Neviešuose posėdžiuose bylą išnagrinėjusi Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija nusprendė panaikinti dar praėjusių metų vasarą Vilniaus apygardos teismo priimtą sprendimą, kuriuo palikimas atiteko ne R. Karpavičiaus sūnui Rokui Karpiui, o 2019 m. kovo 28 d. su R. Karpavičiumi susituokusiai kaunietei Aistei Grybauskienei, po santuokos sudarymo pasirinkusiai Karpavičienės pavardę, ir broliui Henrikui Karpavičiui. Jie abu buvo nurodyti R. Karpavičiaus testamente: H. Karpavičiui ir A. Karpavičienei atiteko po pusę verslo, o moteriai dar ir vilos Lietuvoje bei Ispanijoje.
Kasacinio teismo teisėjai nutarė patenkinti R. Karpavičiaus sūnaus R. Karpio skundą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kaip informuoja LAT, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka R. Karpis prašė surengti žodinį bylos nagrinėjimą, nes jis norėjo pateikti klausimus ekspertizę atlikusiems ekspertams, tačiau teisėjai nenustatė poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, paskyrė jos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka ir išaiškino šalims teisę iki teismo posėdžio dienos pateikti apeliacinės instancijos teismui raštu savo poziciją dėl pakartotinės ekspertizės akto.
Kai R. Karpis pateikė nuomonę dėl ekspertizės akto, apeliacinės instancijos teismas nusprendė pateiktą nuomonę priimti ir vertinti, o priimdamas sprendimą teismas nenustatė pakartotinės ekspertizės akto trūkumų, nurodė, kad šis aktas yra daug išsamesnis ir detalesnis už pirmosios instancijos teisme gautą ekspertizės aktą.
„Apeliacinės instancijos teismas pakartotinės ekspertizės aktą vertino kaip patikimesnį, pagrindinį įrodymą byloje ir konstatavo, kad ieškovo pateikta nuomonė dėl šio akto vertinimo nesudaro pagrindo juo nesivadovauti“, – teismo pranešime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į dviejų atliktų ekspertizių aktų išvadų vienodumą, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu.
Vis dėlto LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nusprendė, kad pakartotinę teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto apklausa žodiniame teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti laikoma absoliučia šalių teise ar teismo pareiga, apeliacinės instancijos teismas turi nuspręsti, ar konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas teismui pripažinti, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
„Tai nuspręsdamas, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į bylos esmę ir aplinkybes, eksperto išvados įtaką ginčo išsprendimui iš esmės, poreikį aiškintis ekspertinio tyrimo eigą ir jo metu nagrinėtus specialių žinių reikalaujančius klausimus, šalių galimybę pateikti teismui visus savo argumentus, šių įvertinimo galimybę bylą teisme nagrinėjant rašytinio proceso tvarka ir neatliekant išvadą pateikusio eksperto apklausos, kt.“, – pažymėjo LAT.
Anot kasacinio teismo, apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nepateikė jokio konkretaus vertinimo dėl R. Karpio nuomonėje išdėstytų klausimų, atsakymų į juos bei jų reikšmės teismo atliekamam faktų nustatymui ir ginčo išsprendimui.
„Iš esmės apeliacinės instancijos teismas rėmėsi pakartotinės ekspertizės akte nurodytais atitinkamais duomenimis, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo nuomonėje išdėstyti klausimai, kuriuos ieškovas siekė užduoti ekspertams, yra susiję su testatoriaus sveikatos būklės, atitinkamų aplinkybių ir medicininių įrašų vertinimu ir yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje teismo atliekamam faktų nustatymui bei galėjo būti reikšmingi ginčo išsprendimui iš esmės, jiems išsiaiškinti ir atsakymams į juos gauti apeliacinės instancijos teisme buvo būtina apklausti ekspertizę atlikusius ekspertus, juolab kad apeliacinės instancijos teismas pakartotinės ekspertizės aktą vertino kaip esminę reikšmę turintį įrodymą nagrinėjamoje byloje“, – LAT teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai byloje neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo ir nesudarė R. Karpiui galimybės žodžiu apklausti pakartotinę ekspertizę atlikusių ekspertų, atitinkamai pateikti savų argumentų dėl byloje gauto naujo įrodymo, todėl perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Milijonieriaus R. Karpavičiaus pasirašytą testamentą buvo bandyta užginčyti, nes esą jis buvo sudarytas apgaulės būdu – dar 2019 m. kovo 5 d., kai dokumentas buvo patvirtintas Kaune pas notarą, R. Karpavičius sirgo sunkia liga – smegenų vėžiu. Tuo metu juo rūpinosi netrukus (kovo 28 d.) su juo susituokusi jo draugė A. Grybauskienė, po santuokos sudarymo pasirinkusi Karpavičienės pavardę.
Prieš mirtį R. Karpavičius iš savo sūnaus atėmė paveldėjimo teisę į pusę savo valdyto turto – vyras pakeitė anksčiau parašytą testamentą. Vėliau paaiškėjo, kad šį sprendimą tėvas galėjo priimti dėl didelių konfliktų su sūnumi – Delfi.lt jau skelbė milijonieriui siųstas R. Karpio žinutes telefonu. Teisme, redakcijos žiniomis R. Karpis neneigė, kad rašė tėvui, tačiau teisinosi, jog tuo metu ant jo buvo labai supykęs, nusivylęs ir apimtas emocijų išliejo savo pyktį.
Dar 2018 m. lapkričio 22 d., kai milijonieriui turėjo būti atliekama (ir buvo atlikta) sudėtinga operacija, į jo mobilųjį telefoną atskriejo žinutės, kuriose buvo nufotografuotos įvairios ištraukos iš knygų apie vėžį, – jose buvo rašoma, kad augliai susiformuoja piktiems žmonėms.
Tėvo pasirašytą testamentą teisme užginčyti bandęs R. Karpis po tėvo mirties nieko nepaveldėjo, todėl kartu su teisininkais bandė įrodyti, kad testamentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, nes jį pasirašydamas R. Karpavičius esą nesuvokė savo veiksmų.
Anksčiau bylą nagrinėję teismai buvo paskyrę ne vieną kompleksinę pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, bet po jų išvadų teisėjai savo sprendimo dėl testamento teisėtumo taip ir nepakeitė.
R. Karpavičius valdė daugybę turto, jo palikimas, kaip buvo skelbta, galėjo siekti net 120 mln. eurų.
Delfi.lt anksčiau skelbė, kad teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje pirmoji R. Karpavičiaus sutuoktinė Audronė Karpavičienė siekė įrodyti, kad verslininko turėtas turtas yra bendras, todėl turėtų būti padalintas perpus. Šį procesą moteris pradėjo dar 2018 m. pabaigoje, kai sužinojo apie sunkią R. Karpavičiaus ligą.
„Mano santykiai su tėvu nėra šilti“, – vėliau per apklausą policijoje sakė R. Karpis.
Kas įvykdė šią itin didelės vertės vagystę (buvo pavogtos skulptūros, paveikslai, statulos, laikrodžių kolekcijos), policija taip ir neišaiškino, ikiteisminis tyrimas šiuo metu sustabdytas.
Anksčiau R. Karpis žiniasklaidai yra pasakojęs, kad su tėvu prieš mirtį negalėjo pabendrauti, – esą ne kartą „kitos pusės“ prašė leisti su juo pasikalbėti ir iš jo paties lūpų išgirsti, kokia yra jo valia, bet neva šis taip ir negalėjo pasimatyti.
„Kitai pusei aš pasakiau: duokit man pasikalbėti su mano tėvu, tegul jis man tiesiai šviesiai į akis pasako, kokia yra jo valia, ir aš tą valią gerbsiu“, – kalbėjo jis.
Vyras taip pat piktinosi, kad jam net nebuvo pranešta, kada tėvas mirė ir yra laidojamas, todėl negalėjo su juo atsisveikinti nei dar esant gyvam, nei jau mirus.
R. Karpis žiniasklaidai taip pat neneigė savo kriminalinės praeities – pripažino, kad buvo teisiamas Naujojoje Zelandijoje, tačiau neigė, jog būtent dėl to tėvas nusprendė pakeisti testamentą ir jam nieko nepalikti: „Taip, kaip tėvas, jis pyko už mano veiksmus, ir tai yra suprantama, ir aš pykčiau, bet tai nereiškia, kad jis manęs išsižadėjo, kaip sūnaus.“
Sovietiniais laikais buvo teistas ir R. Karpavičius – dėl įsilaužimo į parduotuvės patalpas jis kalėjo Pravieniškių pataisos namuose.
2019 m. antrą kartą vedusio R. Karpavičiaus žmona, kuri 2015 m. buvo išrinkta „Metų kauniete“, anksčiau buvo prisipažinusi, kad apie sutuoktinio testamentą sužinojo tik po šio mirties: „Raimondas buvo labai valdingas ir jo sprendimui padaryti įtakos nebuvo įmanoma, jo aplinka tai žinojo. Tai yra Raimondo valia, kurios aš negaliu komentuoti. Jo valia tiek man, tiek Henrikui (broliui – Delfi.lt) „uždėjo“ didelę atsakomybę ir parodė didelį pasitikėjimą.“
