R. Karbauskis buvo pirmasis nuo Nepriklausomybės atkūrimo Seimo pirmininko pavaduotojas, kuris buvo nušalintas iš pareigų. Visa ši politinė drama rutuliojosi 2000 metais.
Tų metų spalį parlamentinę daugumą suformavusi Naujosios politikos koalicija pasiūlė Seimo pirmininko pavaduotojo postą R. Karbauskiui mainais į valstiečių paramą koalicijai, bet oficialios sutarties nepasirašė.
Tačiau per pirmuosius šio Seimo kadencijos metus šios partijos atstovai kelissyk svarbiais klausimais balsavo priešingai negu valdančioji koalicija. Vienas iš esminių balsavimų – 2001 metų biudžeto priėmimas, kurio balsavime R. Karbauskis ir kiti trys valstiečių partijos nariai nepalaikė valdančiosios daugumos nuomonės.
R. Karbauskis tada sakė, kad negali palaikyti biudžeto, kuris „bus dar vienas skaudus smūgis Lietuvos žemdirbiams“. Prasidėjus valdančiosios daugumos kritikai, R. Karbauskis turėjo, ką pasakyti Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui. Bene paskutinėmis 2000 metų dienomis dabartinis valstiečių partijos lyderis sakė, kad Seimo pirmininkas A. Paulauskas klysta.
Tuometiniam Seimo pirmininkui A. Paulauskui spaudos konferencijoje pareiškus, kad kartais pasigendąs Seimo pirmininko pavaduotojo R. Karbauskio elgesio konstruktyvumo, omenyje turėdamas būtent balsavimą dėl biudžeto priėmimo.
R. Karbauskis savo ruožtu surengtoje spaudos konferencijoje atmetė šiuos priekaištus, teigdamas, kad Seimo pirmininkas turėtų skirti jo, kaip Seimo nario ir kaip Seimo pirmininko pavaduotojo, elgesį.
„Jeigu jis (A. Paulauskas – BNS) įsivaizduoja, kad Seimo pirmininko pavaduotojas nėra Seimo narys, tai klysta jis, o ne aš“, sakė R. Karbauskis. Pridurdamas, kad pats iš posto jis tikrai nesitrauks. 2001 metų pavasarį R. Karbauskis daugumai jau visiškai neįtiko.
42 parlamentarai pasirašė pasiūlymą atleisti jį iš Seimo vicepirmininko pareigų. Argumentas – Seimo narys R. Karbauskis „be pateisinamų priežasčių visiškai neatlieka jam priskirtų funkcijų kuruoti Seimo komitetų ir komisijų“.
Tą kartą, R. Karbauskis viešai paprašė dėl jo balsuoti kuo greičiau. 2001 metų gegužės 10 dieną, R. Karbauskis pats pasiūlė dieną, kada būtų galima svarstyti klausimą dėl jo atstatydinimo.
„Man jau atsibodo klausytis melo, todėl labai laukiu, kada Seimo daugumos atstovai iš tribūnos visai Lietuvai pasakys, kuo jiems nusikaltau“, – savo poelgį tą kartą „Lietuvos žinioms“ aiškino R. Karbauskis.
Už R. Karbauskio atleidimą iš vicepirmininko pareigų balsavo 72 parlamentarai, 2 buvo prieš, rastas vienas sugadintas balsavimo biuletenis.
Antras kartas buvo 2008 metais – po konflikto su Kazimiera Prunskiene R. Karbauskis pasitraukė iš Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, o paskui pareiškė, kad grįžta į ją su konkrečiu tikslu – atstatydinti pirmininkę.
Tuomet partijos kolegos į tai reagavo atsargiai, ir kalbėjo, kad R. Karbauskis karščiuojasi.
„Dėl partijos pralaimėjimo rinkimuose kalti visi, ir štabas, ir pirmininkė, ir pavaduotojai, negalima suversti atsakomybės vienam asmeniui. Manau, R. Karbauskis per daug karštai sureagavo“, – BNS tuomet sakė LVLS vicepirmininkas, parlamentaras Viktoras Rinkevičius.
2009 m. R. Karbauskis į partijos bičiulius ir kolegas kreipėsi jausmingu laišku.
„Praėjo metai nuo mano paskutinio laiško LVLS nariams, kuriame bandžiau išdėstyti padėties vertinimus bei pasiūlymus.
Daugeliui Jūsų buvo nesuprantamas mano pasitraukimas iš LVLS, bet tai buvo vienintelė galimybė pasitarnauti LVLS ateičiai. Prieš keletą metų esu pasitraukęs iš LVLS partijos pirmininko pareigų galvodamas, jog tas žingsnis padės partijai. Prieš metus teko trauktis iš partijos vadovaujantis tais pačiais motyvais – maniau, jog partija vedama tuo keliu, kuris gali baigtis pralaimėjimu Seimo rinkimuose. Pasitraukdamas iš LVLS dešimtims tarybos, valdybos narių pasakiau, kad tikrai sugrįšiu, jei visgi pasirodys, jog po rinkimų LVLS būtini pokyčiai“, – rašė politikas, kviesdamas mokytis iš klaidų, ir net pripažinęs, kad pats jų yra „padaręs tikrai nemažai“.
Rūpinosi, kad visi turėtų el. paštą
Tuomet R. Karbauskis dėstė, kad kiekvienas partijos narys turi turėti galimybę pareikšti nuomonę, pateikti siūlymus, ir, kad tam turi būti panaudota pati prieinamiausia ir pigiausia priemonė – interneto ryšys.
„Kiekvienas partijos narys savo elektroninio pašto adresu turi gauti visą informaciją apie partinio gyvenimo aktualijas, kvietimus balsuoti partijos internetiniame puslapyje dėl įvairių aktualių problemų bei atsiųsti partijos sekretoriatui savo klausimus. Tiems, kurie nėra susikūrę savo elektroninio pašto dėžučių, šį darbą padaryti padės partijos sekretoriatas. Taip tarp visų mūsų atsirastų nepertraukiamas, efektyvus ir – svarbiausia – operatyvus ryšys“, – 2009 m. partijos nariams rašė R. Karbauskis.
Kai kurios tuometinės R. Karbauskio laiške minimos frazės neretai politiko yra atkartojamos ir šiandien. Viena jų – kad valdžia jiems nėra svarbiausias tikslas. Antra – pakankamai uždara LVŽS narių priėmimo politika.
„Esu įsitikinęs, jog išlikę vienintele Lietuvos politine jėga, kuriai valdžia nėra svarbiausias tikslas, mes tapsime patrauklūs daugeliui žmonių, ieškančių galimybių įgyvendinti savo idėjas, norinčių rasti draugų, bičiulių, sąjungininkų. Mums nereikia siekti dirbtinio LVLS narių skaičiaus padidėjimo. Tiesiog turime būti savimi ir žmonės patys ateis pas mus“, – 2009 m. rašė R. Karbauskis, kuris tuo metu prisistatė kaip ūkininkas, LVLS Šiaulių rajono skyriaus pirmininkas.
Grasino trauktis ir pernai
R. Karbauskis trauktis iš frakcijos seniūno pareigų viešai svarstė ir pernai, per patį konflikto su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu įkarštį.
LVŽS lyderis pernai spalį po valstiečių frakcijos posėdžio patvirtino, kad tikrai pradės dirbti Seimo valdyboje, o frakcijos seniūno pareigas palieka. R. Karbauskis turėtų užimti Remigijaus Žemaitaičio vietą. O ar bus Seimo pirmininkas, ar vicepirmininkas, kol kas nėra aišku. Tai bus sutarta tik ketvirtadienį, po balsavimo dėl V. Pranckiečio, susikalbėjus su koalicijos partneriais.
R. Žemaitaitis Seimo buvo atleistas iš Seimo vicepirmininkų, tačiau jo vietos taip niekas ir neužėmė.