Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvoje imta diskutuoti, kaip kuo greičiau sustiprinti valstybės gynybą.
Pirmuoju smuiku čia bandė sugriežti prezidentas G. Nausėda, kurio vardu „valstiečių“ šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys parlamentarams išsiuntinėjo partijų susitarimo projektą.
Norėta, kad Seime atstovaujamų partijų atstovai jį iškilmingai pasirašytų Kovo 11-ąją minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Lėšomis gynybai siūlė stiprinti pilietinį ugdymą
G. Surplio Seimo nariams išsiuntinėtame dokumente nepraleista proga paminėti ir paties prezidento.
Projekte, kurį matė Delfi, rašoma, kad susitarimą partijų atstovai pasirašo „atsiliepdami į prezidento Gitano Nausėdos kvietimą vienytis ir vykdyti koordinuotą bei konsensusu pagrįstą užsienio ir saugumo bei gynybos politiką“.
Dokumento projekte be siūlymų plėtoti strateginę partnerystę su JAV, siekti didesnių NATO pajėgumų Lietuvoje, remti Ukrainos spartesnę integraciją į Europos Sąjungą, ir kitų, įrašytas siekis didinti valstybės gynybai skiriamą finansavimą iki 3 proc. BVP „artimiausioje ateityje“, apsvarstant sričių, kurioms skiriamas gynybos finansavimas, išplėtimą, „kad būtų stiprinamas pilietinis ugdymas, pilietinio pasipriešinimo pajėgumai bei šalies minkštasis saugumas“.
Prezidentūros rengtame susitarimo projekte partijoms siūlyta nuolat iš anksto koordinuoti veiksmus užsienio politikos srityje tarp prezidento, Vyriausybės ir Seimo Europos reikalų (ERK) bei Užsienio reikalų komitetų (URK) „siekiant išvengti aiškinimosi viešumoje“.
Be kita ko Prezidentūra į susitarimą buvo įrašiusi ir tai, jog „pagal galimybes“ būtų užtikrintas visų Seimo frakcijų atstovavimas URK.
Tačiau parlamentarams netiko iš viršaus nuleistas projektas, kurį jie gavo likus savaite iki Kovo 11-osios minėjimo.
Kaip Delfi pasakojo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, pradžioje susitarimą kolegoms siuntė G. Surplys, tačiau paskui iniciatyvą esą perėmė prezidentūra.
„Tada visi sako: pakaukite, tai ar čia prezidentas, ar R. Surplys? Todėl atsirado krūva nesusipratimų“, – teigė jis.
Anot socialdemokrato, valdantieji pasiūlė, kad susitarimas būtų skaidomas į dvi dalis gynybos klausimus atskiriant nuo užsienio politikos, nes prezidento siūlytame projekte visa tai buvo suplakta į viena.
„Matysime, kokį susitarimą parengs, bet dėl gynybos yra mažiau ginčų ar prieštaravimų dėl savaime suprantamų priežasčių. Bet dėl užsienio politikos strateginių gairių yra apie ką pasišnekėti ir pasiginčyti, nes pirminiame projekte nebuvo nei Kinijos, nei Turkijos nei Šiaurės Afrikos. Yra momentų, kurie svarbūs ir energetiniam saugumui, naujiems geopolitiniams ryšiams ir jų poreikiui“, – kalbėjo parlamentaras.
Rengs nuo balto lapo
Iniciatyvos parengti partijų susitarimą dėl gynybos ėmęsis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas Delfi sakė, kad gynybos ir užsienio politikos klausimai dabar matomi kaip du atskiri takeliai, tad nuspręsta, jog Prezidentūra lyderiaus ir koordinuos sprendžiant dėl užsienio politikos ateities, o gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais užsiims parlamentarai.
Anot L. Kasčiūno, partijų susitarimas dėl valstybės gynybos bus rašomas nuo balto lapo, o pirmosiomis idėjomis parlamentarai pasidalins penktadienį.
Kol kas savo pasiūlymus būsimam susitarimui yra pateikęs tik Liberalų sąjūdis. Konservatoriai, anot L. Kasčiūno kol kas pasiūlymų konkrečiai nėra išdėstę.
„Judame, tam tikros idėjos brandinasi, netrukus guls ir ant popieriaus“, – sakė jis.
Politiko teigimu, konservatoriai siūlys akcentuoti visuotines gynybos principą ir projekte dėlioti trijų ramsčių sistemą. Kolektyvinės gynybos ramstis, tai – NATO saugumo garantijos, amerikiečių karių buvimas regione ir panašūs klausimai, antrasis ramstis – nacionalinės gynybos stiprinimas, kas apims kariuomenės aprūpinimą, o trečiasis ramstis – visuomenės įtraukimas į saugumą ir gynybą didelį dėmesį atiduodant Šaulių sąjungai, kurią, įsitikinęs L. Kasčiūnas, reikėtų paversti masine organizacija sudarant sąlygas plėstis.
L. Kasčiūno teigimu, didelių abejonių dėl to, kad gynybai turėtų būti skirti 3 proc. BVP nėra, tačiau klausimas – kaip ir kada.
Paskutinį kartą Seime atstovaujamų partijų susitarimas dėl gynybos pasirašytas 2018 metais, jame numatyta, kad 2030 metais krašto apsaugai skiriamos lėšos turi pasiekti 2,5 proc. BVP.
2021 metais tam tikslui buvo skiriami 2,03 proc. BVP, Vyriausybė neseniai Seimui yra pasiūliusi tikslinti biudžetą, kad šiemet išlaidos gynybai pasiektų 2,52 proc. BVP.
„Susitarimas bus tarp partijų, o ne Seimo ir prezidento“
Išlaidų gynybai iki 3 proc. BVP augimui pritaria ir Liberalų sąjūdis, kurio viešai paskelbtus siūlymus L. Kasčiūnas laiko „gerų idėjų banku“ bei neatmeta, kad dalis jų gali atgulti į rengiamą partijų susitarimą.
Tarp liberalų siūlymų – stiprinti valstybės sienos su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi apsaugą, didžiausią dėmesį skirti Lietuvos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos bei priešo atgrasymo ir gynybos gebėjimų ore, sausumoje ir jūroje stiprinimui.
Siekti pakankamo NATO sąjungininkų karinių dalinių ir Aljanso kolektyvinio saugumo pajėgumų nuolatinio buvimo plėtros Baltijos regione. Taip pat – remti Švedijos ir Suomijos potencialią narystę NATO. Liberalai siūlo skubos tvarka šiemet Lietuvoje sustiprinti priimančios šalies pajėgumus, sukurti infrastruktūrą, pasisako už efektyvią visuotinio pilietinio pasipriešinimo sistemą.
Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata, feisbuke raginantis kuo skubiau iš naujo susitarti dėl gynybos ir užsienio politikos svarbiausių principų bei uždavinių, neseniai atkreipė dėmesį, kad susitarimas bus tarp parlamentinių partijų, o ne Seimo ir prezidento.
„Tad keistai atrodytų, jei tokio koordinavimo imtųsi prezidento patarėjai – per opozicijos parlamentarus ar tiesiogiai. Prezidento patarėjų funkcija turėtų apsiriboti patarimais prezidentui, ir tikrai ne politinių partijų susitarimams ruošti. Neabejotina, kad dėl ruošiamų dokumentų turėtų būti tariamasi su prezidentu, jeigu jam tas bus įdomu“, – rašė R. Lopata.
R. Surplys: įsižeidę buvo kai kurie politikai
G. Surplys, Delfi paklaustas, ar prezidentas neįsižeidė dėl to, kad partijos atmetė jo siūlytą susitarimo projektą, tikino nemanantis, kad kas nors turėjo įsižeisti.
„Man atrodo, kad čia įsižeidę buvo tik kai kurie politikai, kad į juos kreipiasi eilinis G. Surplys, o ne prezidentas. Bet mintis tokia ir buvo, kad mes susitinkame, kalbamės, kai susitariame, paskelbiame. Kai kas norėjo paskelbti, kad ne tas asmuo į juos kreipėsi, gavosi kaip gavosi“, – aiškino jis.
Jis Delfi tikino, kad tai buvo dokumento projektas su aiškiai iškomunikuota žinia, kad jis – viso labo darbinis variantas, kurį parlamentarai kviečiami tobulinti.
„Man svarbiau, kad partijos atsiliepė į kvietimą dirbti prie to susitarimo, jis dabar virto dviem. Bet kad iš tiesų būtų susitarta ir mes visi dirbtume vadovaudamiesi tais pačiais principais ir siekdami tų pačių tikslų“, – kalbėjo jis.
LVŽS, anot G. Surplio, kol kas savo pasiūlymų susitarimui dėl gynybos neišdėstė.
„Darbas su tekstu vyks deleguotų partijų atstovų susibūrimuose“, – sakė politikas.
