Velnias slypi detalėse
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, docentas Deividas Šlekys Žinių radijo eteryje sakė, jog bet kuriuo atveju, JAV nemes visų savo pajėgumų į Europą.
Taip jis kalbėjo viešojoje erdvėje pasirodžius teiginiams, kad JAV savo kariniais pajėgumais galėtų „uždengti“ oro erdvę vos ne iki pat Uralo kalnų.
„JAV turi tikrai nemenkas oro pajėgas, bet ir jos yra sumenkusios, lyginant su tuo, kas buvo Šaltojo karo pabaigoje. Mes taip pat turime suprasti, kad net vykstant karui Europoje, JAV į situaciją žiūri globaliai. Ir visų pajėgumų JAV nemes tik į Europą. Jų žaidimas yra kur kas globalesnis. Ir kad ir kaip būtų gaila Ukrainos gyventojų, tai tik viename kontinente vykstantis konfliktas. O kontinentų daug, ir amerikiečiai turi interesų juose visuose“, – kalbėjo D. Šlekys.
Paklaustas, ar pritaria Ukrainos prašymui uždaryti oro erdvę virš šalies, VU TPSMI docentas teigė, jog ne.
„Aš prieš. Labai paprastai, žinau, kad ne visi tai priima, sutinka ir pyksta. Bet čia yra dvi dalys – politinė valia. Antras – techninis išpildymas, bet jame ir slypi velnio detalės. Mes turime pamiršti žodį „neskraidymas“. Ši operacija neturi nieko bendro su oru, ji yra sausumos operacija. Mes norint, kad sąjungininkų, NATO lėktuvai skraidytų virš Ukrainos, bent minimaliai būtina neutralizuoti Rusijos, Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos sistemas“, – sakė jis.
D. Šlekys priminė, jog šios sistemos yra dislokuotos Rusijos teritorijoje.
„O kaip jas neutralizuoti? Sunaikinti tik. Tai arba oro atakos, arba spec. pajėgos, ar dar kažkas, bet veiksmai vyksta Rusijos teritorijoje. Galima turbūt išjungti gal ir neįskridus į jų teritoriją, jei žiūrėsime, kaip elgėsi Izraelis, kuris sugebėdavo neutralizuoti tokias sistemas labiau kibernetiniais keliais, tai irgi yra įmanoma.
Bet bet kuriuo atveju mes naikiname ginkluotės sistemas, esančias Rusijos teritorijoje. Tai būtų traktuojama kaip rimtas konflikto eskalavimas, bet ir kibernetinis veiksmas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė VU TSPMI docentas.
Jis dar pridūrė, jog jei yra norima, kad vakarų šalių naikintuvai skraidytų virš Ukraino, skraidys ir Rusijos naikintuvai. Ir nebus tik „oro mūšiai“.
„Vadinasi, kaimyninė valstybėse, kaip Rumunija, Slovakija, Vengrija, Lenkija ypatingai, turi būti dislokuotos NATO priešlėktuvinės gynybos sistemos. (…) Užduokime sau klausimą – ar mes norime nukreipti priešlėktuvinės gynybos komponentus, kuriuos JAV pažadėjo Lietuvai į Lenkiją tam, kad būtų įtvirtina neskraidymo zona“, – klausimą Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kėlė D. Šlekys.
Jis teigė, jog supranta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymus paskelbti Ukrainos oro erdvę neskraidymo zona. Kartu D. Šlekys pakartojo JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno minčiai, kad NATO „eis į šiuos kelius, tikrai bus europinio mąsto konfliktas“.
„Jeigu mes manome, kad Rusija nebeturi pajėgumų, tai labai klystame. Rusija klimpsta taktiniame sausumos pajėgų mūšyje, bet aviacija Rusijos rimtoji realiai dar nėra panaudota. (…) Rusija irgi puikiai supranta, kad negali mesti visų resursų į Ukrainą, nes žaidimas gali būti kur kas didesnis“, – kalbėjo jis.
D. Šlekys Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ ragino neapsigauti galvojant, kad jei vakarų lėktuvai pradės skraidyti virš Ukrainos, Praha, Berlynas, Varšuva bus saugūs.
„Rusija klimpsta, bet neapsigausime Rusijos nesėkme. (...) Bet kas liečiant karinę galią ir kovą, ten jie dar oi, kiek žalos dar gali padaryti. Net jei nekokybiškai naudos tą ginkluotę, jie dar jos turi per akis. Aš jau nekalbu apie branduolinį ginklo opciją“, – aiškino jis.
VU TSPMI docentas teigė, jog ir ekspertai svarsto, kodėl didžioji Rusijos aviacijos dalis dar nėra panaudota.
„Mes matome nudaužtus, nušautus naikintuvus ir sraigtasparnių. Bet absoliuti dauguma dar nėra panaudoti. Ekspertai jau dabar vakaruose niekaip nesupranta, kas yra. Ar čia yra specialus laukimas ir delsimas, ir naudoti tai tik tada, kai miestai bus apsupti ir negalės niekas ištrūkti, juos tiesiog bombarduos. Ar yra kažkas, kas neleidžia jiems to daryti. (…) Bet realiai aviacija, ji tarsi yra, bet Rusijos turi gerokai daugiau, bet ji nekyla“, – stebėjosi D. Šlekys.
Jis teigė, jog viskas „dabar priklauso nuo Rusijos“.
„Ar Rusija nori eiti į dugną, kalbant apie humaniškumą, karo teisę. Ar dar prisilaiko, kad ir kaip dabar skamba ciniškai ir baisiai. Bet jie galėtų elgtis dar baisiau, nei elgiasi dabar“, – teigė karybos ekspertas.
Pašnekovas dar pabrėžė, jog būtina stabdyti nuotaikas Lietuvoje, kurios yra prieš NATO sprendimus.
Paklaustas ilgalaikės šio karo prognozės, D. Šlekys teigė, jog net kritus Kijevui ar Odesai, tęstųsi ilgas partizaninis karas.
„Šiame etape aš sunkiai įsivaizduoju (atsitraukimą, aut. p.). Ypač matant, kaip Rusija telkia pajėgas. (…) Labai abejoju, kad Rusija sutiks daryti kažkokias paliaubas. (…) Jie nori turėti kažkokį rimtą teritorinį prizą, kuris būtų kaip rimtas koziris derybose. Ir kol jie neturės bent Mariupolio... (...) Manau, kad mes einame link rimto partizaninio karo formato. Tikrai čia ilgam. Net kritus Kijevui ir Odesai partizaninė kova tik intensyvėtų“, – prognozavo Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas D. Šlekys.
„Karo veiksmus galėtų paveikti Kinija“
Nacionalinio saugumo klausimų ekspertas Ignas Stankovičius pirmadienį Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog NATO teks eiti į konfrontaciją su Rusija. Klausimas tik vienas – Rusijos kariuomenę reikia stabdyti dabar, ar vėliau.
„Vis tiek su NATO reikės eiti į konfrontaciją, klausimas – ar dabar stabdyti, ar vėliau“, – sakė pašnekovas.
Jis teigė, jog įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos, šalies, kuri nėra NATO dalis, yra gana sudėtinga.
„Kalba eina, kaip reikia apginti ukrainiečius nuo aviacijos“, – teigė I. Stankovičius.
Jis taip pat užsiminė ir vieną pasaulinį žaidėją, kuris galėtų daryti įtaką Rusijai.
„Karo veiksmus vienaip ar kitaip paveiktų Kinijos apsisprendimas. Kinija lyg paremia, laikosi atsargiai, dabar vėl lyg paremia. Bet žaidimas gi daug didesnis. (…) Prasidėjus ekonominėms sankcijoms, Rusijos išsigelbėjimas yra Kinija. Jeigu Kinija pasirašys gadinti santykius su vakarais ir padėti Rusijai, kuri bus nusilpusi. Sprendimas, kas čia bus Ukrainoje, daugumoje priklauso nuo Kinijos vadovybės elgesio“, – teigė I. Stankovičius.
Paklaustas, kokia dabar yra reali situacija Ukrainoje, gynybos ekspertas teigė, jog dabar būtina užtikrinti nesustojantį medžiagų tiekimą Kijevui.
„Jei vakarai negali užtikrinti tiekimo ginkluotės ukrainiečiams, gal mėnuo, gal du. Reikia galvoti, ką daryti, kad nebūtų koridoriai tiekimo užkirsti. Tai yra klausimas numeris vienas“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė saugumo ekspertas.
