaus teigimu, žemas žmonių aktyvumas parodė visuomenės sąmoningumą.
„Referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams sekmadienį neįvyko todėl, kad visuomenė suvokė, ko iš tiesų buvo siekiama, tokį referendumą organizuojant ir keliant tokius klausimus. Tai, kad referendumas šiuo klausimu neįvyko, tik parodo visuomenės sąmoningumą – žmonės suvokė, kad nėra prasmės užsispyrusiai siekti to, kas būtų žalinga Lietuvai – pažeisti įsipareigojimus ES ir netekti to, ką turime“, - teigiama premjero atstovės spaudai Evelinos Butkutės-Lazdauskienės BNS perduotame komentare.
„Be to, tikriausiai visuomenę paveikė ir tas faktas, kad dar iki referendumo buvo suskubta įtvirtinti saugiklius, kurie užkirstų kelią spekuliacijoms žeme. Tai sėkmingai buvo padaryta, todėl referendumas buvo perteklinė priemonė“, - sakoma jame.