Delfi kalbintas politikos ekspertas Matas Baltrukevičius teigia, kad sąsajų tarp šių dviejų istorijų rasti galima.
Chaotiški mėnesiai
Kylant įtampai ir artėjant 2019 metų prezidento rinkimams, ryškiausi kandidatai į šį postą buvo trys: dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė ir buvusios Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.
Visiems trims pranešus apie dalyvavimą prezidento rinkimuose ir prasidėjus aktyviai kampanijai, tikrai ne paskutiniu smuiku joje grojo ir LVŽS vadovas R. Karbauskis, tuomet ėjęs Seimo Kultūros komiteto pirmininko pareigas.
Štai 2019 metų vasario pabaigoje R. Karbauskis pareiškė, kad jeigu I. Šimonytė laimėtų prezidento rinkimus, pirmalaikiams Seimo rinkimams kelias būtų atviras.
„Jeigu <...> prezidente tampa Šimonytė. Tai kaip padaryti išankstinius Seimo rinkimus? Reikia du kartus nepatvirtinti premjero. Kaip tai padaryti? Reikia nepriimti kandidato, kurį siūlys valdančioji dauguma. Ir praktiškai daugiau nieko daryti nebereikia – turime išankstinius Seimo rinkimus“, – tada interviu Delfi sakė R. Karbauskis.
Tada į šiuos teiginius atsakymą turėjo ir tuometė prezidentūra. Pastarosios atstovai ragino R. Karbauskį nepolitikuoti prieš rinkimus ir geriau atidžiau paskaityti Konstituciją.
Po 2019 metais vykusių savivaldos rinkimų LVŽS vadovas konstatavo, kad savęs rinkimų laimėtojais vadinti negali. Tą kartą pergales savivaldoje skynė nepartiniai rinkimų komitetai.
Kalbėjimas apie LVŽS pergales bei kas vyktų pralaimėjimo atveju ir įkaitino politinę areną iki maksimumo 2019 metų vėlyvą pavasarį.
Pats kandidatas į prezidentus S. Skvernelis 2019 metų kovo viduryje užsiminė, jog po prezidento rinkimų Vyriausybės laukia pokyčiai. Kokie jie bus, LVŽS pirmininkas R. Karbauskis nekomentavo, teigė, jog apie viską informuos pats premjeras S. Skvernelis.
Likus vos kelioms savaitėms iki prezidento rinkimų R. Karbauskis visuomenei pristatė planą – LVŽS nelaimėjus Europos Parlamento (EP) ir prezidento rinkimų svarstyti apie pasitraukimą iš valdančiosios daugumos.
„Po prezidento rinkimų bet kokiu atveju vyks Vyriausybės sudėties peržiūra. Mes patys svarstome, galvojame, tai normalus procesas. Gali būti, kad bus peržiūrima koalicinė sutartis, bet mūsų pačių iniciatyva, o ne kieno nors kito.
Kita vertus, tai galbūt nuskambės kaip tam tikra sensacija, bet, jeigu prezidento rinkimus laimės kuris nors iš konservatorių kandidatų ir jeigu Europos Parlamento rinkimuose mes nelaimėsime, gali būti, kad patys pasitrauksime iš valdančiosios daugumos. Tai visiškai realu“, – 2019 metų gegužės 2 dieną Delfi sakė R. Karbauskis.
Šiuos teigimus tvirtino ir tuometis premjeras S. Skvernelis – nelaimėjęs prezidento rinkimų jis gali pasitraukti iš premjero pareigų, o parlamente gali susiformuoti nauja koalicija.
Seimo opozicija jau tada svarstė, jog taip LVŽS bando manipuliuoti rinkėjais, juos šantažuoti ir priversti ateiti į rinkimus.
„Ramūno Karbauskio pareiškimas – desperatiškas būdas paskutinę savaitę sukviesti rinkėjus prie balsadėžių, gąsdinant oponentais. Bet, kaip sakydavo mano močiutė, ko neprivalgei, to neprilaižysi“, – taip apie R. Karbauskio planą 2019 metais kalbėjo Gabrielius Landsbergis.
„Jeigu tauta apsispręs, kad konservatoriai yra geriau, mes iš karto po rinkimų nebesiūlysime jokio premjero, tada konservatoriai galės pasiūlyti patys, arba – Seimo rinkimai po 6 mėnesių“ , – toliau tą dieną aiškino R. Karbauskis.
Tada jis dar sakė, kad palaikytų ir TS-LKD vadovo G. Landsbergio kandidatūrą į premjerus.
Jau gegužės 6 dieną LVŽS vieningai sutarė palaikyti R. Karbauskio mintį – trauktis iš valdžios nelaimėjus rinkimų. Visgi, tada buvo apsvarstytas ir dar vienas galimas scenarijus – pergalė tik vienuose rinkimuose. Tokiu atveju buvo žadama tartis atskirai.
„Pavyzdžiui, Prezidento rinkimų atveju, jeigu šnekėtume apie pralaimėjimą, tai yra, jeigu mūsų kandidatas nepatektų į antrąjį turą, tai akivaizdu, kad būtų pralaimėjimas“, – teigė politikas.
Ką vertintų kaip pralaimėjimą EP rinkimuose, R. Karbauskis tiksliai įvardinti negalėjo, tačiau leido suprasti, kad pagrindinį pralaimėjimo ar laimėjimo vertinimą gali nulemti Prezidento rinkimų rezultatai.
Valstiečių lyderis teigė besitikintis, kad jo vadovaujama politinė jėga EP rinkimuose gaus 3 mandatus.
Opozicijoje tuomet veikianti TS-LKD pradėjo rengtis galimam valdžios perėmimui po LVŽS pralaimėjimo rinkimuose. Prezidiumas suskubo dėlioti kelis scenarijus, kaip tai būtų daroma.
Pirmojo prezidento rinkimų turo dieną, gegužės 12 dieną, R. Karbauskis toliau tikino, jog pralaimėjimo atveju trauksis iš valdžios, o premjeras S. Skvernelis net įvardijo konkrečią datą.
„Jei „prapilsime“, nepateksime į antrąjį turą, liepos 12 dieną pateiksiu atsistatydinimo pareiškimą. Bus paskutinė Vyriausybės darbo diena ir Vyriausybė atsistatydins“, – tada sakė S. Skvernelis.
Gegužės 12 dienos naktį paaiškėjo, kad S. Skvernelio žodžiams lemta išsipildyti – į antrąjį prezidento rinkimų turą pateko I. Šimonytė ir G. Nausėda. Tuometis premjeras S. Skvernelis liko trečias.
Ir nors tą naktį LVŽS lyderis R. Karbauskis S. Skverneliui dar siūlė premjeru likti, jeigu EP rinkimai susiklostytų sėkmingai, pastarasis liko kategoriškas ir daugiau diskusijų šiuo klausimu nepalaikė.
Dieną po rinkimų valstiečių vadovas R. Karbauskis taip pat teigė, jog liepos 12 dieną valstiečiai nebedirbs valdančiojoje daugumoje.
Gegužės 14 dieną tonas po truputį keitėsi. Tuometinis premjeras S. Skvernelis teigė norintis pasitikrinti, ar dar turi LVŽS frakcijos palaikymą.
Ir po ilgo LVŽS frakcijos posėdžio Seime šios dienos vakarą palaikymas S. Skverneliui buvo išreikštas. R. Karbauskis tada pranešė ir kitą žinią – prisiima atsakomybę ir ne tik kad iš valdžios nesitraukia, bet sieks stiprinti valdančiąją daugumą.
„Visi pasakė, <...> kad mes turime prisiimti atsakomybę, matome, kad jos niekas daugiau nenori prisiimti. Tokia žinia bus pertransliuota partijos tarybai, partijos taryba priims sprendimą“, – tada sakė LVŽS pirmininkas R. Karbauskis.
Vėliau jis dar pridūrė, jog kitos išeities tiesiog nėra. Jo teigimu, konservatoriai nesutinka perimti valdžios ir taip įspraudžia valstiečius į kampą, verčia laužyti savo žodį.
Po poros savaičių chaoso, gegužės mėnesio pabaigoje, galiausiai paaiškėjo, kad LVŽS iš valdžios nesitraukia.
Paskutinėmis gegužės dienomis R. Karbauskis Seime pareiškė, kad laimėjo „visus tris“ rinkimus: savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento. Ir buvo pradėta kalbėtis dėl valdančiosios koalicijos stiprinimo.
O prieš pat prezidento G. Nausėdos inauguraciją, liepos 9 dieną, premjeras S. Skvernelis pareiškė, kad poste taip pat lieka.
„Noriu informuoti Jus, kad šiandien po susitikimo su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda konstatuojant faktą, kad sudaryta naujoji valdančioji dauguma, įvertinus situaciją valstybėje, kalbant apie svarbiausių darbų tęstinumą, stabilumą, išreiškus palaikymą, priėmiau sprendimą grąžinti įgaliojimus ir toliau formuoti Vyriausybę, toliau vykdyti svarbius darbus“, – tada sakė S. Skvernelis, užbaigdamas šią istoriją.
„Taip tiesiog nėra daroma“
2019 metų pabaigoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas Delfi sakė, kad didžiausia 2019 metų valdančiųjų klaida – prezidento rinkimuose dalyvavęs premjeras S. Skvernelis ir netinkamai sudėlioti prioritetai.
„Viena iš didžiausių klaidų buvo netinkamai sudėlioti prioritetai prieš rinkimus. Prezidento rinkimų sureikšminimas ir bandymas savo kandidatą S. Skvernelį pateikti kaip vienintelę įmanomą nugalėtojo versiją. Ir ypač toks ryškus supriešinimas su kitais kandidatais – Ingrida Šimonyte ir Gitanu Nausėda – valstiečius pastatė į labai nepatogią padėtį. Kai pralaimėti iš esmės buvo neįmanoma, pralaimėjimo kaina buvo pernelyg didelė“, – valdančiųjų veiksmus vertino jis.
T. Janeliūno teigimu, taip, kaip elgėsi valdantieji, daryti tiesiog negalima.
„Ir tie blefavimai su pareiškimais, kad pralaimėjimas reikš pasitraukimą iš valdžios, kalbos apie premjero S. Skvernelio atsistatydinimą, – tokių pažadų politikams duoti negalima. Neturėti atsitraukimo kelio pralaimėjimo atveju, sudeginti tiltus už savęs – niekas politikoje neturėtų to daryti“, – 2019 metų pabaigoje kalbėjo VU TSPMI profesorius T. Janeliūnas.
Skirtumų yra, bet išeitis gali būti panaši
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius vertindamas šias dvi situacijas Delfi sako, kad nors panašumų ir yra – partijų lyderių sugebėjimas pareiškimais įvaryti save į kampą, – tačiau situacijos gana skirtingos.
R. Karbauskis prieš pat prezidento rinkimų pirmąjį turą pareiškė lyg lažindamasis, atrodo, kad TS-LKD vertėsi per galvą vien tam, kad premjerė I. Šimonytė būtų patenkinta.
„Visos šios kadencijos metu matėme, kad ir koks ministras būtų užkabintas, premjerė buvo labai įsikibusi savo dabartinės komandos. O Tėvynės sąjungos vadovybė, G. Landsbergis į I. Šimonytę irgi žiūri kaip į partijos sėkmės garantą.
Kartais atrodo, kad pagrindinis tikslas yra padaryti viską, kad tik I. Šimonytė būtų laiminga. Nesvarbu, kad reikia pradėti kariauti su frakcijos nariais. Ir labai gali būti, kad ši krizė didele dalimi buvo paremta vieno žmogaus emocijomis“, – kalbėjo analitikas.
Pašnekovas M. Baltrukevičius teigė, jog dabartinės krizės išdava gali priminti 2019 metais LVŽS pasirinktą kelią – tada planų buvo atsisakyta, nes niekas kitas nepretendavo formuoti valdančiosios daugumos.
M. Baltrukevičius taip pat tikino, jog politinė sistema kiek per lengvai atsikvėpė po antradienį nepavykusio balsavimo Seime.
„Problema juk lieka ta pati. Vis tiek dar lieka du ministrai Vyriausybėje, jie tampa tokiu lengvu taikiniu prezidentui, opozicijai, žiniasklaidai. Ir reikės kažkaip iš tos situacijos išeiti. Čia vėl matysime, kiek Tėvynės sąjungos lyderiai yra linkę į kompromisus“, – pabrėžė jis.
Pašnekovas teigė, jog daug kas dabar priklauso būtent nuo vidinių koalicijos partnerių susitarimų ir jų paieškų.
„Dabar labai svarbu susėsti bendrai su kitų partijų lyderiais, galbūt uždaroje erdvėje, atsiprašyti už skubotus veiksmus, už tai, kad gal trūko komunikacijos. Ir labai ramiai išsikalbėti, kaip geriausiai šioje situacijoje pasielgti“, – sakė Delfi Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius.
