Geopolitinis kontekstas
Europos komisija siūlo pradėti derybas su Ukraina bei Moldova dėl šių šalių narystės ES. Taip neretai ir Lietuvoje keikiami eurobiurokratai žengia pirmą žingsnį formaliai priimant kovojančią Ukrainą į Europos šeimą.
Toks proaktyvumas atsirado ne be didžiosios daugumos valstybių narių paraginimo. Pasirodė informacija, kad Vokietija 2024 m. planuoja karinę paramą Ukrainai padvigubinti. Šis pažadas yra signalas Ukrainos narystei besipriešinančioms ir iš esmės prorusišką poziciją užimančioms Vengrijai ir Slovakijai.
Jis reiškia ne tik tai, kad didžioji dalis valstybių narių remia Ukrainos narystę ES, bet tai yra prima kregždė, kad jei reikės — laisvoji Europa ras būdų, kaip sutramdyti pagalius į ratus kaišiojančius žaidėjus.
Trečiadienį San Franciske numatytas JAV prezidento J. Bideno ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimas. Tarp ekonomikos, Taivano, kitų klausimų neabejotinai vietos atsiras diskusijoms ir apie Ukrainą. Besiruošiant šiam susitikimui, abi pusės aptarė branduolinių ginklų kontrolės klausimus.
Tai įvyko tuo metu, kai Rusija paskelbė pasitraukianti iš įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties. Gali būti, kad be kitų klausimų, šis amerikiečių ir kinų susitikimas vienas iš signalų Kremliui, kad jų šantažas nesuveiks.
Ukrainoje tęsiasi užpraeitą savaitę gerokai suintensyvėjusios vidaus politinės rietenos. Nors Ukrainos valdžia paskelbė, jog kol vyksta karas, rinkimų šalyje nebus, tačiau įvairios politinės jėgos kritikuodamos V. Zelenskio administracijos politiką (kuri tikrai nėra tobula) siekia prisirinkti politinių taškų.
Agresoriaus delegacija su mažuoju V. Putinu priešakyje lankėsi Kazachstane. Tikėtina, Kremliaus klika šiuo vizitu tikėjosi užtvirtinti savo kaip metropolijos įvaizdį. Sunku pasakyti, kokie konkretūs susitarimai buvo priimti už uždarų durų, tačiau nepanašu, kad agresorius pasiekė savo tikslus. Geriausias to įrodymas — Kazachstano prezidento K. Tokajevo kalba ne rusų, o kazachų kalba, kas rusų delegacijoje sukėlė lengvą šoką.
Situacija fronte. Luhansko kryptis
Svatovė. Rusai tęsė bandymą perkirsti kelią Kupjanskas — Krochmalnė ir taip blokuoti Kupjansko miestą iš rytų. Okupantai sugebėjo įvairiuose ruožuose pasistūmėti, tačiau tai labiau taktinio pobūdžio pasiekimas, kuris operacinio efekto šiuo metu nekuria. Ukrainos pajėgos išlaiko pozicijas neprileisdami agresoriaus prie kelio.
Vertinimas: iniciatyvą turi agresorius.
Kremina. Praėjusią savaitę agresoriaus pajėgos pabandė kiek suaktyvinti veiksmus šiauriniame flange, tačiau tai buvo labiau epizodinis bandymas. Sektoriuje pagrinde dominavo pozicinės kautynės pietiniame flange.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Lysyčanskas. Sektoriuje taip pat dominavo pozicinės kautynės, kontaktinėje linijoje pakitimų nefiksuota.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Donecko kryptis
Bachmutas. Nors Ukrainos pajėgos išlaiko potencialą pulti bei kontroliuoja tam patogią vietovę pietiniame flange, tačiau, panašu, rusų savižudiškos kontratakos šiauriniame flange davė rezultatų.
Ukrainos gynėjai buvo priversti permetinėti pajėgas į šiaurinį flangą, dėl ko jų atakų tempas pietiniame flange sumenko. Tuo pasinaudojo agresorius — ėmė intensyviau atakuoti Klišijivkos — Andrijivkos ruože. Matydami prastas tendencijas, ukrainiečiai savaitės pabaigoje suaktyvino savo veiksmus šiaurinio flango Soledaro ruože. Jie kiek pasigerino savo taktinę situaciją prie Rozdolivkos, tačiau ar tai taps tendencija, sunku pasakyti.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Avdijivka — Marijinka. Agresoriaus pajėgos šiauriniame flange pasiekė taktinę sėkmę ir išplėtė savo placdarmą prie geležinkelio. Rusai vis dažniau ėmė jį kirsti ir bandyti įsitvirtinti Stepovės prieigose.
Okupantai sugebėjo susikurti siaurą placdarmą vakarinėje geležinkelio dalyje. Tai matydami Ukrainos vienetai ėmė vykdyti atakas į agresoriaus flangą nuo Keramiko link Krasnohorivkos.
Vertinimas: iniciatyvą turi agresorius.
Vuhledar. Ukrainiečiai atmušė keletą rusų bandymų pasistūmėti prie Novomychailivkos bei Mykilskės, o antroje savaitės pusėje situacija kontaktinėje linijoje kiek aprimo.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Zaporižios kryptis
Savaitės bėgyje ukrainiečiai intensyviai smūgiavo agresoriaus V2 ir logistinei sistemai Tokmake, Melitopolyje, Mariupolyje, Rostove prie Dono. Savo ruožtu agresorius surengė keletą stiprių smūgių taikiniams Zaporižios mieste.
Orichivas. Ukrainos pajėgos sugebėjo pasiekti taktinę sėkmę rytiniame flange, įsitvirtino ir kiek išplėtė Robotynės pleištą. Rusų kontratakos nebuvo sėkmingos tiek dėl ukrainiečių veiksmų (atakos krypčių kaitaliojimo ir tvirtos gynybos), tiek dėl pasikeitusio rusų pajėgų sudėties branduolio kontaktinėje linijoje (dabar nemažą dalį sudaro iš kalinių suformuoti „Štorm Z“ vienetai).
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Velyka Novosylka. Agresorius puolimo veiksmais prie Staromajorskės ir Zolota Nivos bandė perimti iniciatyvą, tačiau patyrė didelių nuostolių. Ukrainos gynėjai išlaiko pozicijas, vykdo lokalias kontratakas. Iš esmės susidūrimai vyksta dėl „niekieno žemės“ kontrolės.
Vertinimas: lygiosios po aktyvių veiksmų.
Pietų kryptis
Ukrainos pajėgos surengė eilę sėkmingų kombinuotų atakų prieš agresoriaus karinę infrastruktūrą Kryme ir šio pusiasalio „butelio kakliuke“ (pvz. dviejų desantinių laivų sunaikinimas, ataka prieš degalų saugyklą Feodosjoje, smūgis rusų vadavietei Skadovske, logistinės kolonos sunaikinimas ir kt.). Okupantai intensyviai apšaudė Chersono miestą bei Odesos uostą.
Ukrainiečiai išplėtė savo placdarmą kairiajame Dnipro upės krante. Didžiausias judesys stebimas Krynkų gyvenvietėje, tačiau ir kitur fiksuojamas nors ir nežymus, bet tam tikras pasistūmėjimas į priekį. Rusai pralaimi elektroninės kovos (EW) ir artilerijos dvikovas.
Vertinimas: iniciatyvą turi ukrainiečiai.
Mūšių dinamika
Agresorius tęsė intensyvius smūgius tolimojo poveikio ugnies priemonėmis. Tiesa, vertinant pagal nuostolių dinamiką, intensyvumas kiek sumenko (raketos: 10 ir 6, UAV: 135 ir 98). Tačiau rusai atakavo Ukrainos rajonus, kurie buvo mažiau pridengti moderniomis oro gynybos sistemomis bei keitė atakų kryptis (po ilgo laiko buvo smūgiuota į Kyjivą).
Tai lėmė, jog dalis rusų raketų ir UAV pasiekė tikslą. Agresoriaus prioritetiniai taikiniai išlieka tie patys: 1) energetinė infrastruktūra (ruošiantis šaltajam metų laikotarpiui), 2) jūrų uostų infrastruktūra (su tikslu daryti įtaką „grūdų susitarimo“ dinamikai) ir 3) kariniai oro uostai (su tikslu medžioti „Su24“, t.y. „Storm Shadow“/SCALP nešėjus).
Praėjusios savaitės agresoriaus kiti nuostoliai rodo jo problemas kontaktinėje linijoje bei užnugaryje. Savaitės antroje pusėje suaktyvėjusios agresoriaus operacijos Avdijivkos sektoriuje atsispindi ir okupantų nuostolių dinamikoje.
Rusų gyvosios jėgos nuostoliai toliau augo (6010 ir 6660). Gyvosios jėgos nuostolių augimas tiesiogiai koreliuoja su šarvuotos technikos ir artilerijos sistemų nuostoliais.
Tad galima teigti, kad karščiausiuose ruožuose (ypač Avdijivkoje) rusai išlaiko mechanizuotų vienetų puolimo potencialą bei galimybes šias operacijas remti ugnimi. Užpraeitą savaitę situacija buvo kitokia (gyvosios jėgos nuostoliams augant, šarvuotos technikos ir artilerijos netektys kaip tik krito), kas rodė sėkmingą ukrainiečių darbą atkertant šias tris esmines rusų puolimo dedamąsias bei rusų požiūrį saugoti techniką labiau nei gyvąją jėgą.
Bendri šarvuotos technikos nuostoliai, lyginant su užpraeita savaite, ženkliai sumenko (304 ir 185). Tačiau vertinant savaitės dinamiką, galima daryti prielaidą, kad antroje savaitės pusėje į kontaktinę liniją atvyko agresoriaus šarvuotos technikos papildymas.
Rusų artilerijos nuostoliai nežymiai sumenko, tačiau ir toliau išlieka labai dideli (220 ir 198). Savo manevrinių vienetų paramos ugnimi kontaktinėje linijoje problemas rusai sprendžia intensyvindami aviacijos smūgius.
Okupantų KAB‘ai (aviacinės bombos) kol kas Ukrainos gynėjams yra didžiausias galvos skausmas.
Ukrainos pajėgos toliau tęsia agresoriaus logistinių galimybių mažinimą ir sėkmingai daužo nešarvuotus automobilius (198 ir 214).
Bendras vertinimas ir prognozės
Mažai tikėtina, kad JAV ir Kinijos vadovų susitikimas San Franciske pakeis strateginį balansą pasaulyje ir sumažins šių galių priešpriešą. Tačiau neatmestina, kad abi pusės šio susitikimo faktu bandys pasinaudoti dvišaliuose santykiuose su Rusija.
JAV demonstruos, jog Kremliaus strateginis partneris (Kinija) nėra linkęs tiesiogiai prisidėti prie agresijos prieš Ukrainą. Kinija gali dialogą su JAV panaudoti siekiams dar labiau prie savęs pririšti Rusiją ir padaryti ją labiau sukalbama įgyvendinant Pekino karo Ukrainoje užbaigimo viziją (įšaldant konfliktą).
Neatmestina, kad atsinaujinę Rusijos smūgiai Kyjivui rodo, jog agresorius testuoja galimybes vykdyti plataus masto raketinius smūgius visoje Ukrainos teritorijoje.
Ukrainos pajėgų taktinė sėkmė Orichivo ruože bei placdarmų išlaikymas kairiajame Dnipro upės krante rodo, jog ukrainiečiai rudens — žiemos kampanijos metu tęs puolimo operacijas.
Tačiau abiejų pusių vienetų judėjimo fronte dinamika ir situacija kituose sektoriuose (Kupjanskas, Bachmutast, Avdijivka) leidžia daryti prielaidą, kad greitu metu pakankamų resursų operatyviai pasiekti užsibrėžtus tikslus Zaporižios kryptyje (rusų logistinės sistemos suskaidymas, Krymo blokavimas) ukrainiečiai neturės.
Agresoriaus iniciatyvos išlaikymas, taktinė sėkmė ir gebėjimas papildyti nuostolių patyrusius vienetus Svatovės ir Avdijivkos sektoriuose bei situacijos išlyginimas Bachmuto sektoriuje demonstruoja rusų augančias pastangas perimti iniciatyvą visoje kontaktinėje linijoje.
Labai tikėtina, kad nesiskaitant su nuostoliais okupantai tik didins spaudimą minėtuose sektoriuose, taip bandydami bent jau išlyginti padėtį rusams probleminėse fronto vietose (Orichivo sektorius ir Pietų kryptis).
