„Tiek Skandinavijos šalys, tiek kitos šalys tą veterano savoką turi kai, tarkime, valstybėje nevyksta kariniai veiksmai, bet žmonės, kurie dalyvauja tarptautinėse operacijose, įgauna tą statusą. Mes manome, kad turime tą irgi sutvarkyti, nes statusas yra toks: kol viskas gerai - gerai, bet vėliau atsiranda žmonių, kurie ir suserga, ir sužeidimai turi įtakos sveikatai. Veteranų klausimai turėtų ateityje būti diskutuojami rimčiau“, - BNS sakė kariuomenės vadas.
Paklaustas, ar sieks šį klausimą kelti politiniu lygiu Krašto apsaugos ministerijoje A.Pocius atsakė: "Taip, būtent".
„Čia yra politinio lygmens sprendimas, nes galbūt gali atsirasti kažkokios socialinės garantijos, nes tarptautinėse operacijose yra ir sužeidimai, gali atsirasti kažkokios vėlesnės pasekmės. Šie klausimai turi būti aptarinėjami, manau, čia ateities klausimas“, - teigė generolas.
Jis sakė manantis, kad veterano statusą galėtų įgyti 1941 metų sukilimo prieš pasitraukiančius sovietų okupantus dalyviai, pokario partizanai, 1990-1991 metais neriklausomybės atkūrimą gynę ir Lietuvos kariuomenę atkūrę savanoriai bei kariai, dalyvavę tarptautinėse operacijose.
„Čia yra personalo politikos klausimas, ir aš manau, kad po šituo statusu turėtų atsidurti, kurie dalyvavo rezistencijoje, kovose už Lietuvos laisvę. Aš manau, kad mūsų laisvės kovotojai, galbūt piliečiai, kurie dalyvavo 1941 metų sukilime, galbūt vietinė rinktinė ir vyrai, kurie tikėjo, kad atkurs nepriklausomybę, mūsų partizanai po tuo statusu turėtų atsidurti. Ir be abejonės 1990-1991 metų mūsų kariai savanoriai, kurie atkūrė mūsų kariuomenę, stojo gint Lietuvos valstybės. Ir ta naujoji karta, kuri dabar dalyvauja tarptautinėse operacijose. Visi šitie žmonės turėtų atsidurti po šituo skėčiu“, - dėstė A.Pocius
Pasak kariuomenės atstovų, šiuo metu veterano statusas krašto apsaugos sistemos teisės aktuose nėra niekaip reglamentuotas.
Po nepriklausomybės atkūrimo tarptautinėse operacijose yra dalyvavę daugiau kaip 7 tūkst. Lietuvos karių.