Liepos 11-12 dienomis į Lietuvą atvykę pasaulio lyderiai daugiausiai dėmesio skirs Ukrainai ir karinio aljanso santykiui su ja.
JAV prezidentas Joe Bidenas jau anksčiau pareiškė, kad Valstijos nepritaria greitam Ukrainos prisijungimui prie NATO po karo. Jis pabrėžė, kad šalis turės atitikti narystės kriterijus, pirmiausiai turėdamas omenyje korupcijos problemas.
„Manau, kad tai įvyks. Tai gali įvykti, bet ne automatiškai“, – žurnalistams sakė jis.
Birželį „The New York Times“, remdamasis šaltiniais JAV prezidento administracijoje, rašė, kad dalis aljanso partnerių spaudžia J. Bideną Ukrainai pateikti konkretų narystės grafiką, nors visi sutinka, jog tai galėtų nutikti tik po karo.
Anot leidinio, diskusijos dėl to verda ne tik aljanse, bet ir J. Bideno administracijoje.
Teigiama, kad Vokietijos ir Prancūzijos nuomonės dėl to išsiskiria: Prancūzija ragina suteikti Ukrainai konkretumo, o vokiečiai siūlo būti atsargesniais.
Klausimą perkels į kitus metus?
Laisvosios Europos Radijo žurnalistas Rikardas Jozviakas, remdamasis su šia tema susipažinusiais šaltiniais, prieš keletą dienų paskelbė, jog samite ketinamoje priimti deklaracijoje gali būti rašoma, kad „NATO įsipareigoja pasiūlyti Ukrainai narystę, kai „pasekmės“ arba „sąlygos“ leis, ir kad šis klausimas iš naujo gali būti nagrinėjamas kitąmet Vašingtone įvyksiančio NATO samito metu.
Anot žurnalisto, kita aptariama idėja paremta Šaltojo karo modeliu, pagal kurį Vakarų Vokietija buvo NATO narė ir jai galiojo 5 straipsnis, o Rytų Vokietijai – ne. Tokią idėją interviu Laisvosios Europos Radijui sukritikavo Estijos premjerė Kaja Kallas, sakydama, kad tai tik parodytų Rusijai, kad agresija apsimoka.
Birželį šis žurnalistas skelbė, kad Kyjivui samite tikrai bus pasiūlyti du dalykai.
Pirma, bus susitarta dėl daugiamečio, galbūt net neterminuoto pagalbos paketo, padėsiančio Ukrainai pereiti nuo sovietmečio karinės doktrinos prie NATO standartų ir ginklų.
Taip pat bus siūloma vietoje dabar egzistuojančios komisijos sukurti NATO-Ukrainos tarybą, kuri leistų Ukrainai nebūnant aljanso nare sėsti prie stalo „kaip lygus su lygiu“.
R. Jozviakas akcentavo, kad nors tai ir nemažai, Kyjivas nori daugiau.
Grybauskaitė pavadino klaida
Neseniai tarptautinėje konferencijoje dalyvavusi D. Grybauskaitė pareiškė, kad NATO viršūnių susitikimui parengti sprendimai yra nepakankami.
„ Ar Ukraina bus pakviesta? Greičiausiai bus sudėtingos diplomatinės kalbos, gražių žodžių – tai, ką šalių lyderiai galės paaiškinti grįžę į namus. Bet ne tikras, atviras kvietimas. Tai yra mano prognozė. Tai bus didelė klaida ir mes vėl nesugebėsime atgrasyti Rusijos“, – neslėpė ji.
Buvusi prezidentė stebėjosi, kad nors Vakarų lyderiai dabar sutinka, kad Baltijos šalys buvo teisios dėl Rusijos, jų, kalbant apie ateitį, vėl nesiklausoma.
NATO viršūnių susitikime, pasak jos, girdėsime kalbų, kad reikia palaukti, dar ne laikas, tačiau ji yra įsitikinusi, jog laiko diskusijoms, kalbant apie mūsų saugumą, nebėra.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS teigė „turintis nuojautą“, kad bus rastos formuluotės, kurios nenuvils ukrainiečių ir „jos pasakys daugiau negu tai, ką esame įpratę sakyti“.
Pasak prezidento, kas tikrai bus NATO dokumentuose, tai Ukrainos – NATO taryba ir dvišalė pagalba.
„Aš neformuluočiau to taip kategoriškai, kad pakvietimo po karo vienokia ar kitokia forma nebus. Kaip tik mes dabar apie tai diskutuojame. Tai nebus programa minimum, nes programa minimum būtų turbūt viso labo pakartojimas to paties, ką Bukareštas sako, ir pridėjus NATO ir Ukrainos tarybą bei tą paramos įsipareigojimą. (...) Aš manau, kad mes būsime aukščiau nei programa minimum, tik nesinori užbėgti į priekį“, – sakė jis.
Anot prezidento, yra ne viena ir ne keturios valstybės, kurios norėtų ambicingesnio teksto, jis vylėsi, kad šiuo metu vykstantis dialogas baigsis abiem pusėms priimtinu būdu.
Reikia aiškiai įvardinti santykį
Rytų Europos studijų centro analitikas Adamas Roževičius Delfi sakė, kad šiuo metu būtų sudėtinga įsivaizduoti, kad Ukrainai būtų pasiūlytas narystės planas, nes Ukraina, deja, nekontroliuoja visos savo teritorijos ir ginasi nuo agresijos.
„Mes nežinome, kada karas baigsis ir kaip jis baigsis“, – pabrėžė jis.
Tačiau, politologo nuomone, aljansas turėtų labai aiškiai įvardinti, koks yra Ukrainos ir NATO santykis.
„Šiuo metu kalbama apie skirtingas diplomatines formas, kaip būtų galima tą santykį apibrėžti“, – kalbėjo jis.
Kaip dar vieną itin svarbų dalyką A. Roževičius akcentavo aljanso pagalbą modernizuojat Ukrainos kariuomenę, biurokratinį aparatą ir vakarietiškos ginkluotės kaip galima greitesnį įliejimą į ginkluotąsias pajėgas.
„Matome, kad sovietinės technikos ukrainiečiams liko ne tiek ir daug, jos pasaulyje rasti darosi vis sunkiau, todėl reikia persiorientuoti į vakarietišką techniką ir tai yra vienas iš svarbių žingsnių, kurių galima tikėtis per viršūnių susitikimą“, – pabrėžė pašnekovas.
Amerikiečiams dar reikia laiko
Komentuodamas amerikiečių atsargumą kalbant apie narystės pažadus Ukrainai, A. Roževičius pabrėžė, kad mes, gyvendami šioje pasaulio dalyje, įsivaizduojame, kad ji yra svarbiausia. Tuo metu JAV turi globalių interesų ir mato kitokį paveikslą.
„Jie viską mato per globalią prizmę. Pagrindinis iššūkis Valstijoms – Ramiojo vandenyno regionas, auganti grėsmė iš Kinijos, Taivano klausimas. Amerikiečiai nenori prisiimti tokios atsakomybės, nežinodami, ar galės tai įvykdyti“, – kalbėjo jis.
RESC analitikas pabrėžė, kad Rusijos grėsmė Ukrainai bus ilgalaikė, o tokie įvykiai kaip Jevgenijaus Prigožino maištas vis dėlto nedestabilizuoja Vladimiro Putino režimo, kuris, nors ir patyręs daug nuostolių, vis dar laikosi.
„Rusija vis dar signalizuoja, kad liks grėsme visam regionui labai ilgai. Nenoras dalinti pažadų per anksti yra klasikinis JAV užsienio politikos bruožas, nes jei jau pažadėjo, jie turės tai įvykdyti. Diskusijos šiuo metu yra gana atsargios – kalbama apie ilgesnį laikotarpį nei keleri metai. Tam tikri signalai rodo, kad amerikiečiams dar reikia laiko, be to, išlieka klausimas, kada ir kaip baigsis karas“, – sakė jis.
Raginimams pasiūlyti Ukrainai aiškų kelią į NATO po karo oponuojantieji teigia, kad tai skatins Rusiją kaip galima ilgiau tęsti karinius veiksmus. Esą žinodama, kad po karo Ukraina taps aljanso nare, Rusija mėgins visomis išgalėmis to išvengti.
„Toks nuogąstavimas yra ir jis nėra laužtas iš piršto“, – vertina A. Roževičius.
Jo teigimu, net jei ukrainiečiams pavyktu išvyti rusus iš savo teritorijos, V. Putinui niekas nedraustų tęsti karinius veiksmus fronto linijai einant sulig Ukrainos-Rusijos siena.
„Taigi, karas ir toliau vyktų. Tai vis dar neatveda iki sprendimų, iki taikos. Nereikia Rusijos režimui suteikti dar vienos paskatos tęsti karą, kaip buvo daroma nuo 2014-2022 metais. Tuomet konfliktas buvo įšaldytas, tai Europoje daugeliui nebuvo prioritetas, atrodė, kad toks status quo Vakaruose tenkina daug ką, o rezultatas – vasario 24-oji“, – pabrėžė jis.
Siūlo nenuvertinti siūlymo
Norint išvengti tokios pat situacijos, pašnekovo įsitikinimu, reikia viltis, kad ukrainiečiai atgaus okupuotas teritorijas, o paskui bus galima kalbėti apie diplomatinį kelią, kartu nebepaliekant Ukrainos vienos.
„Nes mes matome, kad atgrasymas, kurį bandė Vakarai daryti prieš karo pradžią, nesuveikė, todėl ukrainiečiams tikrai reikės kažkokių saugumo garantijų, kažkoks naujas formatas, ar narystė NATO, ar dvišaliai santykiai“, – akcentavo jis.
A. Roževičius įsitikinimu, narystė NATO būtų geriausias variantas, nes tai po karo būtų Ukrainos saugumo garantas.
Jis siūlo nenuvertinti siūlymo kurti NATO-Ukrainos tarybą, nes tai vis dėlto būtų žingsnis į priekį ir tam taip pat reikia politinės valios.
