Geopolitinis kontekstas
NATO viršūnių susitikimo rezultatai jau aptarti visų ir iš visų kampų, praėjusios savaitės apžvalgoje pastebi ekspertai.
Jie teigia, kad tik galima konstatuoti, jog Ukraina negavo konkrečios datos, kada taps nare, tačiau iš jos kelio pašalintas narystės veiksmų planas, kas gerokai trumpina ir supaprastina priėmimą (kelias panašus į Švedijos ar Suomijos). Planas yra NATO konsultacijų, pagalbos ir praktinės paramos programa, pritaikyta individualiems šalių, norinčių įstoti į aljansą, poreikiams.
Jo nebuvimas Ukrainai sutaupo nemažai laiko. Pavyzdžiui, Lietuvai plano procesas buvo pradėtas 1999 m., taigi, užtruko 5 metus, kol mes tapome NATO nariais. Tad iš esmės priėmimas priklausys nuo politinės konjunktūros Vakaruose ir padėties fronte.
Kitas dalykas – Ukrainai tapus nare, ji (arba asmuo, kuris jai atstovaus NATO) turės veto teisę NATO aljanse priimamiems sprendimams. Pastaruosius kelerius metus matome, kaip Vengrija ir Turkija tuo puikiai naudojasi. Dėl to kai kurios valstybės, tame tarpe ir JAV, į tai žiūri atsargiai, ypač žinant dar vis nemažą korupcijos lygį bei Rusijos žvalgybos įtaką Ukrainoje.
Žinoma, diskutuojami ir kiti variantai, kurie suteiktu tvarias saugumo garantijas Ukrainai. Pavyzdžiui, Izraelio modelis arba koks nors saugumo susitarimas daugiašaliame (ar trišaliame) formate su didžiosiomis NATO valstybėmis (JAV, D. Britanija, Prancūzija), kurios tuo pačiu yra nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės bei turi branduolinį ginklą.
Viena vertus, galbūt tai mažiau ribotų Ukrainą negu narystė NATO, pavyzdžiui, smūgiuojant į agresoriaus teritoriją. Tačiau kita vertus, šios idėjos kritikai turi labai svarų argumentą — 1994 m. gruodį pasirašytą Budapešto memorandumą, kuris ir turėjo suteikti panašias garantijas Ukrainai, tačiau teliko nieko vertu popieriumi.
Nusivylimas suprantamas
Ukrainos nusivylimas suprantamas, tačiau kažin, ar pateisinamas agresyvus diplomatinis spaudimas dėl narystės NATO, kuris išvirto į nemalonius apsižodžiavimus su sąjungininkais. V. Zelenskio aštri retorika po pirmos NATO viršūnių susitikimo dienos dėl neišsipildžiusių narystės lūkesčių nedavė rezultatų, o kai kurie sąjungininkai šią kritiką priėmė asmeniškai. Kalbėdamas apie karinę paramą Ukrainai, JK gynybos ministras, B. Wallace'as priminė, kad sąjungininkai — tai ne „Amazon“ siuntų tarnyba, kuri viską pristato tik užsigeidus.
Tikėtina, kad už uždarų durų Ukrainos delegacijai buvo pasakyta ir kartesnių žodžių.
Kol kas tai neatsispindi Vakarų karinės paramos dinamikoje — nauji paketai iš JAV, Vokietijos, Prancūzijos toliau bus perduodami Ukrainai, įskaitant „Storm Shadow“ raketų analogą SCALP. Tačiau Ukrainos diplomatai ir politinė vadovybė turėtų pergalvoti, ar toks, kartais sovietinį diplomatijos stilių primenantis spaudimas („mes už jus kraują liejame, o jūs mums nieko neduodate“), neturėtų būti pakeistas nuosaikesne retorika.
G7 nusprendė teikti Ukrainai karinę, finansinę ir žvalgybinę pagalbą. Tokiu būdu prie jau pagalbą teikiančių JAV, JK, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Kanados, sistemiškiau jungiasi Japonija. Jei ji savo finansinėmis ir technologinėmis galimybėmis prisidės prie Ukrainos karinės pramonės vystymo, tai būtų labai didelis ir ilgalaikis proveržis.
Keršija turkams?
Pasirodė prieštaringos žinios dėl „grūdų susitarimo“. Turkija paskelbė, kad susitarimas pratęstas, o Kremlius informavo, kad iš jų pusės tokio sprendimo nebuvo. Neatmestina, kad rusai bando atsiteisti turkams už kelis diplomatinius spjūvius snukin („Azov“ vadų sugrąžinimas Ukrainai ir pritarimas Švedijos narystei NATO). Taigi, R. T. Erdoganas toliau balansuoja. Jis paskelbė, kad rugpjūčio mėnesį Turkijoje su valstybiniu vizitu laukia tarptautinio karo nusikaltėlio V. Putino.
Tuo tarpu kyla įtampa tarp Rusijos ir Irano. Rusai palaikė Jungtinius Arabų Emyratus dėl keleto salų, kurias Iranas laiko sava teritorija, ši Rusijos pozicija labai užrūstino Teheraną.
Nors iraniečiai sumokėjo pinigus už „Su-35“, tačiau naikintuvų dar nematė. Ar šie pykčiai bus tik trumpalaikiai, ar išvirs į didesnes problemas — sunku pasakyti. Visgi tokios vorų peštynės yra malonios akiai, teigia ekspertai.
Kariuomenėje tęsiasi valymai
Agresoriaus kariniame elite ir toliau jaučiasi „Vagner“ maišto atgarsiai. Kol samdinių likučiai bando rasti sau prieglobstį Baltarusijoje, Rusijos ginkluotose pajėgose tęsiasi valymai.
Per savaitę postų neteko 58-osios armijos vadas gen. mjr. I. Popovas ir 106-osios desanto divizijos vadas gen. maj. V. Silvestrovas, o 90-osios tankų divizijos vadas sulaikytas (oficiali priežastis — korupcija).
Savaitės pabaigoje vėl sustiprėjo gandai ir apie oro desanto pajėgų vado gen. plk. M. Teplinskio atstatydinimą. Visi generolai rusų karo propagandistų soc. tinkluose pristatomi kaip sąžiningi, karius saugantys profesionalai, rėžiantys vadovybei tiesą apie realią padėtį fronte. Ar taip tikrai yra, tenka abejoti, matant jų vadovaujamų vienetų pasirodymus mūšio lauke.
Tuo pačiu teigiama, esą jų pavaldiniai tokius įvykusius ar numatomus atleidimus vadina aukščiausios karinės vadovybės smūgiu į nugarą, esą jie paliks pozicijas kontaktinėje linijoje ir gins savo vadus nuo Maskvoje kabinetuose sėdinčių vadų. Panašu, J. Prigožino sukurtas precedentas atvėrė Pandoros skrynią ir tampa užkrečiamu.
Situacija fronte
Luhansko kryptis
Svatovė. Agresorius tęsė puolimą prie Novoselivskės, pasiekė taktinę sėkmę, tačiau pačios gyvenvietės neužėmė. Kita vertus, net ir sėkmės atveju tai mažai ką keistų, kadangi tai tik nežymus sektoriaus kontaktinės linijos ruožas, pats savaime nedarantis įtakos viso sektoriaus padėčiai. Žinoma, jei rusams pavyktų užimti Novoselivskę bei iš čia pradėti operacijas link Oskilo upės (Borova — Zagrizovė), tuomet padėtis pasikeistų. Šiuo metu tam sąlygų nėra.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Kremina. Rusų atakos Torskėje — Nevskėje nebuvo sėkmingos, tačiau jiems nežymiai pavyko pajudėti į priekį prie Dibrovos. Pastarajame ruože Ukrainos pajėgos suintensyvino artilerijos smūgius, o okupantams sėkmės išvystyti nepavyko.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Lysyčanskas. Sektoriuje dominavo pozicinės kautynės. Rusai kelis kartus pabandė atakomis Veselės — Spirnės ruože padėti savo pajėgoms Bachmuto šiauriniame flange, bet tokias iniciatyvas ukrainiečiai labai greitai užgesindavo.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Donecko kryptis
Bachmutas. Užpraeitą savaitę į sektorių mesti agresoriaus rezervai iš dalies pagelbėjo tik šiauriniame flange. Rusų pajėgos (pirmiausia 98-osios oro desanto divizijos vienetai) beatodairiškomis ir kartais net savižudiškomis atakomis numušė ukrainiečių puolimo tempą prie Berchivkos, tačiau stabilizuoti situacijos jiems nepavyko. Ukrainos gynėjai čia tęsė operacijas, puldami nuo Orihovo Vasylivkos.
Savaitės pabaigoje jiems pavyko pajudėti į priekį. Maža to, ukrainiečiai pasinaudojo atitrauktu rusų dėmesiu ir atakavo prie Rozdolivkos, sugebėdami pasistūmėti link Soledaro. Taip pat sėkmingai Ukrainos vienetai veikė pietiniame flange — agresorius nustumtas nuo kalvos prie Klišijivkos, operacijos toliau vyko prie Kurdiumivkos, dėl ko okupantai priversti buvo lyginti kontaktinę liniją prie Andrijivkos.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Avdijivka — Marijinka. Mūšiai visuose ruožuose išliko intensyvūs, tačiau jie vis labiau įgauna pozicinį pobūdį. Rusai bandė pulti, tačiau jų atakos buvo chaotiškos nuo planavimo iki vykdymo, todėl jiems šie veiksmai baigėsi labai liūdnai.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Vuhledaras. Rusai toliau kaustė Ukrainos vienetus atakomis link Novomychailivkos bei aviacijos smūgiais. Panašu, kad ukrainiečiai suprato pasyvumo kainą ir ėmė vykdyti lokalias atakas, taip sugebėdami nežymiai pasistūmėti tarp Mikilskės ir Volodymirivkaos bei prie Pavlivkos gyvenvietės. Tiesa, dar sunku spręsti, ar Ukrainos gynėjai susigrąžino iniciatyvą į savo rankas.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Zaporižios kryptis
Savaitės bėgyje ukrainiečiai intensyviai smūgiavo agresoriaus logistinei sistemai (Tokmakas, Melitopolis, Berdianskas).
Orihivas. Ukrainos pajėgoms nepavyksta prasimušti Žerebjankų link, tačiau savaitės pabaigoje jie pakeitė puolimo kryptį ir sugebėjo pasistūmėti prie Kamjanskės. Taip kontaktinėje linijoje kuriamas dar vienas „karštas taškas“, į kurį rusai bus priversti permetinėti savo vienetus.
Tuo tarpu prie Robotynės žinios geresnės. Ukrainiečiai stumiasi šiaurės rytinėse gyvenvietės prieigose, po truputį periminėdami čia esančios kalvos kontrolę. Be to, mažais žingsneliais plečia placdarmą į vakarus ir rytus nuo Robotynės. Dar sėkmingiau sekėsi vakariniame flange, kadangi ne tik pajudėta pirmyn keliu Orihivas — Polohai, bet ir nežymiai pavyko pasistūmėti link Polohų iš šiaurės vakarų (netoli nuo Dorožnyjankos).
Vertinimas: Iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Velyka Novosylka. Ukrainos vienetai stūmėsi „niekieno žemėje“ Prijutnės ir Staromajorskės prieigose, užiminėdami patogesnes pozicijas tolimesnėms operacijoms. Tuo pačiu okupantų karo propagandistai skelbė, kad ukrainiečių gynybos gilumoje formuojamos puolimo grupės iš šviežių mechanizuotų vienetų. Praeitą savaitę prasidėjęs suaktyvėjimas prie Novodoneckės aprimo. Tikėtina, didžiausią įtaką ukrainiečių operacijoms čia daro minų laukai ir juos dengiantys agresoriaus PTRK (prieštankiniai) vienetai bei minosvaidžiai. Rusų artilerija, dar aktyvi, tačiau patiria labai didelius nuostolius.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Pietų kryptis
Ukrainos pajėgos išlaikė nedidelius placdarmus prie Antonivkos tilto kairiajame Dnipro upės krante. Sugebėdamos rotuoti vienetus, remti juos artilerijos ugnimi ir oro gynybos sistemomis pridengti nuo rusų aviacijos. Akivaizdu, ukrainiečiai čia kelia rusams didelį galvos skausmą. Vis dažniau agresoriaus soc. tinkluose kalbama, jog netrukus Ukrainos vienetai išplės tuos nedidelius placdarmus ir pradės plataus masto desantinę operaciją.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Mūšių dinamika
Praėjusią savaitę agresoriaus raketų naudojimas išliko mažai intensyvus, tai atsispindėjo jų nuostoliuose (10 ir 2). Rusai akivaizdžiai taupo raketas, siekia jų pasigaminti pakankamą kiekį, o tada vėl masiškai jas naudoti.
Toks mūšio ritmas su ilgomis tiksliojo ir tolimojo nuotolio ginklo naudojimo pauzėmis ne tik nėra efektyvus karine prasme, bet ir sekina pramonę. Tokia prieiga rusams neleidžia sukaupti reikiamų atsargų, tinkamai ruoštis einamosioms ir artimos ateities operacijoms bei kitiems iššūkiams (pvz. jų išsvajotam karui su NATO). Okupantai ir toliau iš esmės rėmėsi dronais — savižudžiais, kurių nuostoliai išliko panašūs (128 ir 135).
Agresoriaus nuostolių dinamika kituose parametruose rodo sumažėjusį intensyvumą. Jis pirmiausia sąlygotas mažesniu skaičiumi aktyvių ruožų, kur puola pats agresorius.
Pažiūrėkime detaliau:
- Rusų gyvosios jėgos nuostoliai toliau mažėjo (4380 ir 3640), o šarvuotos technikos netektys išliko panašūs (102 ir 91).
- Okupantų bendros artilerijos sistemų netektys sumenko (209 ir 128). Tas pats pasakytina apie rusų oro gynybos sistemų nuostolius (23 ir 12). Skirtingai nuo mūšių kontaktinėje linijoje nuostolių, šiuose parametruose nuostoliai galėjo sumažėti dėl ankstesnėmis savaitėmis rezultatyvaus ukrainiečių artileristų darbo. Sumenkus bendram agresoriaus artilerijos ir oro gynybos sistemų skaičiui ir nuostoliai santykinai galėjo būti mažesni nei anksčiau. Taip pat tikėtina, kad po didelių nuostolių ankstesnėmis savaitėmis rusai pakeitė savo artilerijos vienetų ir oro gynybos sistemų išsidėstymą bei sustiprino maskuotę.
Bendras vertinimas ir prognozės
Ukrainos pajėgos toliau veikia pirmoje plataus masto puolimo operacijos fazėje (priešo pajėgų sukaustymas ir varginimas, taktinis klaidinimas, galimybių pagrindinėje ir remiančioje puolimo ašyse sudarymas).
Viešoje erdvėje vis dar fiksuojamas HIMARS naudojimas kontaktinėje linijoje ir artimoje agresoriaus gynybos gilumoje. Tad nepaisant sumažėjusių rusų nuostolių ir toliau galima konstatuoti, kad ukrainiečiai dar tik ruošiasi pradėti antrą plataus masto puolimo fazę (oponento pagrindinės gynybos linijos pralaužimą pagrindinėje savo puolimo ašyje, su tikslu suformuoti placdarmus tolimesniems veiksmams).
Tikėtina, kad Turkija potencialią Ukrainos narystę NATO išnaudos sau naudinga linkme, panašiu, o gal ir didesniu mastu nei tai darė priimant Švediją ir Suomiją. Tai indikuoja Turkijos deklaracija susieti jos galimą narystę ES su Švedijos prisijungimu prie Aljanso.
Prognozė dėl agresoriaus raketų ir dronų smūgių lieka nepakitusi. Agresorius nekeis savo siekio naikinti vakarietiškas Ukrainos oro gynybos sistemas, tačiau bandys atakuodamas civilius taikinius, ištampyti (išskaidyti) Ukrainos pajėgų oro gynybą.
Neatmestina, kad modernesnes raketas kontaktinėje linijoje rusai gali bandyti pakeisti S300 raketų ar dronų — savižudžių smūgiais. Nors praėjusią savaitę tokių požymių kontaktinėje linijoje nebuvo, to atmesti negalima.
Labai tikėtina, kad J. Prigožino maištas tampa precedentu, kuriuo gali imti sekti Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškiai. Ar tai yra spontaniškas, padėtimi fronte nepatenkintų Rusijos kariškių bandymas sekti iš dalies pavykusiu „Vagner“ grupuotės pavyzdžiu, o gal tai Kremliaus klanų kovos dėl valdžios dalis? Dar sunku spręsti.
