Mūšių dinamika
Apžvelgdami praėjusią savaitę ekspertai rašo, kad Ukraina tęsė smūgius agresoriaus gynybos gilumoje. Didžioji dalis jų buvo koncentruota Ukrainos – Rusijos šiauriniame pasienyje. Atskirai reikėtų išskirti bendrą GUR ir SBU operaciją, atakuojant V. Putinui artimo oligarcho V. Lysino valdomą Lipecko metalurgijos gamyklą.
Teigiama, kad jos produkcija buvo naudota branduolinių raketų gamybai.
Užpraeitos savaitės pabaigoje bandydama bet kokia kaina išvystyti operacijos Avdijivkoje sėkmę, Rusijos aviacija sumokėjo brangią kainą (minus 3 orlaiviai). Tačiau okupantai iš šių nesėkmių nepasimokė – ukrainiečiai per praėjusią savaitę sunaikino net 5 rusų orlaivius, tarp kurių ir strateginę reikšmę agresoriaus žvalgybai ir operacijų valdymui turintį A50.
Prieš metus Baltarusijoje, irgi vasario pabaigoje, po dronų atakos buvo stipriai apgadintas pirmasis A50 orlaivis, stovėjęs oro uoste. Šių metų sausio 14 d. agresorius neteko antrojo, kurį ukrainiečiai numušė virš Juodosios jūros. Taigi, su praėjusios savaitės Ukrainos pajėgų oro gynybininkų grobiu – jau trys A50 minus. Vienas toks kainuoja apie 350 mln. JAV dolerių.
Agresorius savo oro pajėgose turėjo 9 tokius modernizuotus V2 orlaivius. Įdomu tai, kad iki 2022 m. vasario 24 d. Baltarusijoje buvo 3, iš kurių bent 1, o dažnai ir 2, visada būdavo ore. Prasidėjus plataus masto karui, Baltarusijoje jų skaičius išaugo iki 4-5, iš kurių 2 pastoviai skraidė.
Faktas, kad jie rotuojasi (vieni ant žemės, kiti ore), kadangi jie visi buvo pagaminti dar sovietų sąjungoje (iki 1992 m.), jiems reikalinga techninė priežiūra bei remontas. Šiuo metu Rusija nėra įgali pasigaminti tokius lėktuvus, todėl atstatyti pajėgumą nėra galimybių. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, 6 likusiems A50 orlaiviams aptarnauti pasienio erdvės su NATO valstybėmis stebėjimą ir pilnavertį žvalgybinės informacijos rinkimą, analizavimą bei operacijų valdymą Ukrainoje, tampa praktiškai neįmanoma.
Agresoriaus pajėgų vadovybei teks spręsti, kur bus jų prioritetai.
Okupantai praėjusią savaitę didžiąja dalimi rėmėsi iranietiškų dronų „Shahed“ smūgiais. Tai atsispindi jų nuostoliuose.
Raketų nuostoliai gerokai sumenko, o dronų netektys – išaugo: 192 ir 232.
Nepaisant to, rusai toliau taikė kombinuotų smūgių taktiką, kuomet dronų antskrydžiai derinami su raketų atakomis. To išdavoje ne tik teroriziuoti civiliai gyventojai, bet ir atakuoti karinę reikšmę turintys ukrainiečių objektai.
Pavyzdžiui, savaitės pabaigoje buvo stipriai apgriauta Kostjantinivkos geležinkelio stotis (Bachmuto sektorius).
Kitų agresoriaus nuostolių dinamika:
- Rusų gyvosios jėgos nuostoliai išliko panašiai aukšti (7230 ir 7390).
- Okupantų šarvuotos technikos netektys kažkiek sumenko, bet išliko ženklios (323 ir 298).
- Tuo tarpu rusų artilerijos nuostoliai ir toliau auga (237 ir 287). Tas pats pasakytina apie agresoriaus oro gynybos sistemų (8 ir 10) ir logistinio transporto netektis (144 ir 275).
Agresoriaus nuostolių dinamikos skaičiavimai paremti Ukrainos Generalinio štabo duomenimis.
Situacijos vertinimas
Tikėtina, sutaupęs raketų, agresorius ųią savaitę surengs didelio masto, kombinuotą smūgį prieš Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą.
Bendri okupantų manevrinių vienetų nuostoliai išliko labai aukšti, artimame užnugaryje veikiančių rusų vienetų (artilerijos ir oro gynybos sistemos, logistinis transportas) netektys išaugo. Tiesa, antroje savaitės pusėje nuostolių dinamika ėmė kristi.
Tai galima būtų aiškinti taip:
Įsitvirtinusios Avdijivkoje, agresoriaus pajėgos persigrupavo ir atnaujino intensyvias atakas, siekdamos išlyginti kontaktinę liniją sau naudinga linkme.
Ukrainos gynėjai kaunasi priešakinėse pozicijose, tačiau esant per dideliam rusų spaudimui, atsitraukia į pagrindines pozicijas Berdyčiai – Orlivka – Tonenkė. Tai – logiškas ir pamatuotas sprendimas, tačiau panašu, kad rusai nusiteikę ties tuo nesustoti ir nori išstumti ukrainiečius iš pagrindinių pozicijų.
Užpraeitos savaitės pabaigoje rusai gerokai suintensyvino operacijas Orivhivo sektoriuje. Motošaulių ir desantininkų pastangomis jie visą savaitę siekė išstumti Ukrainos gynėjus iš Robotynės pleišto.
Per savaitę okupantams pavyko šiek tiek pasistūmėti ir išplėsti „niekieno žemę“, tačiau ukrainiečiai išlaiko pagrindines pozicijas. Skirtingai nei prie Avdijivkos, čia agresorius skelbia apie labai intensyvų ukrainiečių artilerijos darbą.
Tad neatmestina, kad nemaža dalis agresoriaus artimame užnugaryje veikusių rusų vienetų nuostolių buvo padaryta būtent čia. Jei yra būtent taip, galima viltis, kad agresoriaus bandymai nupjauti Robotynės pleištą žlugs ir kontaktinė linija stabilizuosis ties pagrindine ukrainiečių gynybos linija.
Ilgą laiką liepsnojusiuose Svatovės ir Kreminos sektoriuose padėtis ėmė rimti. Dėl to bendras agresoriaus nuostolių mastas antroje savaitės pusėje ėmė mažėti. O mūšiai prie Synkivkos ir Tabaivkos įgavo pozicinį pobūdį.
Prie Ternų rusų atakos tęsiasi, tačiau jos gerokai retesnės ir nebe tokios intensyvios kaip prieš savaitę ar dvi. Gali būti, kad tai Avdijivkos operacijos pasekmė, kaidalis Svatovėje ir Kreminoje veikusių vienetų buvo permesta link Avdijivkos.
Dabar agresorius persigrupuoja ir, tikėtina, artimiausiu metu pamatysime, ar jo pajėgos dar turi puolimo potencialo sukurti papildomus įtampos židinius prie Syversko bei pajudėti link Kupjansko.
Geopolitiniame fronte ir toliau neliūdna
Ūkininkų protestai Lenkijoje nušvito naujomis spalvomis, kai protestuotojai pradėjo demonstruoti SSRS vėliavas ir prorusiškus plakatus.
Tačiau net ir po to iš Lenkijos valdžios daug iniciatyvos nėra: derybos siūlomos tik už mėnesio, kovo 28 d., nors Ukrainos delegacija jau buvo paprašiusi susitikimo penktadienį. Maža to, nuo kovo 1 d. fermeriai pradeda blokuoti ir Lietuvos – Lenkijos pasienį, o Lietuvoje taip pat pasirodė raginimų blokuoti Suvalkų koridorių.
Tai yra tiesioginė grėsmė NATO pajėgų ir logistikos mobilumui, užtikrinant rytinio Aljanso flango saugumą. Be to, Lenkijos ūkininkai grasina užblokuoti ir vieną iš svarbesnių pasienio kontrolės punktų su Vokietija. Taigi, karinė ir humanitarinė pagalba gali strigti dar net nepasiekusi Lenkijos, o ką jau kalbėti apie bendrąją logistiką. Kitos logistinės alternatyvos miglotos – Slovakija ir Vengrija kategoriškai atsisako remti Ukrainą, o Rumunija yra per sunkus variantas logistikai.
Skelbiama, kad Moldovos separatistiniame Padniestrės regione vasario 28 d. vyks „deputatų“ suvažiavimas, kurio metu regionas gali pareikalauti prisijungti prie Rusijos, nes nori „apsaugoti regioną nuo grėsmių iš Moldovos ir NATO“.
Labai tikėtina, kad „rinkimų“ Rusijoje kontekste tai turėtų tapti dar viena popierine V. Putino pergale (šalia „referendumų“ Ukrainos teritorijoje).
Naujoje Europos šalių gyventojų apklausoje 37 proc. respondentų pasisakė už siekį paraginti Ukrainą sėsti prie derybų stalo. Apie 30 proc. pasisakė už tolimesnę karinę paramą ukrainiečiams, siekiant atsiimti prarastas teritorijas.
Trečdaliui apklaustųjų Europoje dėl šio klausimo nei šilta, nei šalta. Tuo pačiu tik vos 10 proc. gyventojų tebetiki Ukrainos pergale. Respondentų teigimu, labiausiai pesimizmą skatina ne tik JAV Kongrese stringanti parama Ukrainai bet ir galimybė, kad D. Trumpas gali laimėti šiemet vyksiančius JAV prezidento rinkimus.
„Nesame sociologai, tačiau galima daryti prielaidą, kad transatlantinėje bendruomenėje trūksta lyderystės priimant sprendimus ir aiškinant visuomenėms, kodėl tie sprendimai yra gyvybiškai svarbūs“, – rašo ekspertai.
Jų teigimu, negalima sakyti, kad karinė pagalba Ukrainai sustojo. Danija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė bei Vokietija, pasirašė ilgametės paramos Ukrainai sutartis bei įsipareigojo ženkliai padidinti Ukrainos artilerijos pajėgumus.
Viešėdami Ukrainoje, Italijos ir Kanados premjerai taip pat pasirašė dvišales gynybos sutartis. Europos Sąjunga priėmė 13-ąjį sankcijų paketą, kuriuo labiausiai taikomasi į Rusijos gynybos industriją. JAV žada taikyti sankcijas Irano gynybos pramonei dėl paramos Rusijai kare prieš Ukrainą.
„Lauksime, kada žodžiai ir popierius virs kūnu“, – apžvalgoje rašo ekspertai.
