Geopolitinis kontekstas
Praėjusi savaitė buvo užpildyta dėmesiu Kinijai. JAV dar kartą pakartojo, kad Kinija gali ryžtis perdavinėti ginkluotę ir šaudmenis Rusijai.
Mažai tikėtina, kad Kinija imtų naudoti jai tiesiogiai priklausančius karinius resursus. Tai susilauktų sankcijų, kurios nuo pasaulinės prekybos labai priklausomai Kinijos ekonomikai būtų itin skausmingos.
Labiau tikėtina, kad Pekinas bandys neleisti Rusijai pralaimėti ir iš to gauti maksimalią naudą sau. Neatmestina, kad su tuo susijęs buvo JAV valstybės sekretoriaus A. Blinkeno apsilankymas Azijoje, kur jis susitiko su Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano ir Uzbekistano aukštas pareigas užimančiais pareigūnais.
A. Blinkenas kalbėjo apie paramą šių šalių suverenitetui, neatmestina, kad be kitų klausimų amerikiečiai atkreipė šių valstybių dėmesį, kad iš kinų per jų rankas perduoti ar parduoti ginkluotę ir šaudmenis Rusijai nebūtų pats išmintingiausias žingsnis.
Tuo pačiu agresoriaus Sanča Pansa, Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka lankėsi Kinijoje ir susitiko su šios šalies vadovu Xi Jinpingu. Įdomu, kad jie abu išreiškė „ypatingą rūpestį taikiu konflikto Ukrainoje išsprendimu“, o A. Lukašenka parėmė Kinijos „taikos planą“.
Mažai tikėtina, kad tokio lygio klausimas nebūtų suderintas su V. Putinu, todėl galima daryti tvirtą prielaidą, kad Kinijos „taikos planas“ yra bendra šių trijų režimų pozicija.
Dėl ekonominių ir prekybos klausimų, taika labiausiai suinteresuota Kinija, tad, tikėtina, Pekinas V. Putiną ir A. Lukašenką pastatė prieš faktą, kad jei nori kinų paramos, turite palaikyti šį „taikos procesą“.
Kremlius norėdamas tęsti karą, tačiau suprasdamas, jog dabar nepajėgus pasiekti strateginių rezultatų mūšio lauke, greičiausiai priima šią poziciją kaip galimybę įvykdyti strateginį persigrupavimą. Žinoma, rusai negali viešai kalbėti apie pritarimą šiam planui.
Esminė priežastis — plane deklaruojamas šalių suvereniteto ir teritorinio vientisumo pripažinimas, kas pjaunasi su siekiu įtvirtinti Ukrainos teritorijų okupaciją ir aneksiją.
Tačiau Kremliaus tylus pritarimas ir leidimas A. Lukašenkai pritarti šiam „taikos planui“, leidžia daryti prielaidą, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu Rusijai reikalingas šis Kinijos plano įgyvendinimas.
Ruošia dirvą sprendimams
Vokietijos kancleris O. Scholtzas pareiškė, kad Vakarai tarpusavyje ir su Ukraina diskutuoja apie „saugumo garantijas“ nuo Rusijos agresijos besiginančiai šaliai su sąlyga, kad ukrainiečiai apsigins nuo agresoriaus.
Pažymėtina, kad tai kancleris pabrėžė prieš vizitą į JAV, tad tikėtina, jis brėžia atsargią ir diplomatišką Vokietijos poziciją, kad kol kas Berlynas nelinkęs suteikti aiškesnės Ukrainos narystės NATO perspektyvos.
Neatmestina, kad taip rengiamasi ne tik O. Scholtzo susitikimui su J. Bidenu, bet kartu ruošiama dirva NATO suvažiavimo Vilniuje sprendimams.
Gali būti, jog tai tik Vokietijos derybinė pozicija, kuri gali keistis derybų metu, ypač jei būtų pasikeitimų fronte. Vokietijos ir JAV valstybių vadovų susitikimo metu viešai apsikeista diplomatinėmis malonybėmis, akcentuota Vakarų karinės paramos Ukrainai svarba, tačiau viešų pareiškimų dėl pokarinės Ukrainos ekspertai nefiksavo.
Tačiau jie pažymi, kad svarbiausia, jog diskusijos prasidėjo. Tuo pačiu O. Sholtzo ir J. Bideno pokalbių metu buvo paliestas ir Kinijos klausimas.
Tikėtina, aptarti galimi bendri sprendimai, jei Pekinas ryžtųsi bet kokia forma perdavinėti Rusijai ginkluotę ir šaudmenis ar kitaip reikšmingai prisidėti prie karo prieš Ukrainą.
Po „Laisvos Rusijos savanoriško korpuso“ reido į Rusijos teritoriją kol kas situacijos eskalavimo žingsnių iš agresoriaus pusės nematyti. Neatmestina, kad rusai planuoja atsaką, ar jis bus, kokio masto ir ar apskritai bus — pamatysime.
Situacija fronte
Luhansko kryptis
Svatovė. Praėjusią savaitę mūšių intensyvumas gerokai sumenko. Jei savaitės pradžioje tai galima buvo nurašyti agresoriaus pajėgų pergrupavimui, tai savaitės pabaigoje sąlyginė ramybė virto tendencija.
Galima daryti atsargią prielaidą, kad bent šiuo etapu agresoriaus bandymas judėti Kupiansko link nepavyko.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Kremina. Ukrainiečiai toliau neužleido pozicijų ir išlaikė kelio Svatovė — Kremina kontrolę artilerijos ugnimi bei neprileido agresoriaus prie ruožo Zaričnė — Nevskė — Makijivka. Maža to, jiems pavyko pastumti agresoriaus pozicijas Ploščankoje — Červonopopivkoje ir taip sumažino jo galimybes pulti.
Taip pat miškuose į pietvakarius nuo Kreminos tęsėsi pozicinės kautynės, agresoriui nieko čia reikšmingo nepavyko pasiekti. Tiesa, ir ukrainiečiams nepavyko nukirsti agresoriaus placdarmo Dibrovoje.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Lisičianskas. Visą savaitę agresorius bandė judėti palei Siverskij Doneco upę ir šiaurės rytinėse Bilohorivkos prieigose. Nežymus pasistūmėjimas esmingai nepakeitė situacijos. Ukrainiečiai išlaiko pozicijas.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Donecko kryptis
Bachmutas. Agresorius išvystė taktinę sėkmę Berhivkos — Jahidnės ruože, plėtė savo placdarmą ir pasiekė gynėjams kritiškai svarbų ruožą Bohdanivka — Chromovė.
Nors Ukrainos karinė vadovybė neigė išvedusi dalį pajėgų iš miesto, tačiau tokius pareiškimus greičiau galima vertinti kaip operacinį saugumą.
Žvelgiant iš karinės logikos, trumpėjanti kontaktinė linija ir agresoriaus stūmimasis flanguose negali diktuoti kito sprendimo, kaip tik dalies pajėgų išvedimas.
Todėl labai tikėtina, kad ukrainiečių pagrindinės pajėgos buvo išvestos iš miesto, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vienetai yra pasiruošę gintis naujame gynybos ruože Časiv Jaras — Bohdanivka — Orikhovo Vasilyvka.
Čia vieni vienetai traukiasi per kitus draugiškus vienetus, kurie yra už jų (į gynybos gilumą) užėmę kitą gynybos liniją. Kitaip tariant, Bachmute kovoję vienetai greičiausiai judės į susitelkimo rajonus labiau į gylį ir ten vykdys ilgesnę reorganizaciją.
Mažai tikėtina, kad tie patys vienetai (kuopos, batalionai), toliau užims naują gynybos liniją ir vėl kovos, bet sunku pasakyti, gali būti ir taip.
Faktas, kad neužilgo bus pokyčių kontaktinėje linijoje. Mieste, tikėtina, kaunasi priešakiniai Ukrainos gynėjų pajėgų vienetai. Flanguose (pietvakarinis flangas Časiv Jaras, šiaurinis flangas Zeleznianskė — Vaslivka) veikia stiprios ukrainiečių mechanizuotos pajėgos, kurios gynybiniais veiksmais, lokaliomis atakomis, intensyvia ir taiklia artilerijos ugnimi sutaro sąlygas draugiškų pajėgų atsitraukimui iš miesto.
Vertinimas: iniciatyvą turi agresorius.
Avdijivka — Marijinka. Agresoriaus operacijų intensyvumas banguoja.
Savaitės viduryje jautėsi štilis, tačiau antroje savaitės pusėje rusai pritraukė rezervus ir ėmė vėl rengti didesnio masto atakas, pasiekė nedidelių taktinių laimėjimų. Ypač sudėtinga situacija klostosi prie Marijinkos, kur agresorius intensyvina puolimą vakarinėje gyvenvietės dalyje, taip grasindamas atkirsti ukrainiečių aprūpinimo kelius.
Vertinimas: iniciatyvą turi agresorius.
Vuhledaras. Ukrainiečiai toliau tvirtina savo pozicijas ir kaupia resursus ateities operacijoms. Agresorius nesugalvojo nieko kito kaip dar kelis kartus pulti su prastai artilerijos ir pėstininkų remiamomis, tankų ir PKM pagrindu sudarytomis pajėgomis. Dar įdomiau, kad puolama buvo per neišminuotą vietovę. Tokios savižudiškos atakos baigėsi nuspėjamu rezultatu.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Zaporižios kryptis
Agresoriaus pastangos pasigerinti savo taktinę padėtį Orichivo, Huliajpolės ir Velyka Novosylkos apylinkėse baigėsi nesėkme, tad antroje savaitės pusėje rusų veiksmų intensyvumas gerokai sumenko.
Ukrainiečiai tęsė smūgius agresoriaus logistinei sistemai bei atakas Mariupolyje. Vis dar nežinoma, kuo yra atakuojamas šis agresoriaus logistikai kritiškai svarbus miestas (dronai, „Tochkos“ ar net GLSBD).
Tačiau kas tikrai žinoma, tai ukrainiečių dronų smūgiai rusų kariniams taikiniams Krasnodaro srityje. Ne visi jie pasiekė norėtą efektą, tačiau pats tokių smūgių faktas vers agresorių veikti gerokai atsargiau.
Vertinimas: lygiosios pozicinėje gynyboje.
Pietų kryptis
Ukrainiečiai UAV atakavo objektus Kryme, naudojo dronų spiečių taktiką.
Dėl ukrainiečių UAV, raketų, artilerijos smūgių ir vis dar pilna apimtimi neveikiančio Kerčės tilto, kryptyje veikiančios agresoriaus grupuotės logistinė situacija išlieka įtempta.
Vertinimas: lygiosios pozicinėje gynyboje.
Mūšių dinamika
Nepaisant prognozių, agresorius praėjusią savaitę nerengė masinių raketų ir UAV smūgių. Nors rusų dronų nuostoliai nežymiai paaugo (21 ir 29), tačiau vis dėlto dinamika šioje srityje gerokai mažesnė nei buvo metų pradžioje. Neatmestina, kad rusai juos taupo ateities masiškiems smūgiams.
Kiti agresoriaus nuostoliai išliko aukšti. Tai nulėmė intensyvios kautynės Kreminos, Bakchmuto, Avdijivkos — Marijinkos sektoriuose.
Mūšių kontaktinėje linijoje intensyvumas:
Bendri agresoriaus artilerijos nuostoliai išliko tokie patys (59 ir 59), tačiau MLRS netektys išaugo daugiau nei dvigubai (6 ir 13). Tai gali būti susiję su agresoriaus karštligišku bandymu perlaužti situaciją savo naudai.
Galbūt rusai MLRS naudoja siekdami neleisti ukrainiečiams įsitvirtinti naujose pozicijose prie Bachmuto, dėl ko dar labiau prastėja agresoriaus operacinis saugumas, o tuo naudojasi ukrainiečių žvalgai ir artileristai.
Agresoriaus oro gynybos priemonių nuostoliai pasiekė metų pradžioje buvusias žemumas (4 ir 1), tai mažiausi nuostoliai šioje kategorijoje per pastarąsias 4 savaites.
Tikėtina, po didžiulių ankstesnių savaičių netekčių, agresorius ėmė keisti oro gynybos vienetų vietas, stiprinti maskuotę, padidino stebėjimo ir išankstinio perspėjimo galimybes pasitelkiant radarus.
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai (5270 ir 4990) ir šarvuotose technikos nuostoliai (141 ir 110) išliko panašiai aukšti.
Agresoriaus aviacijos nuostoliai irgi grįžo į šiam mėnesiui būdingas aukštumas (2 ir 4).
Prognozės
Tikėtina, kad po dviejų savaičių resursų kaupimo agresorius šią savaitę surengs masinį smūgį raketomis ir dronais — savižudžiais prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.
Gali būti, kad nepavykus sudaryti sąlygų Kupiansko puolimui, agresorius kurį laiką rengs atakas įvairiose kontaktinės linijos vietose bei telks resursus naujam bandymui užimti Kupianską.
Neatmestina, kad ukrainiečiai pabandys pasinaudoti šią situacija ir imsis vykdyti intensyvesnes atakas šiauriniame flange arba prie Novoselivskės.
Vertinimas dėl Kremina sektoriaus išlieka nepakitęs. Tikėtina, kad ukrainiečiai bandys vystyti taktinę sėkmę pietvakarinėse Kreminos prieigose ir sieks trikdyti agresoriaus aprūpinimą kelyje Kremina — Rubižnė.
Tuo pačiu neatmestina, kad Ukrainos pajėgų vienetai pabandys spausti agresoriaus flangus prie Dibrovos, tokiu būdu mažinant grėsmę Zaričnei — Jampolivkai.
Gali būti, kad agresorius intensyvins puolimą Zaričnės link, siekdamas sudaryti sąlygas tolimesnėms operacijoms Lymano link.
Labai tikėtina, kad savaitės bėgyje ukrainiečiai užbaigs atsitraukimo operaciją iš Bachmuto ir kontaktinė linija nusistovės ties Ivanivske — Bohdanivka — Orikhovo Vasylivka — Zeliznianske.
Labai tikėtina, kad siekdamas išnaudoti tikėtinos sėkmės Bachmute demoralizuojantį efektą, agresorius intensyvins atakas Avdijivkos ruože, su tikslu bandyti apeiti įtvirtintą rajoną iš šiaurės (Krasnohorivka) arba/ir iš vakarų (Pervomaiskė).
Labai gali būti, kad tokią pat taktiką agresorius naudos ir prie Marijinkos.
Savo ruožtu tikėtinos Ukrainos vienetų didesnės atakos Vuhledaro sektoriuje siekiant nustumti agresorių link Mikilskės.
Tikėtina, kad ukrainiečiai intensyvins agresoriaus logistinės sistemos naikinimą jo užnugaryje Donecko, Zaporižios ir Pietų kryptyse.
