„Ši kompaktiška gausaus lietaus zona atkeliavo kartu su nedidele žemo slėgio sritimi nuo Vidurio Europos, o drėgno oro zona – net nuo pietrytinės JAV pakrantės. Kita žemo slėgio sritis susidariusi ties Lamanšo sąsiauriu rytoj ryte pasieks Baltijos jūrą, o antroje dienos pusėje – Suomių įlanką ir Kareliją. Pastarojo ciklono frontų kritulių zona Lietuvą pasieks ateinančią naktį ir rytą, kai kur lis gausiai.

Rytoj rytą sustiprės vakarų vėjas: pirmiausia – pajūryje iki 15–17 m/s, vėliau – Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvoje iki 12–15 m/s. Sekmadienį galimas tik nedidelis lietus ir daugiausia rytiniame Lietuvos pakraštyje. Šiandien trumpam į Lietuvą atslinks šiltesnio oro porcija, tačiau dėl apsiniaukusio oro ir vėjo mes to nelabai pajusime.

Šeštadienį ir sekmadienį visoje Lietuvoje vyraus vėsūs ir debesuoti orai. Vėsi numatoma dar ir pirmadienio naktis, vietomis bus tik 6–9 °C šilumos. Pirmadienį–trečiadienį stiprės regioninė aukšto slėgio sritis virš Vidurio Europos, mes sulauksime daugiau saulės ir orai, bent dieną, ims po truputį šilti – iki 18–24 °C.

Ketvirtadienį nuo Šiaurės jūros Lietuvą pasieks naujo ciklono frontinė zona su krituliais: pietryčių vėją keis pietvakarių, daug kur gausiai palis, rytinėje dalyje išliks šilta (20–24 °C), o vakarinėje – debesuota, lietinga ir vėjuota“, – artimiausių dienų orų prognozėmis savo kassavaitinėje apžvalgoje dalijasi mokslininkas.

Anot G. Stankūnavičiaus, jo minimas ciklonas, kuris Lietuvą pasiekti turėtų ketvirtadienį, greitai mūsų regiono nepaliks ir trauksis pamažu.

„Kitą savaitgalį oras nebus toks vėsus, kaip šią savaitę, tačiau permainingas. Dienomis oro temperatūra kils iki 17–22 °C, naktimis ir rytais kris iki 9–14 °C šilumos. Rytinėje ir šiaurinėje dalyje dienomis galimi trumpalaikiai lietūs, o vakarinėje (ypač pajūryje) dėl gūbrio nuo Vidurio Europos – saulėti orai. Tačiau prognozių patikimumas dėl dabar vyraujančių judrių ciklonų virš Šiaurės Europos yra nedidelis“, – ilgesnio laikotarpio prognozes apžvelgia jis.

Mažai gerų naujienų meteorologas turi ir dėl likusios liepos. Mokslininko teigimu, turėtų išlikti dabartinės tendencijos.

„Paskutinį liepos dešimtadienį, įvairių prognostinių šaltinių duomenimis, turėtų laikytis dabartinės tendencijos: judrūs ciklonai virš Šiaurės Europos, o virš Vakarų ir Pietų Europos – Azorų anticiklono gūbrys. Nors orai Lietuvoje tokioje situacijoje būna nepastovūs, tačiau oro temperatūra ir kritulių kiekis bus artimi daugiametei normai“, – aiškina G. Stankūnavičius.

Mokslininkas pastebi, kad šiandien yra būtent ta diena, pagal kurią seniau buvo prognozuojama, kokie orai laukia ateinančias 7 savaites.

„Šiandien liepos 10 d. – seniau buvo tikima, kad pagal šios dienos orus galima numatyti bene visos likusios vasaros orų pobūdį. Ši diena dar vadinama „septyniais broliais miegančiais“. Jeigu lietinga, tai lietinga bus dar visa savaitė (7 dienos) arba net kitos septynios savaitės. Jeigu sausa – tai greičiausiai nelis dar savaitę arba beveik iki vasaros pabaigos. Trumpiau tariant, išeitų, kad laukia arba lietingi ir, greičiausiai, vėsūs orai, arba sausmetis. Lietuvoje tokių ilgų laikotarpių su anomaliais orais tikimybė nedidelė jau vien dėl to, kad lietingi ar sausringi orai paprastai ilgai laikosi ne visoje Lietuvos teritorijoje, o tik dalyje jos“, – pastebi G. Stankūnavičius.

Vis dėlto, anot jo, tokia senolių orų prognozė nebuvo visai laužta iš piršto, tam yra ir mokslinis pagrindimas.

„Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje didelio masto slėgio ir temperatūros laukai Šiaurės pusrutulyje galutinai persitvarko vasaros režimu. Vėl sustiprėja pavasarį nusilpę atmosferos veiklumo centrai virš vandenynų – Azorų (Atlanto) ir Havajų (Ramiojo vandenyno) aukšto slėgio sritys bei Islandijos žemo slėgio sritis. Terminė žemo slėgio sritis virš Azijos taip pat pasiekia didžiausią intensyvumą – pagrindinis centras lokalizuojasi Pakistane ir šiaurės vakarų Indijoje bei Persijos įlankos regione. Todėl šiuo metu Indijos vasaros musonas taip pat pats intensyviausias. Tiesa, musono nešami lietūs Pietų Azijoje pasiskirsto labai netolygiai: Artimieji Rytai, Arabijos pusiasalis, Iranas ir Vidurio Azija (išskyrus kalnus) beveik negauna nė lašo, o Bangladešas, šiaurės rytinės Indijos valstijos, Himalajų kalnų pietiniai bei Vakarų Gatų (Ghatų) vakariniai šlaitai – užtvindomi. Dabar ten per savaitę iškrenta nuo 150 iki 400 mm kritulių. Kitos gausių kritulių zonos Pietryčių Azijoje bei pietinėje ir rytinėje Kinijoje labiau priklausomos nuo Tolimųjų Rytų musono intensyvumo.

Europoje liepą dažniau nei birželį formuojasi aukšto slėgio zona Viduržemio jūros regione bei Pietų ir kartais – Vidurio Europoje. Žemo slėgio sritis laikosi virš Šiaurės rytų Atlanto ir Skandinavijos. Pietų Europoje ir Balkanuose nuo liepos pradžios iki rugsėjo vidurio būdingi saulėti, sausi ir neretai karšti orai. Todėl daugelis Šiaurės ir Vakarų Europos gyventojų vasaros viduryje ir antroje jos pusėje savo atostogų planus sieja su minėtais regionais. Tačiau būna ir išimčių. Globalios cirkuliacijos modeliais nustatyta, kad aukšto slėgio srities padėtis virš Viduržemio jūros bei jos pastovumas glaudžiai susijęs su Pietų Azijos (Indijos) musono intensyvumu ir pastovumu. Kai musoninės liūtys Indostano pusiasalyje ilgam nutrūksta pačiame vasaros musono įkarštyje, keičiasi atmosferos cirkuliacija ir rytinėje Viduržemio jūros dalyje bei Balkanuose. Čia gali prapliupti liūtys bei sustiprėti vėjas“, – rašo meteorologas.