„Saulius Skvernelis su dabartine dauguma ruošiasi padaryti linčo teismą Lietuvos prezidentu“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.
Pasak politiko toks viešas šalies vadovo žeminimas turi ir papildomų grėsmių – „valstietis“ atkreipia dėmesį į šią savaitę patvirtintą Valstybės gynybos planą.
„Kaip reaguoti į tą (gynybos – ELTA) planą, kada Seimas sudaro komisiją dėl pranešėjo informacijos ir ruošiasi viešai žeminti Lietuvos prezidentą?“ – komentavo R. Karbauskis.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija sieks atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat būtų siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija sieks išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai
Įvertino valdančiųjų poziciją Taivano atžvilgiu: situacija darosi juokinga
Ramūnas Karbauskis sako, kad valdančioji dauguma, vystydama santykius su Taivanu, prieštarauja Europos Sąjungos (ES) ir NATO užsienio politikai. Jo teigimu, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis tą supranta, todėl ir nesusitiko su šią savaitę Lietuvoje viešinčiu Taivano užsienio reikalų ministru. Be to, politikas priduria, kad Lietuva Taivano atstovybei turėtų grąžinti Taipėjaus pavadinimą ir grįžti prie ekonominių santykių su Kinija vystymo.
„Situacija tiesiog juokinga. Šita valdžia ir pats Landsbergis padarė viską, kad nebeturėtume jokių ekonominių ir diplomatinių santykių – pas mus nebėra Kinijos ambasados. Dabar (valdantieji – ELTA), matydami situaciją, kad JAV prezidentas planuoja artimiausiu metu susitikinėti su Kinijos prezidentu ir vyksta tų šalių suartėjimo procesai, matyt, supranta, kad šaudo sau į kojas ir jau eina visiškai prieš NATO ir Europos Sąjungos politiką Kinijos atžvilgiu“, – „Žinių radijui“ penktadienį kalbėjo R. Karbauskis.
„Matyt, kad tame politiniame lygyje yra nutarta, kad reikia baigti politinius žaidimus, tyčiotis patiems iš savęs ir mūsų valstybės ir, matyt, jau daromi logiški pareiškimai“, – pažymėjo buvęs Seimo narys.
Pasak jo, Lietuva, siekdama atkurti santykius su Kinija, turėtų pakeisti Taivano atstovybės pavadinimą į Taipėjaus.
„Reikia išspręsti klausimą dėl Taivano atstovybės pavadinimo – ji turi vadintis taip, kaip visame pasaulyje – Taipėjaus. Ir manau, kad Kinijos ambasadorius sugrįš ir galėsime pradėti vystyti ekonominius santykius“, – kalbėjo R. Karbauskis, pažymėdamas ekonominių ryšių su Kinija svarbą.
„Investicijų neturime, nes nutraukėme ekonominius santykius su valstybe, kuri yra antra ekonomika pasaulyje. Tai suvokimas šioje situacijoje ateina, tik gaila, kad ateina po tokio ilgo laiko“, – sakė „valstiečių“ lyderis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvoje vieši Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu. Visgi J. Wu susitikimai su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ar prezidentu nebuvo numatyti.
Lietuvai leidus Vilniuje veikti taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Spalio pabaigoje Taivane lankėsi ir verslo misijai vadovavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
